Naujajame centre Molėtuose „Teltonika“ kurs ir gamins daiktų interneto produktus – profesionalią tinklo įrangą, elektromobilių įkrovimo stoteles, modernius telemedicinos prietaisus, tarp kurių bus dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ir prieširdžių virpėjimus atpažįstančios išmaniosios apyrankės.
„Teltonikos“ technologijų centre investuota 34 mln. eurų. Naujasis pastatas 10 800 m2 plote talpina administracinius ir gaminių projektavimo biurus, laboratorijas bei gamybines linijas.
Nedideliems Molėtams ir aplinkiniams rajonams šios investicijos turėtų tapti nemaža paspirtimi, tikisi bendrovės atstovai. 2022 m. pačiame mieste gyveno 5 716 asmenys, Molėtų savivaldybėje – kiek daugiau nei 17 tūkst. gyventojų.
A.Paukštys teigia, kad tokių pačių profesijų specialistai kaip Vilniuje, Molėtuose irgi gaus tokius pačius atlyginimus – kvalifikuotiems specialistams sostinėje šie siekia apie 4 tūkst. eurų į rankas.
„Kalbant apie Molėtus, jeigu tai būtų gamybinis darbas, atlyginimas bus apie 2700 eurų. Jeigu vadybinis ir administravimo darbas, antrame aukšte padaryti ofisai, tikimės pritraukti projektuotojų, vadybininkų ir tokiu atveju atlyginimai irgi turėtų siekti tokį patį santykį kaip Vilniuje“, – teigė A.Paukštys.
Vadovas pasakojo besitikintis, kad centre daugiausia dirbs molėtiškiai. Šiuo metu vadovų komanda atvažiuoja iš Vilniaus, o gamyboje dirba žmonės iš Molėtų, Utenos ir aplinkinių gyvenviečių. Naujojo centro vadovas Paulius Rutkauskas irgi persikėlė gyventi į Molėtus iš Vilniaus.
A.Paukštys tikisi, kad kol bus pabaigtas dvigubai didesnis „Teltonikos“ projektas Vilniuje, Liepkalnio rajone, Molėtuose bus pasiektas tikslas įdarbinti 500 žmonių.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad toks planas gali būti nemažas iššūkis.
Gamyklą Molėtuose verslininkas nutarė statyti dėl to, kad šiuo metu statomame projekte Liepkalnyje pritrūko vietos plėtrai. Tačiau pirmosios mintys apie galimas investicijas gimtajame mieste verslininkui kilo po tėvų žūties, kai, atvykęs į Molėtus „paskutinį kartą“, jis pasikalbėjo su buvusia klasės drauge, vietinio laikraščio redaktore.
Ši paklausė, kodėl A.Paukštys neinvestuoja Molėtuose. Vėliau su pasiūlymais į verslininką kreipėsi ir Molėtų savivaldybės atstovai, taip dar labiau sutvirtinę idėją čia kokiu nors būdu investuoti.
-
Molėtų bažnyčios rekonstrukcija besirūpinantis A.Paukštys: privalėjau tai padaryti, čia mano gimtinė
-
„Teltonikos“ dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato gamyba – 2024-aisiais
-
„Teltonika Telematics“ ikimokestinis pelnas pernai pasiekė 23 mln. eurų
-
„Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius
-
„Teltonika“ pradėjo masinę elektromobilių įkrovimo stotelių gamybą
„Pagalvojome, gal visai nieko atkirpti kokias 500 darbo vietų nuo Liepkalnio ir atvežti į Molėtus. Aš pagalvojau, kad labai didelė rizika, nes čia yra didelė avantiūra – atvažiuoti į kaimą ieškoti elektronikos specialistų“, – kalbėjo jis.
Iš pradžių patalpas ketinta nuomotis, tačiau paklausa mieste neatitiko „Teltonikos“ reikalavimų. Tuomet nutarta statyti savo pastatą.
„Ar mes surinksime 500 darbuotojų – parodys laikas. Pirmadienį į darbą ateis 130 darbuotojų. Tikiuosi, kad su laiku jų padaugės“, – kalbėjo verslininkas.
2021 m. „Teltonika“ įmonių grupės pajamos siekė 215 mln. eurų, parduota apie 5 mln. produktų. Per metus prie grupės įmonių prisijungė 800 darbuotojų.
Elektros energija nori apsirūpinti patys
Pavasarį gamykloje taip pat planuojama pastatyti apie 500 kW saulės elektrinę, kuri turėtų aprūpinti visą arba beveik visą gamyklos poreikį.
A.Paukštys teigė, kad bendras visų „Teltonika“ objektų poreikis Vilniuje, Molėtuose ir Kaune bus apie 50 MW, tačiau kol kas saulės energetikos projektai šalyje sustoję dėl tikslinamos leidimų išdavimo tvarkos.
Verslininkas teigia kalbėjęs dėl šio klausimo su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. „Mūsų poreikis yra 50 MW ir mums reikėtų 50 MW saulės elektrinių, kad visų projektų poreikis būtų patenkinamas iš atsinaujinančių šaltinių. Bet šiuo metu yra limitai. Gal gamybininkams bus kažkokia išimtis, kad galėsime pasistatyti“, – kalbėjo „Teltonika“ vadovas.
I.Šimonytė: gamykla Molėtuose – ženklas ir užsienio investuotojams
Atidarymo renginyje taip pat dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Premjerė, sakydama sveikinimo kalbą, teigė, kad „Teltonika“ rodo pavyzdį ne tik Lietuvos, tačiau ir užsienio investuotojams, kurie po Rusijos sukelto karo Ukrainoje, prisibijo plačiau investuoti Lietuvoje.
„Mes kalbame apie aukštą pridėtinę vertę, kalbame apie ateities Lietuvą. Itin reikšminga yra ir tai, kad įmonė yra lietuviško kapitalo ir ta lietuviško kapitalo įmonė rodo šitą pavyzdį ir užsienio investuotojams. <...> „Teltonika“ sklaido mitus, kad Rusijos brutali invazija Ukrainoje galėtų kažkokiu būdu veikti mūsų regiono investicinį klimatą ir saugumą“, – kalbėjo premjerė.
Ji teigė, kad šio centro atidarymas bei kiti „Teltonikos“ planuojami projektai dar kartą patvirtina, kad Lietuva yra saugi investicijoms valstybė.
A.Armonaitė kalbėjo, kad Lietuva verčia naują raidos etapą – gamina ir pasauliui parduoda mikroelektronikos produktus. Ji teigė, kad Vyriausybė taip pat dalinai prisidėjo prie šio centro atsiradimo Molėtuose, nes prieš metus buvo įteisinta vadinamojo „žaliojo koridoriaus“ stambioms investicijoms tvarka.
„Projektas gali gauti greitesnius biurokratinius sprendimus, pelno mokesčio lengvatas. Džiaugiuosi, kad šitas projektas yra vienas iš pirmųjų stambiųjų tokių investicijų projektų Lietuvoje. Šis reguliavimas padaro Lietuvą viena didele laisvąja ekonomine zona (LEZ) – tai reiškia, kad galime vystyti [projektus] ne tik egzistuojančiuose LEZuose, bet ir Molėtuose“, – kalbėjo ministrė.
Ji pridūrė, kad nors naujoji tvarka priimta 2021 m., „žaliojo koridoriaus“ investicijų jau padaryta už 0,5 mlrd. eurų.
