– Kuo valstybės kritinio ryšio tinklas yra toks svarbus Lietuvai?
– Kritinis ryšys ir sklandi komunikacija tarp institucijų, yra pats svarbiausias dalykas. valdant ekstremaliąsias ir nepaprastąsias situacijas bei šalinant nepaprastų situacijų padarinius. Tuo būdu neperdedant galima sakyti, kad kritinis ryšys saugo žmonių gyvybes, sveikatą ir turtą.
– Kokioje stadijoje šiuo metu yra Lietuvos kritinio ryšio tinklo kūrimo projektas?
– Projektui buvo pritarta praeitais metais. 2020-ųjų metų rugsėjo mėnesį LR Vyriausybė pritarė darbo grupės pasiūlymui sukurti naują kritinio ryšio tinklą, kuris pakeistų dabar esamą ganėtinai seniai, dar 2008 m. sukurtą TETRĄ tinklą bei kitus operatyvinio ryšio tinklus. TETRA tinklą ir kitus jau privalu pakeisti, nes tiek morališkai, tiek technologiškai pasenę bei neatliepia šių dienų poreikio: užtikrina tik balso perdavimą, tačiau neleidžia perduoti duomenų.
Užsienio valstybės, kurios nerezervavo dažnių, dabar ne savo noru yra priverstos tenkintis tik komercinių operatorių paslaugomis.
Šiuo metu yra atnaujinama darbo grupės sudėtis, vyksta pasiruošiamieji darbai dėl tolesnio tinklo įgyvendinimo. Vidaus reikalų ministerija šiam tinklui rezervavo dažnius, kas yra didžiulis laimėjimas mūsų valstybei, nes vis tik dažniai yra pagrindas, nuo ko ir prasideda tokio ryšio sukūrimas. Užsienio valstybės, kurios nerezervavo dažnių, dabar ne savo noru yra priverstos tenkintis tik komercinių operatorių paslaugomis. Na, o tolesni žingsniai susiję su kaštų naudos analizės parengimu (šiuo metu kasmet išleidžiama virš 11 mln. Eur įvairiems tinklams išlaikyti), teisės aktų parengimu, o paskui – tinklo statyba.
– Kodėl tiek daug diskutuojama apie saugumo ir kainos pusiausvyrą?
– Diskutuojama dėl to, kad buvo svarstyti trys kritinio ryšio modeliai. Pirmasis – pilnai dedikuotas tinklas. Antrasis – komercinio operatoriaus pagrindu sukurtas tinklas, kuris įvairių tyrimų grindimu, būtų pigesnis, palyginus su dedikuotu. Nenuostabu, nes tokiu būtų yra išnaudojami esami, tačiau tam nepritaikyti resursai. Trečiasis modelis – hibridinis modelis, kuris yra tarpinis variantas tarp dedikuoto ir komercinio ryšio. Darbo grupės teigimu, pasirinktas hibridinis modelis yra aukso viduriukas tarp saugumo ir galimybės pasinaudoti jau esama telekomunikacine infrastruktūra.
– Kuo operatyvinėms reikmėms naudingas ir perspektyvus naujo kritinio ryšio kūrimas?
– Nauda akivaizdi – visų pirma, padidės visos sistemos efektyvumas, kadangi institucijos galės nevaržomai ir sklandžiai derinti veiksmus. Pagaliau ugniagesys galės tiesiai derinti veiksmus su greitosios pagalbos darbuotoju ir policininku bei kitais. Iš technologinės pusės, esamų operatyvinių tinklų atnaujinimas suteiks jų vartotojams tokias šiuo metu neprieinamas funkcijas ir galimybes, kaip vaizdo transliacijos iš įvykio vietos kitoms tarnyboms, dirbančioms tame pačiame „karštame taške“, duomenų bei lokacijos perdavimas, naudojimasis registrų informacija ir pan. Galimas ir dronų panaudojimas, ką ypatingai vysto Suomija. Tokios funkcijos palengvins ekstremalių ir įvairių kitų situacijų valdymą. O mums, kaip Lietuvos gyventojams, tai yra didžiulis laimėjimas, nes jausimės saugesni.
– Kokie valstybės tarnybų susisiekimo kanalai šiandien yra naudojami?
– Šiuo metu didžiausias operatyvinio radijo ryšio tinklas, kuriuo naudojasi policija, kelios greitosios pagalbos tarnybos ir ugniagesių pajėgos, yra TETRA tinklas, valdomas Vidaus reikalų ministerijos. Taip pat savo atskirą tinklą turi ir „Lietuvos geležinkeliai“, kuriuo naudojasi apie 10 tūkstančių vartotojų. Mažesnius tinklus turi ir miškininkai, ir energetikai, ir greitosios pagalbos. Skaičiuojama, kad Lietuvoje veikia 15 skirtingų radijo ryšio tinklų.
Mažesnius tinklus turi ir miškininkai, ir energetikai, ir greitosios pagalbos.
– Ar kitos šalys naudojasi galimybe turėti tokį tinklą savo valstybėje?
– Visos šalys turi kritinio ryšio tinklus, tačiau taip pat svarbu pabrėžti, kad per ateinančius 5 metus bemaž visos šalys numato priimti sprendimus ir modernizuoti ryšio tinklus. Turėti vien tik balso skambučius šiais laikais jau nebeužtenka, todėl norima pokyčių. Labiau pažengusios šalys – Suomija, Anglija, Amerika, kurios pereina iš 2G technologijos į LTE 4G technologiją. Lietuvoje taip pat numatoma remtis standartizuota LTE 4G technologija, bei planuojama ir 5G plėtra.
– Jau esate kalbėjęs LOGIN 2013 konferencijoje, kaip Jūsų akimis evoliucionavo ši kiekvienais metais rengiama konferencija?
– LOGIN konferencija man visuomet asocijavosi su „Litexpo“ parodų rūmais. 2013-aisiais metais turėjau galimybę kalbėti apie žiniasklaidos inovacijas, kurios šiandien jau mūsų kasdienybė. Technologijų kūrimas vis spartėja. Taip pat LOGIN man asocijuojasi su gerais pranešėjais, aukšto lygio konferencija bei su galimybe susitikti su bendraminčiais, su tais žmonėmis, kuriems patinka technologijos ir inovacijos. Pavasario laikotarpiu visi susitikdavom, pasišnekėdavom ir galiausiai eidavom kurti, kad kitais metais turėtume ką papasakoti. Palaipsniui ši konferencija išsiskaidė į skirtingas lokacijas, o šiemet ji vyks nuotoliniu būdu, bet tokia jau ji, mūsų naujoji realybė. Manau, kad pandemijai pasibaigus, kiekvienam bus smagu konferencijoje sudalyvauti gyvai.
– Kas pasaulyje pasikeitė per šiuos aštuonerius metus?
– 2013-aisiais metais, kai aš pristatinėjau žiniasklaidos inovacijas, tai buvo perteikiama kaip didelė naujovė. Tiesioginės transliacijos, vaizdo įrašai mobiliajame telefone buvo esminis lūžis, o pandemija mus išmokė, kad šis turinys mobiliajame telefone yra lygiai taip pat lengvai pasiekiamas, kaip ir kitos funkcijos. 2013-aisiais metais tai buvo didelis iššūkis, o dabar tai jau nebėra problema. Žiniasklaida apskritai persikėlė į internetą. Dabartinė mūsų skverbtis į internetą parodė, jog mūsų nauja realybė yra sparčiai judanti ir besivystanti.
Dabartinė mūsų skverbtis į internetą parodė, jog mūsų nauja realybė yra sparčiai judanti ir besivystanti.
– Atskleiskite daugiau detalių apie savo pranešimą LOGIN konferencijoje.
– Atskleisiu paslaptį, kaip per 3 metus susitaupyti Nacionaliniam stadionui. Aš noriu papasakoti, iš kur gauti pinigų ir kaip jų greitai neiššvaistyti. Noriu pakalbėti apie žiedinę ekonomiką bei viešojo sektoriaus IT infrastuktūrą, apie tai, kaip ją galima padaryti efektyvesnę.
– Kaip vertinate Lietuvos modernumą šiomis dienomis?
– Mes vis sukiojamės į Estiją ir kitas šalis, kurios tikrai gerai dirba viešuosiuose ryšiuose ir pristato savo šalis kaip labai modernias ir progresyvias, su didele inovacijų ir technologijų skiltimi. Lietuva, mano požiūriu, niekuo neatsilieka. Galbūt mes kažkurioje vietoje netinkamai ar nepakankamai iškomunikuojame, bet jeigu kalbėtume apie realius darbus, jie tikrai yra didingi ir verti pasididžiavimo. Mes tikrai turime parodyti, ką sukūrėme.
Arną Zuikį išgirskite gegužės 24 d. „LOGIN Game changers powered by Pigu.lt” renginyje „Brighter future” sesijoje nuo 15 val. LOGIN 2021 konferencija šiemet vyks virtualioje erdvėje – bus transliuojama nemokamai Delfi ir 15min portaluose. Renginys vyks net 5 dienas ir žiūrovams pateiks daugiau kaip 55 valandas įdomaus, įtraukiančio turinio. LOGIN 2021 metu patirtimi bei įžvalgomis dalinsis daugiau kaip 150 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Su visais pranešėjais galite susipažinti čia ir savo darbo kalendoriuose pasižymėti tuos pranešimus, kurių laukiate labiausiai.
