„Unilever“ reikalavo smarkiai padidinti kainas, nes siekia kompensuoti išlaidas importuojamoms žaliavoms, kurios dėl svaro kurso kritimo po birželį įvykusio „Brexit“ referendumo gerokai padidėjo.
Be kita ko, „Unilever“ reikalavo maždaug 10 proc. pabranginti tokius produktus kaip populiari Didžiojoje Britanijoje užtepėlė „Marmite“, skalbiamieji milteliai „Surf“ ir „Persil“, muilas „Dove“, ledai „Ben and Jerry's“ ir kt.
Kaip praneša BBC, Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklai nemano, kad didinti kainas būtų pagrįsta, nes dauguma produktų gaminama šalyje ir jų kainodara nepriklauso nuo nacionalinės valiutos kurso svyravimų. Jų nuomone, pingantis svaras, kuriuo grindžiami reikalavimai padidinti didmenines kainas, tėra pretekstas.
„Unilever“ spaudos tarnyba ginčo su mažmeninės prekybos tinklu britų žiniasklaidai nekomentavo. O „Tesco“ spaudos tarnyba tepareiškė, jog turi problemų dėl tam tikrų „Unilever“ prekių tiekimo, tačiau tikisi, kad šis klausimas netrukus bus išspręstas.
Nuo metų pradžios svaras JAV dolerio atžvilgiu atpigo 17,4 procento.
Šiuo metu „Tesco“ vadovauja Dave Lewisas, kuris anksčiau dirbo „Unilever“ – vadovavo įmonės padaliniui, gaminančiam asmeninės higienos prekes, įskaitant muilą „Dove“, dantų pastą „Signal“ ir šampūnus „Tresemme“.
Nuo metų pradžios svaras JAV dolerio atžvilgiu atpigo 17,4 procento. Rodiklis, kuriuo vertinami svaro kurso pokyčiai pagrindinių Didžiosios Britanijos prekybos partnerių valiutų krepšelio atžvilgiu, nusileido į žemiausią lygį nuo 1848 metų. Žemiau jis nebuvo kritęs net 1992 metais, kai Didžioji Britanija buvo pašalinta iš Europos valiutų kurso mechanizmo, ir 4-ąjį dešimtmetį, kai šalis atsisakė aukso standarto.
Michaelas Saundersas, vienas iš pinigų politiką formuojančio Didžiosios Britanijos centrinio banko pinigų politikos komiteto narių, yra sakęs, kad tuo atveju, jeigu svaro kursas valiutų krepšelio atžvilgiu kris 20 proc., importuojamų prekių kainos pakils 12 – 13 proc., o dėl to vartotojų infliacija per artimiausius 3 – 4 metus papildomai padidės 4 procentiniais punktais. Šiuo metu Anglijos bankas prognozuoja, kad infliacija nuo šiemet numatomų 1,3 proc. kitąmet padidės iki 2,1 procento.
Ekspertai pažymi, kad birželį įvykęs referendumas, kuriame Didžioji Britanija nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), paskatino neapibrėžtumą mažmeninės prekybos sektoriuje, ypač tarp didelių tinklų, kuriems ir taip tenka atlaikyti vis didėjantį spaudimą, kurį daro elektroninės prekybos apyvartos augimas ir naujų dempingo nevengiančių konkurentų atsiradimas.
Dalis analitikų mano, kad britų vartotojams reikia rengtis tam tikram produktų pabrangimui, nes mažmenininkams, kurie šiaip nenori didinti kainų, greičiausiai nepavyks visiškai kompensuoti augančių tiekėjų išlaidų, susijusių su importuojamų prekių brangimu, kurį skatina svaro kurso smukimas.
Tuo tarpu įtakingas mažmeninės prekybos rinkos analitikas Richardas Hymanas pažymi, jog mažmenininkų galimybės didinti kainas yra itin ribotos. Pastaruosius dvejus metus kainos Didžiosios Britanijos parduotuvėse dėl didžiulės konkurencijos šiame segmente nuosekliai mažėjo ir ekspertai kol kas nemato objektyvių priežasčių, kodėl jos turėtų pakeisti kryptį.
