„Autonomy“ teigimu, sutrumpinus darbo savaitę darbo užmokestis neturėtų sumažėti. Analitikų teigimu, verslas taip netgi sutaupytų, nes išvengtų streso ir perdegimo darbe nulemto produktyvumo sumažėjimo.
Studijos autoriai lygina įvairius pavyzdžius. Norvegijos, Nyderlandų ir Vokietijos produktyvumo rodikliai ir BVP vienam asmeniui yra didžiausi, nors šių šalių gyventojai dirba trumpiausiai Europoje.
Tikinama, kad Japonijos kultūra, kai žmonės dirba itin daug, lemia apie 10 tūkst. mirčių per metus nuo išsekimo. Trumpesnės darbo valandos, studijos autorių teigimu, prisidėtų prie žmonių psichinės sveikatos gerinimo, gyvenimo kokybės ir netgi aplinkosaugos, mat žmonės mažiau keliautų ir dėl to sumažėtų tarša.
Studijoje taip pat nurodoma, kad žmonės taip įgauna daugiau laiko, pavyzdžiui, moterys, kurios jaučia spaudimą siekti karjeros, gali daugiau jo skirti savo vaikams.
Tai lemtų didesnį šeimų stabilumą, mažesnes šeimos išlaidas vaikų priežiūrai. Švedijoje buvo vykdomas tyrimas, kai iki 6 valandų sumažinta slaugių darbo diena parodė, kad moterų, ypač vyresnių nei 50 metų, sveikata ir gerovė reikšmingai pasitaisė. Toks eksperimentas papildomai kainavo 500 tūkst. svarų, mat reikėjo pasamdyti daugiau slaugių.
Kaip kita sėkmės istorija minima „Toyota“ gamykla Švedijoje. Čia trumpesnės darbo valandos padidino žmonių produktyvumą ir pelną išaugino 25 proc.
Mintis apie trumpesnę darbo savaitę kelta ir Davoso ekonomikos forume. Pensilvanijos psichologas Adamas Grantas tikino, kad trumpiau dirbantys žmonės efektyviau sutelkia dėmesį, taigi galiausiai padaro tiek pat, kiek ir dirbdami ilgiau.
Ekonomistas ir istorikas Rutgeris Bregmanas, „Utopijos realistams“ autorius, tikino, kad trumpesnės darbo savaitės idėja nėra jau tokia radikali. Dar praėjusio šimtmečio trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje kelta hipotezė, kad trumpiau dirbantys darbuotojai padaro daugiau.
„Pavyzdžiui, Henry Fordas, suprato, kad jeigu sumažins darbo valandas nuo 60 iki 40 per savaitę, darbuotojai dirbs produktyviau, mat nebus taip pavargę laisvalaikiu“, – aiškino jis.
EBPO duomenys rodo, kad šalys, kur įprasta dirbti ilgiau, išsiskiria mažu produktyvumo lygiu ir per vieną valandą sukuriamo BVP rodikliu.