Šiuo metu teisės aktuose nustatyta maksimali galima konkurso trukmė – 45 kalendorinės dienos.
„Šio rezultato pavyko pasiekti nuolat tobulinant atrankos procesus, pritaikius nuotolinį pretendentų testavimą, tobulinant atranką organizuojančių departamento specialistų kompetencijas“, – sako Valstybės tarnybos departamento direktorius Gediminas Miškinis.
Pasak jo, trukmė yra labai svarbus atrankos rodiklis, bet ne mažiau reikšmingi yra skaidrumas, kokybė bei efektyvumas. Per trejus gyvavimo metus centralizuota atranka puikiai susitvarkė su skaidrumo ir kokybės iššūkiais, o efektyvumo rodiklis kelia didesnį nerimą, stebint masinio darbuotojų išėjimo ir kaitos prognozes darbo rinkoje tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet bus susidurta su dar didesne darbuotojų kaita nei praeitais metais.
Ypač džiugina augantis pretendentų pasitikėjimas atranka. Štai 2017 m., kai buvo taikoma iš dalies centralizuota atranka į valstybės tarnybą, pasitikėjimą įstaigose vykstančiu atrankos etapu išreiškė tik 54 proc. apklausoje dalyvavusių pretendentų. Šiemet pretendentų pasitikėjimas atrankos skaidrumu – 81 proc.
Specialiųjų tyrimų tarnybos rengiamas Korupcijos žemėlapis rodo, kad per pastaruosius metus manančiųjų, kad valstybės ir savivaldybių institucijose įsidarbinama per pažintis, sumažėjo 8 proc. Taip pat dėl priėmimo į valstybės tarnybą daugiau nei dviem trečdaliais sumažėjo skundų teismuose – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019–2021 m. laikotarpiu išnagrinėta 67 proc. mažiau su valstybės tarnautojų atranka ir priėmimu susijusių administracinių bylų nei 2017–2018 m.
„Per trejus metus buvo daug investuota į atrankos kokybę. Departamento specialistams rengti mokymai, sukurta efektyvi intervizijų – vidinių mokymų – sistema. Standartizuotas atrankos procesas, diegiami įvairesni atrankos metodai. Pastangų rezultatas – pozityvus tiek pretendentų, tiek tiesioginių vadovų vertinimas. 2021 m. konkursuose dalyvavusių pretendentų apklausos duomenys rodo, kad 73,9 proc. respondentų buvo patenkinti centralizuotai organizuotais konkursais. O 86 proc. apklausoje dalyvavusių tiesioginių vadovų teigiamai įvertino naujai priimtus valstybės tarnautojus“, – teigia G. Miškinis.
Gerai centralizuotos atrankos procesus įvertino ir išoriniai ekspertai. 2021 m. centralizuotos atrankos procesai buvo vertinami pagal LEAN Vertės srautų žemėlapių (angl. Value Stream Mapping) sudarymo metodiką. Ekspertų atliktos analizės išvadose teigiama, kad Valstybės tarnybos departamento organizuojamos centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos procesų brandos lygis pagal ISO 13053-1:2011 standartą yra 3 brandos lygio iš 5 su 4 brandos lygio požymiais.
Didžiausią nerimą keliantis centralizuotos atrankos rodiklis – efektyvumas. Nors per pastaruosius metus pretendentų pateikiamų prašymų dalyvauti konkursuose skaičius išaugo 40 proc., tačiau sėkmingai – pretendento atrinkimu – baigiasi apie 60,4 proc. konkursų.
„Visa darbo rinka susiduria su darbuotojų trūkumu. Ne išimtis ir valstybės tarnyba, kuri turi mažesnes galimybes motyvuoti darbuotojus finansiškai. Tačiau matome, kad įstaigos ieško įvairiausių kelių pritraukti pretendentus – sudaro galimybes dirbti nuotoliniu ar iš dalies nuotoliniu būdu, derinti darbinę veiklą ir įsipareigojimus šeimai.
Taip pat pastaruoju metu kartu su įstaigomis aptariame ir įvairesnes pretendentų pritraukimo priemones. Akivaizdu, kad paskelbti konkurso Valstybės tarnybos portale nebepakanka, reikia ieškoti kitų būdų, kaip pasiekti galimus pretendentus: per socialinius tinklus, darbo paieškos platformas, įtraukiant esamus darbuotojus, bendradarbiaujant su mokymo įstaigomis ir kt.“, – sako Valstybės tarnybos departamento direktorius.
