Darbuotojų atrankos profesionalai nesiūlo vaikytis didžiausio uždarbio ir prognozuoja, kad kai kurių sričių specialistų darbo užmokestis po truputį susilygins visame pasaulyje, todėl iš Lietuvos emigruoti verta toli gražu ne visada.
Taip pat pastebima, kad pasaulis eina ne tik globalizacijos, bet ir specializacijos keliu, o tai atveria naujas nišas, kuriomis svarbu pasinaudoti. Vis daugiau žmonių darbo vietas susikuria patys ir čia jiems gali padėti valstybė.
Darbuotojų ieško darbuotojai
Pasauliniai tyrimai rodo, kad dauguma dirbančiųjų svarsto apie kitas darbo galimybes. Ir tie skaičiai yra tikrai dideli: 80–90 proc. žmonių savo darbo vietose yra nelaimingi, – teigė A.Čepulytė.
Sharecruit.lt vadovė Asta Čepulytė 15min.lt teigė, kad darbuotojams svarbi ne tik alga, bet ir įmonės vidinė kultūra bei kolegos. Visa tai atsispindi įmonėms skirtoje internetinėje platformoje.
„Bendrovėms nereikia siųsti darbo skelbimo teksto, jis tiesiog bus įdėtas į skelbimų lentą. Mūsų atveju įmonės atstovas registruojasi sistemoje ir kviečia paieškos procese dalyvauti kitus įmonės darbuotojus. Galima juos vadinti bendrovės ambasadoriais. Šiuos žmones mato būsimi kandidatai, jie gali su jais susisiekti ir užduoti rūpimus klausimus.
Mes norime paskatinti žmones ne ieškoti naujos darbo vietos, o dabartinėje darbo vietoje susikurti gerą atmosferą.
Skelbime gali būti įtraukti visi įmonės darbuotojai. Kiekvienas gali pasirinkti, ar skelbti savo kontaktinius duomenis. Įmonė kiekvienam savo darbuotojui sukuria unikalią nuorodą, kuria gali pasinaudoti kandidatai užimti pareigas.
Kitaip tariant, žmogus „Facebook“ ar „LinkedIn“ socialiniuose tinkluose dalinasi ne bendra įmonės, o savo nuoroda. Ką tai duoda? Darbdavys gali skirti premijas darbuotojams, jeigu per juos į įmonę ateina nauji žmonės. Taip pat jis mato, kiek jo darbuotojai lojalūs įmonei ir kiek ją nori ir gali rekomenduoti kitiems“, – sakė pašnekovė.
Jos nuomone, didžiausias tokios darbuotojų paieškos privalumas yra tai, kad įmonė kuria kultūrą, kurioje darbuotojams rūpi, su kuo jie dirba. Jie labiau įsitraukia į įmonės veiklą, tampa svarbesni.
„Tokie darbuotojai ne taip greitai išeis iš savo darbovietės, nes ten juos laikys profesiniai ir socialiniai ryšiai. Tai didina darbuotojų lojalumą.
Pasauliniai tyrimai rodo, kad dauguma dirbančiųjų svarsto apie kitas darbo galimybes. Ir tie skaičiai yra tikrai dideli: 80–90 proc. žmonių savo darbo vietose yra nelaimingi. Jiems gali nepatikti tiesioginiai vadovai, įmonės kultūra, nemotyvuota komanda ir kiti dalykai, kurie nebūtinai susiję su atlyginimu.
Mes norime paskatinti žmones ne ieškoti naujos darbo vietos, o dabartinėje darbo vietoje susikurti gerą atmosferą. Savo asmeniniu skelbimu jūs galite kviesti kitus: „Tai yra mano įmonė, mano komanda, mūsų vertybės. Ateikite pas mus dirbti, jeigu jos jums artimos!“, – sakė A.Čepulytė.
Daug lemia vadovas
Labai dažnai darbuotojų įmonėms ieško tik vadovai.
Pasak A.Čepulytės, labai dažnai darbuotojų įmonėms ieško tik vadovai, o sharecruit.lt siūlo papildomų galimybių.
„Jei per įmonės darbuotojus darbo paieškos rezultatų nedavė, mes įmonėms siūlome kitų būdų, kaip pasiekti tikslinę auditoriją. Tai socialiniai tinklai ir „Google“ reklama. Galime tiksliai pasirinkti amžiaus grupes, šalį, išsilavinimą, pomėgius. Mes paleidžiame tokią personalizuotą kampaniją.
Per 2–3 savaites galime pasiekti 20–30 tūkst. žmonių ir sujudinti tuos kandidatus, kurie turi darbus ir aktyviai naujų galimybių neieško. Juos pasiekia mūsų žinutė, be to, juos gali užkabinti ne tik sąlygos, bet naujos komandos nariai. Tarp jų gali būti draugai, pažįstami, žinomi žmonės ar jų autoritetas, su kuriais jie norėtų dirbti.
Dažnai labai daug lemia tiesioginis vadovas, su kuriuo teks dirbti žmogui. Apklausėme kelis bankui „Swedbank“ surastus IT specialistus ir išgirdome nuomonę, kad kandidatas iš anksto pamatė savo vadovą, susirado internete informaciją apie jį, suprato, su kuo jam reikės dirbti. Jam tai patiko, todėl jis priėmė sprendimą ateiti būtent į šią darbovietę.
Taip darbdavys sulaukia labai motyvuoto kandidato, kuriam jau nereikia aiškinti apie bendrovės kultūrą ir vertinti, ar ji jam tinka“, – kalbėjo verslininkė.
Uždaros įmonės pasmerktos
Bendrovės, kurios renkasi būti uždaros, dažniausiai jose dirbantiems žmonėms nėra labai patrauklios. Pamatę kitas įmones, kurios pasiruošusios konkuruoti dėl specialistų, jie tiesiog išeina.
Paklausta, ar tokiu būdu bendrovės neįsivels į brangiai kainuojančią konkurencinę kovą dėl geriausių darbuotojų, A.Čepulytė teigė, kad įmonės neturi to bijoti: „Jeigu darbuotojai turi „LinkedIn“ profilius, jie ir taip yra matomi. Be to, bendrovės, kurios renkasi būti uždaros, dažniausiai jose dirbantiems žmonėms nėra labai patrauklios. Pamatę kitas įmones, kurios pasiruošusios konkuruoti dėl specialistų, jie tiesiog išeina. Ir čia įmonė negali padaryti nieko.
Kur kas geresnis kelias yra galvoti, ką reiktų padaryti, kad žmonės neišeitų. Taip, visi bijo konkurencijos, bijo prarasti gerus darbuotojus, tačiau bendrovės uždarumas ar darbuotojo vertės menkinimas nėra išeitis.
Aš net kartais siūlau bendrovėms aktyviau reklamuoti savo darbuotojus ir paprašyti jų pasidalinti informacija, kiek gi darbo pasiūlymų gavo nuo pasirodymo darbo skelbime. Galima rinkti rinkoje paklausiausią įmonės darbuotoją. Gal jam už tai skirti premiją.
Jeigu įmonė gali viešai rodyti savo darbuotojus ir nebijo jų prarasti, vadinasi, jos vidinė kultūra yra labai stipri, o ten dirbantys žmonės lojalūs. Vien didesnis atlyginimas iš ten darbuotojų neišvilios.“
Pašnekovės nuomone, nauja sistema patraukli ne tik didžiosioms įmonėms, bet ir mažesnėms bendrovėms. „Nedidelės įmonės, kurios nėra labai žinomos, iš tokios darbuotojų paieškos sistemos gali gauti labai didelę naudą. Per tokias kampanijas įmonės iš karto pasiekia kelių tikslų – įmonės išpopuliarina savo vardą ir pritraukia būsimus darbuotojus, kurie ateina apie įmonę žinodami gerokai daugiau“, – sakė A.Čepulytė.
Dalį specialistų teks atsivežti
Šiais metais Lietuvoje trūks 16 tūkst. IT specialistų. Jų siūlome ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, – teigė R.Drokovas.
Darbuotojų paieškos portalo itjobsco.com įkūrėjas Romanas Drokovas 15min.lt pasakojo, kad verslo idėja kilo pačiam susidūrus su specialistų trūkumu:
„Šiandien labai trūksta IT specialistų. Šiais metais Lietuvoje jų trūksta 16 tūkst. Ta pati problema aktuali daugeliui šalių. Įmonės šią problemą sprendžia viliodamos darbuotojus iš konkurentų. Atlyginimų kartelė kyla, tačiau bendrai Lietuva dėl to vertės daugiau nesukuria.
Mes matome, kad specialistų galėtų būti ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, šiuo metu daug specialistų Ukrainoje yra linkę pakeisti savo darbo ir gyvenimo vietą. Taip gimė šio portalo idėja.“
Lietuvos įmonės gali kviesti rusus, baltarusius ar indus.
Itjobsco.com bendradarbiauja su Švedijos bendrove, kuri pasirūpina ne tik leidimais specialistui patekti į šalį, bet ir padeda jam surasti gyvenamąją vietą, organizuoja kelionę, net padeda vaikams surasti darželius ar mokyklas.
„Specialistą atsivežti techninių sunkumų nėra, tačiau pailgėja laikas, kiek tai gali užtrukti. Dažniausiai formalumų sutvarkymas užtrunka iki mėnesio. Kartais – iki dviejų.
Per šį portalą kitų šalių įmonės taip pat suranda specialistus iš Lietuvos. Ukraina taip pat yra tik pavyzdys. Lietuvos įmonės gali kviesti rusus, baltarusius ar indus. Mūsų portalu jau naudojasi Rusijos, Kinijos, net JAV įmonės“, – teigė R.Drokovas.
Pasak jo, darbuotojų srautus subalansuoja rinka: „Mes tiesiog rinką padarome skaidresnę. Mūsų tikslas, kad viso pasaulio IT specialistų rinka būtų matoma vienoje vietoje. Nežinau kitų tokių specializuotų IT specialistų paieškos portalų, kurie dirbtų globaliu mastu.
Mūsų portale yra specialių funkcijų, kurios leidžia identifikuoti, ar specialistas yra tinkamo lygio. Mes siūlome patikrinti kandidato žinias ir leidžiam jam pačiam pateikti savo kurto kodo pavyzdžius.“
Iš Lietuvos važiuoti nesiūlo
Šiuo metu JAV IT specialistai uždirba nuo 50 iki 200 tūkst. dolerių per metus, manau, ir Lietuva kada nors ateis iki panašaus lygio, – prognozavo R.Drokovas.
R.Drokovas pripažįsta, kad šiuo metu IT specialistai geriau apmokami Vakaruose, tačiau situacija ateityje keisis.
„Mano patarimas IT specialistams būtų koncentruotis ne į pelningiausią dalyką, o į tai, kas žmogui patinka labiausiai. Atlyginimų lygis yra tikrai aukštas ir per 10–20 metų jų lygis daugiau ar mažiau susilygins skirtingose šalyse.
Šiuo metu JAV IT specialistai uždirba nuo 50 iki 200 tūkst. dolerių per metus, manau, ir Lietuva kada nors ateis iki panašaus lygio“, – sakė pašnekovas.
Lietuviški darbuotojų paieškos portalai yra paprastos skelbimų lentos. Jos primena akmens amžių ir nėra pritaikytos specializuotai darbuotojų atrankai.
Pasak jo, Lietuvos darbo paieškos portalai dar turi kur tobulėti: „Aš pats vystau kelis startuolius ir pats matau, kaip sunku rasti žmonių. Lietuviški darbuotojų paieškos portalai yra paprastos skelbimų lentos. Jos primena akmens amžių ir nėra pritaikytos specializuotai darbuotojų atrankai.
Su tokiais įrankiais aš nesugebėjau rasti tinkamų IT specialistų Lietuvoje. Supratau, kad tai yra ne tas kelias, kokiu aš galėčiau ieškoti žmonių. Sprendimu tapo pačiam sukurti tokį specialistų paieškos įrankį.“
Šiuo metu itjobsco.com klientai yra didžiausios IT specialistų atrankos bendrovės Lietuvoje. Taip pat didžiausios įmonės, kurios ieško IT darbuotojų, startuoliai.
Darbo vietą susikuria patys
Žmonės į nuosavą verslą pradėjo žiūrėti ne tik kaip į pinigų uždirbimo įrankį, o kaip į darbo vietos sau ir kitiems sukūrimą, savirealizaciją, – teigė D.Varkulevičius.
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius 15min.lt paaiškino, kad valstybė iniciatyvą rodančiam žmogui nori padėti nuo pirmo žingsnio – išgryninti pačią idėją: „Su idėjomis ateina labai skirtingi žmonės. Dažnai idėjos gimsta tiesiogiai susidūrus su problema. Labai trūksta programuotojų? Kodėl nepadaryti paieškos sistemos, kuri iš karto galėtų tikrinti pretendentų žinias. Monster.com turi tokį įskiepį.
Toliau reikia idėją vystyti. Tam yra skirti pagalbos krepšeliai, nemokamos konsultacijos ir kitos priemonės. Taip pat vyksta didesni renginiai, tokie kaip netrukus startuosianti „LogIn“ konferencija. Į ją atvažiuos investuotojai, kurie startuoliams gali padėti augti jau pasauliniu lygiu. Dažniausiai reikia ne pinigų, o žinių, kaip tinkamai vystyti verslo idėją.“
Pasak jo, žmonės į nuosavą verslą pradėjo žiūrėti ne tik kaip į pinigų uždirbimo įrankį, o kaip į darbo vietos sau ir kitiems sukūrimą, savirealizaciją. Žmonės atranda nišas – dažnai tai problema, kurią gali padėti išspręsti ir sau, ir kitiems.
Esame girdėję dešimtis tūkstančių idėjų, todėl galime padėti identifikuoti, kur lengviausia suklupti. Dažnai yra piešiama paralelė tarp sporto ir verslo. Kiekvienas rimtas sportininkas turi rimtą trenerį, – minėjo „Verslios Lietuvos“ atstovas.
„Neseniai atsirado įdomus startuolis bescouted.com. Jis per nepilną mėnesį jau turi daugiau nei tūkstantį vartotojų. Portalo idėja – įdarbinti modelius, fotografus, vizažistus tam tikriems renginiams.
Bescouted.com atveju profesionaliai fotografija užsiimantis žmogus pastebėjo problemą – kaip greitai surasti modelius? O jų reikia labai įvairių. Tai ir sportinius rūbus demonstruojantys modeliai, ir senyvo amžiaus modeliai, vaikai ir aibė kitų. Portalas be jokio tarpininko leidžia visiems vieni kitus surasti“, – pasakojo D.Varkulevičius.
Jis pabrėžė, kad pasaulis šiandien juda specializacijos keliu: „Čia atsiveria labai puikios galimybės tiems, kurie įžvelgs naujų nišų. Jau šiandien talentai aktyviai medžiojami. Jie nebėra prisirišę prie konkrečios darbo vietos.
Dar 1999 m. Billas Gatesas yra pasakęs, kad darbo nebeieškosime tradiciniu būdu. Pakaks užpildyti vieną formą internete ir mus darbdaviai susiras patys. Taip ir atsitiko sukūrus „LinkedIn“. Ten ieškoma vis daugiau profesionalų.“
Norintiems pradėti savo verslą žmonėms „Verslios Lietuvos“ atstovas siūlė savo idėjas pasitikrinti ir įvertinti, kiek jos yra gyvybingos verslo prasme.
„Tai galima padaryti kreipiantis į mus arba prašant mūsų mentorių pagalbos. Tai versle pažengę žmonės. Esame girdėję dešimtis tūkstančių idėjų, todėl galime padėti identifikuoti, kur lengviausia suklupti. Dažnai yra piešiama paralelė tarp sporto ir verslo. Kiekvienas rimtas sportininkas turi rimtą trenerį“, – sakė D.Varkulevičius.
