Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 01 12 /13:26

Airiai nori Akmenėje gaminti augalinę „mėsą“, laukia susitikimo su A.Armonaite

Airijos kapitalo įmonė „Clon Bio Group“ gali Lietuvoje investuoti iki 250 mln. eurų mėsos pakaitalų gamybai, tačiau daug kas priklausys nuo investicinių sąlygų. Šia žinia pasidalino energetikos ekspertas Martynas Nagevičius. Jis teigė, kad įmonės atstovai kitą savaitę susitiks su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, ir šis susitikimas, anot M.Nagevičiaus, taps bandymo pritraukti airius „kulminacija“.
Dešrelės
Dešrelės / 123rf.com nuotr.

Šią žinią M.Nagevičius pranešė savo feisbuko paskyroje. M.Nagevičius vadovauja įmonei „Baltic Baltymas“, kurią Lietuvoje įkūrė būtent „Clon Bio Group“.

„Pagaliau galiu pristatyti vieną užsiėmimą, kuriuo užsiiminėjau paskutinius metus. Tai bandymas pritraukti 250 milijonų eurų investiciją į mėsos pakaitalo – augalinių baltymų gamybą Lietuvoje.

Kitą savaitę bus šio bandymo kulminacija. Investuotojai (Airijos kapitalo įmonė „Clon Bio Group“) susitinka su ekonomikos ministre Aušrine Armonaite ir iš esmės nuo šio jų vizito labai priklauso, ar Lietuvai (galėčiau net sakyti – visai Europos Sąjungai) pavyks nukonkuruoti JAV ir Kanadą, pritraukiant šias investicijas į itin perspektyvų Food Tech [maisto technologijų – 15min] sektorių. Sektorių, kuris auga pasaulyje eksponentine kreive“, – rašė jis.

M.Nagevičiaus teigimu, šis projektas yra numatomas finansuoti iš JAV valstybinio strateginio fondo „US. International Development Finance Corporation“ , kadangi jis atitinka šio fondo tikslus – mažinama Rytų Europos priklausomybė nuo Rusijos naftos, dujų, trąšų, grūdų, nors ir nebūtinai tiesiogiai.

Gamybos metu numatoma 300 tūkstančių tonų miežių naudojant patentuotą fermentinės hidrolizės būdą perdirbti į 60 tūkstančių tonų koncentruotų augalinių baltymų, iš kurių yra vėliau gaminami mėsos pakaitalai. Didžioji dalis šios produkcijos bus eksportuojama į Vakarų Europos šalis ir JAV, Kanadą.

M.Nagevičius tikina, kad įmonė dirbs beatliekiniu būdu ir nenaudodama iškastinio kuro.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Martynas Nagevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Martynas Nagevičius

„Visa energija bus gaminama iš atsinaujinančių išteklių (vėjo, saulės, pačioje gamykloje numatomos statyti biomasės elektrinės), o iš atliekų bus gaminamas pažangus II kartos bioetanolis – benzino pakaitalas, biometanas – gamtinių dujų pakaitalas ir organinės trąšos – mineralinių trąšų pakaitalas. Atliekų kiekis, išvežamas iš gamyklos – 0“, – rašė jis.

Anot jo, jau yra inicijuotas ir poveikio aplinkai vertinimo procesas.

Gamykla, anot M.Nagevičiaus, galėtų atsirasti Akmenės rajone.

Kalbėdamas su 15min jis patikslino, kad ji galėtų įsikurti netoli kitų didžiųjų rajono pramonės įmonių – „Akmenės cemento“ ir „Vakarų medienos grupės“, tačiau nebūtinai Akmenės Laisvojoje ekonominėje zonoje, kur naują gamyklą yra atidariusi „Vakarų medienos grupė“, o netoli jos.

M.Nagevičius teigia, kad gamyklos veiklos principai ir 250 mln. eurų investicijos į augalinių baltymų gamybą užtikrintų apie 1 milijoną tonų CO2 ekvivalento šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimą per metus, gerokai prisidedant prie klimato kaitos mažinimo – maždaug tiek, kiek išmeta jau minėtas „Akmenės cementas“.

Jis atskleidė, kad mažiausias apskaičiuotas darbo vietų skaičius galėtų būti 130.

„Didžioji dalis yra aukštesnės kvalifikacijos žmonių, inžinierių, mažesnioji dalis yra darbininkų. Bet vėlgi, jeigu ji būtų statoma, šalia gali būti numatoma R&D [ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros] skyrius. Galutiniam maisto produktui pagaminti reikalingas maisto technologų darbas, jeigu investicija plėstųsi ir į tai, žmonių skaičius išaugtų ir iki 200. Dabar kalbame apie pirmą etapą“, – kalbėjo M.Nagevičius.

Investuotojai laukia „politinio palaikymo“

M.Nagevičius, paklaustas apie tai, ko gali tikėtis airių investuotojai susitikime su A.Armonaite ir ar tai lems galutinį jų sprendimą, 15min sakė, kad investuotojai tikėtųsi „politinio palaikymo“.

„Jeigu jie planuotų, tarkime, gauti subsidijas su ES patvirtinimu, tai, kad Lietuva padėtų, gintų tas investicijas. Jie nori susitikti su ministre, pasižiūrėti, kiek Lietuvai tokios investicijos reikia, pasistengti, kad toks projektas atsirastų Lietuvoje. Grubiai tariant, kiek Lietuva Europoje už šį projektą pastovės“, – kalbėjo pašnekovas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aušrinė Armonaitė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aušrinė Armonaitė

Jis pabrėžė, kad „Clon Bio Group“ dabar sprendžia pagrindinį klausimą – investuoti į ES ar į Šiaurės Ameriką.

„Tam, kad jie gautų investavimą iš Europos Komisijos, yra būtina, kad priimančioji šalis tą investiciją gintų“, – kalbėjo M.Nagevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?