Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.
Septynias uždarąsias akcines bendroves ir vieną įmonę pats bei per kitus asmenis valdęs Panevėžio gyventojas, įtariama, vengė mokėti valstybei privalomus pridėtinės vertės (PVM) ir kitus mokesčius. Pareigūnų surinktais duomenimis, iš taksi veiklos gautas pajamas kaltinamasis galėjo skirstyti tarp savo paties valdomų įmonių, taip siekdamas, kad jos neįgautų PVM mokėtojų statuso. Skaičiuojama, kad per 2016–2019 metus galėjo būti neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta per 178 tūkst. eurų PVM.
Įtariama, kad bandydamas nuslėpti savo vykdomą mokesčių vengimo schemą, kaltinamasis organizavo savo valdomų įmonių apgaulingą apskaitų tvarkymą. Skirstydamas gautas pajamas tarp įmonių, jis galimai klastojo sąskaitas faktūras, nepildė reikiamų dokumentų arba juos klastojo. Taip pat įtariama, kad, siekdamas užimti vadovaujančias pareigas vienoje iš savo netiesiogiai valdytų įmonių, minėtas panevėžietis galimai panaudojo suklastotus vienos įmonės dokumentus.
Atliekantys ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnai išsiaiškino, kad kaltinamasis galėjo neteisėtai įgyti Užimtumo tarnybos (UT) skiriamą subsidiją. Įtariama, kad klastojant dokumentus UT buvo pateikti neteisingi duomenys apie kito, UT subsidijuojamo asmens, tariamai dirbtą darbo laiką ir priskaičiuotą bei tariamai išmokėtą darbo užmokestį. Neteisėtai įgytų subsidijų darbo užmokesčiui suma siekia per 4,6 tūkst. eurų.
Be visų kaltinimų, susijusių su taksi įmonių veiklos organizavimu, panevėžietis teismui turės aiškintis ir dėl savo paties veiklos. Įtariama, kad 2019 metų vasarą kaltinamasis galėjo išvengti ir nesumokėti 3,6 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, nes galimai kitam asmeniui pardavė aštuntadalį sau priklausiusio sklypo ir butą Palangoje brangiau, nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje.
Bendra panevėžiečio nesumokėtų mokesčių valstybei suma viršija 185 tūkst. eurų. Užimtumo tarnybai padaryta žala siekia 4,6 tūkst. eurų. Atliekant ikiteisminį tyrimą kaltinamasis savanoriškai atlygino visą padarytą žalą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius, surašęs kaltinamąjį aktą, bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą ar išvengtą didelės vertės turtinę prievolę Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Galima griežčiausia bausmė už dokumentų klastojimą – laisvės atėmimas iki trejų metų.
