„Bendra taisyklė – darbuotojams leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra 0,2 promilės“, – pagrindinę taisyklę išskiria advokatė.
Tiesa, yra keletas išimčių. Pavyzdžiui, 0,4 promilių etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra leidžiama, kai alkoholio vartojimas yra susijęs su gamybos, technologiniu ar kitais procesais, kurių metu alkoholis vartojamas pagal darbdavio nustatytus reikalavimus.
„Žinoma, darbdavys vidiniuose teisės aktuose gali nustatyti taisyklę, kad darbuotojas darbo metu turi būti visiškai blaivus, t.y., etilo alkoholio koncentracija negali viršyti 0 promilių. Dažniausiai tokios taisyklės nustatomos darbuotojams, kurių darbas yra susijęs su didesne rizika“, – teigia I.Mažeikaitė.
Pavyzdžiui, nulinė alkoholio norma teisės aktuose nustatyta darbuotojams, kurių pareiga vežioti pavojingus krovinius arba vairuoti transporto priemonę, kurios masė yra didesnė nei 3,5 tonų arba turi daugiau nei 9 sėdimas vietas.
Už alkoholį po darbo – bauda
Švenčių laikotarpiu pasilinksminti darbo vietoje neretai liekama ir po darbo valandų, mat egzistuoja klaidingas įsitikinimas, kad tokiu atveju taisyklės dėl alkoholio vartojimo nebegalioja.
Vis dėlto, kaip pažymi I.Mažeikaitė, Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad neblaivaus darbuotojo buvimas darbo vietoje, darbdavio patalpose ar teritorijoje ne tik darbo metu, bet ir pasibaigus darbo laikui užtraukia baudą darbuotojui nuo 60 iki 290 eurų.
Įmonės vakarėliai – neprivalomi
Daugelis įmonių šiandien organizuoja ir vakarėlius, kurių tikslas ne tik paminėti šventes, bet ir paskatinti kolegų bendravimą neoficialioje aplinkoje. Dažnai tokiems vakarėliams yra parenkamos neutralios vietos, įdomios temos. Tačiau, kaip pažymi „TGS Baltic“ darbo teisės ekspertė I.Mažeikaitė, net ir tokiais atvejais darbdaviui galioja tam tikros taisyklės.
Pirmiausia darbdavys, organizuodamas įmonės vakarėlius, turėtų žinoti, kad negali įpareigoti darbuotojų dalyvauti vakarėlyje, kuris vyksta po darbo valandų ir nėra susijęs su darbuotojo darbo funkcijomis. „Tokie renginiai yra skirti kolegų bendravimui ir artėjančių švenčių paminėjimui, tad reikalauti atvykti į vakarėlį – negalima“, – taisyklę išskiria teisininkė.
Ji prideda, kad bendrovė vakarėlio metu taip pat turėtų pasirūpinti ir priemonėmis darbuotojų saugumui užtikrinti, nes darbdavys gali būti atsakingas už tai, kas įvyksta vakarėlio metu.
„Nors vakarėlis ir vyktų ne darbo metu ir būtų nesusijęs su darbo funkcijomis, tačiau jei būtų padaryta tam tikra žala, prieš renginio organizatorių būtų atsakingas darbdavys. Tiesa, ar darbdavys būtų atsakingas ir darbuotojo sveikatos sutrikdymo atveju – vienareikšmio atsakymo nėra, mat būtų vertinamos visos darbdavio taikytos saugumo ir prevencijos priemonės siekiant užtikrinti saugią aplinką.
Taigi, darbdaviui organizuojant darbuotojų vakarėlį reikia atlikti gan nemažai namų darbų“, – atkreipia dėmesį I.Mažeikaitė. Ji primena ir dar vieną dažnai pamirštamą reikalavimą – būtinybę pasirūpinti darbuotojų sutikimais, jei norima publikuoti tokių vakarėlių nuotraukas socialiniuose tinkluose.
