Asociacijos vertinamas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas per pirmus du metų mėnesius – antrojo karantino metu – siekė 1,118 balo iš dviejų galimų. Antrąjį 2020 metų ketvirtį, kai buvo paskelbtas pirmasis karantinas, indeksas buvo nukritęs į rekordines žemumas ir siekė 0,909 balo.
Asociacijos analitikės Monikos Gabalytės teigimu, didžiausios įtakos indekso augimui turėjo pozityvesnis politinės aplinkos stabilumo vertinimas.
„Tai yra išties didžiulis pokytis, turint omenyje tai, kad nuo 2014 metų ši sritis buvo viena labiausiai neraminančių investuotojus“, – spaudos konferencijoje sakė M.Gabalytė.
Pasak jos, 51 proc. apklaustų investuotojų mano, kad politinė aplinka Lietuvoje šiuo metu yra stabili, o 8 proc. – žema. Tuo metu perjnai rudenį, iki Seimo rinkimų, 26 proc. apklaustųjų politinę aplinką vertino teigiamai, o 32 proc. manė, kad stabilumas yra žemas.
Šalies ekonominės padėties vertinimas šalyje taip pat pakilo – šiuo metu metu 49 proc. apklaustų investuotojų ją vertina stabiliai, o paskutinį 2020 metų ketvirtį teigiamai vertino 32 procentai.
„Nors lūkesčiai yra geresni, tačiau dar turime penktadalį investuotojų, kurie išreiškė nerimą, o 17 proc. tikisi gerėjimo. Didelė dalis tikisi, kad situacija išliks nepakitusi, o neigiamai vertinančių yra mažiau nei buvo antrąjį praėjusių metų ketvirtį“, – sakė M.Gabalytė.
Pasak jos, daugiausiai neigiamų lūkesčių investuotojai turi dėl skolinimosi – 27 proc. mano, kad jo galimybės blogės, o 8 proc. yra nusiteikę teigiamai.
Palyginti su 2020 metų paskutiniu ketvirčiu, dabar 15 proc. daugiau įmonių vadovų tikisi, kad darbuotojų atlyginimai augs. Labiau teigiamai vertinamas ir galimas jų skaičiaus augimas – 9 proc. daugiau vadovų tikisi, kad jis didės.
Pozityviausiai vertinamos sritys išlieka tos pačios – telekomunikacijos, transporto ir logistikos infrastruktūra bei užsienio kalbų mokėjimas.
Darbo santykių reguliavimas kelia daugiausia iššūkių: nesklandumų čia dažnai patiria ketvirtadalis apklaustųjų, dar 44 proc. – tik kartais. Kitas iššūkis – teritorijų planavimas: su juo dažnai susiduria 21 proc. verslo atstovų.
Didžiausiais prioritetais investuotojai laiko švietimą, viešojo sektoriaus efektyvumą bei talentų migraciją. Be to, anot jų, daugiau dėmesio reikia skirti ir darbo jėgos apmokestinimui.
Vertinant valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, geriausiai investuotojai vertina Valstybinę mokesčių inspekciją, po to seka Registrų centras bei „Sodra“.
Banko „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad vienas pagrindinių Lietuvos privalumų pritraukiant investuotojus yra pakankamai geros galimybės išsinuomoti patalpų ir sklypų, tuo metu iššūkis lieka talentų pritraukimas.
„Dabar esame labai toli pasistūmėję, biurų pasiūla labai didelė ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, taip pat yra didelė pasiūla ir aktyvus darbas laisvų ekonominių zonų, pramonės parkų. (...) Iššūkis didžiausias yra talentai, Lietuvai tikrai reikėtų turėti aiškią strategiją, kaip talentus prisivilioti ir išlaikyti“, – spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.
Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas Marius Stasiukaitis taip pat teigė, jog Lietuvai reikėtų naujo talentų pritraukimo modelio, kad būtų galima konkuruoti pasauliniu mastu.
„Investors‘ Forum“ užsakymu tyrimas atliktas sausio-vasario mėnesiais, apklausus 61 įmonės atstovus.
