Kinijos geležinkelių įmonė „China railway container transport corp.“ (CRCT) informavo klientus Lietuvoje, kad tiesioginiai krovininiai traukiniai iš Kinijos į Lietuvą dėl įtemptos politinės situacijos tarp šalių rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį atšaukiami, antradienį pranešė BNS.
Tiesa, „China Railway Group“ atstovai leidiniui „Global Times“ tokius pranešimus neigė, tad kaip viskas klostysis, parodys laikas.
„Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, kad kroviniai iš Kinijos sudaro tik kelis proc. bendro „LTG Cargo“ krovinių srauto (skaičiuojant tiesioginius reisus ir tranzitą). Tad tiesioginė šio Kinijos žingsnio įtaka neturėtų būti didelė, tačiau Lietuvos verslas neslepia, kad Kinijos kerštas ima kelti nerimą – Kinija turi ir daugiau svertų paspausti Lietuvos verslą. Tad kas gali laukti toliau?
V.Janulevičius: lietuviams brangina ir jūrų konteinerius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius 15min tvirtino, kad jei Kinija iš tiesų nuspręstų stabdyti traukinius, tai būtų skaudus sprendimas, nes Lietuvos verslas susiduria su keliais smūgiais vienu metu, įskaitant sankcijas Baltarusijai ir naujų žaliavų tiekėjų paieškas.
Be to, V.Janulevičiaus nuomone, kinų kompanijos gali nebeleisti atidėti mokėjimų už prekes Lietuvos įmonėms, o tai pareikalautų iš šalies didesnio apyvartinio kapitalo.
Nors Kinijos ir Lietuvos verslo santykiai nėra labai glaudūs – ši šalis tėra 22-a pagal dydį mūsų eksporto rinka ir 7 pagal dydį importo partnerė – kaip pastebi V.Janulevičius, kai kurios žaliavos, reikalingos Lietuvos gamybos įmonėms, šiuo metu atkeliauja tik iš Kinijos.
„Didžiausia problema iškyla dėl žaliavų tiekimo – Kinija vos ne vienintelė kai kurių žaliavų gamintoja, pradedant metalo gaminiais, įranga, kurios į Lietuvą importuojama daug, baigiant svarbiausiais mikrokomponentais, lustais, pramoniniu siliciu“, – vardija V.Janulevičius.
Lietuvai pastarąją savaitę padidino kainas 2 tūkstančiais eurų – panašu, kad tik mūsų šaliai.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2020 m. Lietuvos eksportas į Kiniją siekė apie 300 mln. eurų, importas iš Kinijos – 1,2 mlrd. eurų.
Tiesa, didžioji dalis prekių Lietuvą iš Kinijos pasiekia jūriniais konteineriais. Tačiau brangsta ir šis kelias, o Lietuvos verslas įtaria, kad jam kainos kyla sparčiau nei kitų šalių bendrovėms.
„Tiekimas iš Kinijos pailgėjo nuo 32 dienų iki 70 dienų, o konteinerių kaina užaugo 6 kartus. Lietuvai pastarąją savaitę padidino kainas 2 tūkstančiais eurų – panašu, kad tik mūsų šaliai. Iki 5 kartų visiems pabrango, bet per pastarąją savaitę, panašu, tik mūsų šaliai“, – pastebi V.Janulevičius.
Prašys valstybės pagalbos
„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pritaria, kad problema dėl žaliavų tiekimo trikdžių iš Kinijos aktuali. Tiesa, jis įžvelgia, kad ją gilina du aspektai: ir politiniai abiejų šalių santykiai, ir COVID-19 situacija Kinijoje, tiesiogiai veikianti transportavimo sektorių. Jis primena, kad šiomis dienomis dėl viruso plitimo iš dalies sustabdytas trečias uostas pasaulyje pagal konteinerių krovos apimtis.
„Gali būti, kad Lietuvos įmonės artimiausiu metu susidurs su krovinių vėlavimu iš Kinijos ne tik dėl politinių aspektų, bet ir dėl darbą apribojusių Kinijos įmonių, kur fiksuoti net ir nedideli židiniai“, – kalbėdamas su 15min įspėjo A.Izgorodinas.
O jei iš Kinijos vėluos elektronikos komponentų ir kitų detalių, kurias Lietuvos įmonės naudoja gamyboje, tiekimas, atitinkamai atlikti užsakymus savo užsakovams vėluos ir lietuviai.
„Nėra labai geras dalykas, mūsų pramonė užima labai didelį svorį bendrajame vidaus produkte (BVP). Jei vėluos pramonės užsakymas, tai pasijus per BVP, nes ganėtinai didelis sektorius. Tačiau daug įmonių nujautė galimą problemą dėl Kinijos, klausimas jau tris–keturias savaites eskaluotas, todėl dalis pradėjo ieškoti alternatyvių tiekėjų“, – teigė A.Izgorodinas.
LPK prezidentas taip pat patvirtina, kad ieškoma alternatyvų. Tačiau jis pabrėžia, jog pakeisti žaliavų tiekėjus užtrunka – tai ilgas procesas, reikalaujantis laiko ir papildomų apyvartinių lėšų, nes nauji partneriai neleidžia atidėti mokėjimų už prekes, reikalauja avansų. Be to, išaugę kaštai už žaliavas pabrangintų ir lietuvišką produkciją, kuri gali tapti nekonkurencinga.
„Dirbame su Singapūru, Dubajumi, kad būtų tie rezerviniai keliai, bet tai papildomi kaštai – perkrovimo, muitinės. Nenoriu verkšlenti, bet niuansų yra“, – pabrėžė V.Janulevičius.
Tad jis įspėja, kad verslui ieškant alternatyvų žaliavoms iš Kinijoms gali prireikti ir valstybės pagalbos – tam pasitarnautų milijardo eurų dydžio fondo, kuris skolintų apyvartinių lėšų pritrūkusiems eksportuotojams, sukūrimas.
„Reikia ruoštis valstybei, kalbėti apie galimą fondą, kuris dalintų ne subsidijas, bet paskolas įmonėms, susidūrusioms su apyvartinių lėšų trūkumu. Gal pradžiai galėtų būti 300–400 mln. eurų fondas, ilgainiui iki milijardo eurų padidėti. Reikėtų naudoti tuos fondus, kurie jau sukurti – kaip Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), bet ir palūkanos turi būti žmoniškos, nes ne dėl mūsų kaltės viskas vyksta, o eksportas kaip garvežys, kuris tempė į viršų ekonomiką“, – tvirtino V.Janulevičius.
Kas toliau?
Kaip situacija klostysis toliau, veikiausiai, priklausys nuo Lietuvos valdžios atsako.
„Turime su Kinija santykių paaštrėjimą, tikriausiai klausimas, kaip vertins tai politikai – ar bus bandoma jį deeskaluoti, ar rutuliosis stipriau“, – 15min sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Nors Kinijos planai stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą ekspertų nenustebino – jį galima buvo prognozuoti, kai Kinija atšaukė ambasadorių iš Lietuvos – galimi ir kiti ėjimai, kurie stipriau paveiktų šalies verslą.
A.Romanovskio nuomone, skelbiamas krovininių traukinių sustabdymas buvo tam tikras signalas Lietuvai.
Manau, kad Kinija ekonominėmis priemonėmis gali bet ką, klausimas, kokią kainą mes pasiruošę mokėti.
„Tai labiau simbolinis tam tikras Kinijos signalas. Klausimas politikams, kaip viskas dėliosis, nes skausmingiau būtų, jei tam tikri sektoriai negalėtų eksportuoti į Kiniją produktų“, – apie tai, ką dar gali sugalvoti Kinija, užsimena A.Romanovskis.
Jis pridūrė, kad Kinijai paprasta būtų ir visiškai sustabdyti eksportą iš Lietuvos, „nes tai trečioji šalis – ką nori, tą ir priima“.
„Manau, kad Kinija ekonominėmis priemonėmis gali bet ką, klausimas, kokią kainą mes pasiruošę mokėti“, – pridūrė jis.
A.Izgorodinas taip pat neatmeta varianto, kad Lietuvos įmonėms Kinija nuspręstų panaikinti eksporto sertifikatus – panašiai, kaip Lietuvos maisto gamintojams nutiko Rusijoje. Be to, gali pailgėti ir eksporto procedūros į Kiniją.
„Norint eksportuoti į tas šalis reikia gauti leidimus ir sertifikatus. Kas gali nukentėti žiūrint ilgalaikę perspektyvą, tai maisto pramonė, kuri ten nemažai eksportuoja. Gali medienos pramonė nukentėti, nes iš Lietuvos į Kiniją veža nemažai žaliavinės medienos. Kinija – šalis, kur eksportas labai priklauso nuo politinių santykių su valdžia“, – apibendrina A.Izgorodinas.
Didelio poveikio nepajus
Vertindami Kinijos veiksmus, ekspertai sutaria, kad jei kroviniai iš Kinijos nustos judėti į Lietuvą, dalį verslų šis sprendimai paveiks.
Visgi ekspertai mano, kad stiprėjančios priešpriešos su Kinija poveikis šalies verslui nebūtų labai stiprus.
„Lietuva ganėtinai nesunkiai iš tokios situacijos išsisuks. Poveikis bus, bet bus nišinis ir pasieks bendroves, kurios turi tiesioginių santykių su Kinija“, – apibendrino A.Izgorodinas.
O Rūta Magdalena Atroškaitė, „Lietuvos geležinkelių“ atstovė ryšiams su žiniasklaida, 15min informavo, kad per 2021 metų pirmą pusmetį, „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, tiesioginiais reisais iš Kinijos į Lietuvą krovinių vežimo apimtys (TEU) sudarė 2596. Konteinerinių krovinių vežimo apimtys matuojamos TEU – matavimo vienetu, 20 pėdų ilgio konteinerio ekvivalentu.
„Stabdomi tiesioginiai traukiniai, kurie iš Kinijos į Vilniaus intermodalinį terminalą, o nuo rugpjūčio – ir į Kauno – kursavo kartą per savaitę. Dėl tranzito stabdymo indikacijų neturime“, – nurodė ji.
R.M.Atroškaitės teigimu, žvelgiant iš paukščio skrydžio, kadangi šių krovinių dalis bendrame „LTG Cargo“ krovinių sraute siekia tik kelis proc., veikla šoko nepatirs. „Dėl klientų pakomentuoti galime tiek, kad ieškosime, kaip perorientuoti logistiką, kad procesas ir čia nesutriktų“, – tikino ji.
Prognozavo „tam tikrus trukdžius“
Susisiekimo ministras Marius Skuodis jau praėjusią savaitę užsiminė, kad dėl kylančios įtampos tarp Vilniaus ir Pekino gali sumažėti prekių gabenimas traukiniais iš Kinijos.
Reguliarūs krovininių traukinių reisai iš Kinijos į Vilnių pradėti 2020 metų birželį.
Lietuvos santykiai su Kinija paaštrėjo po to, kai Taivanas prieš kelias savaites paskelbė dar šią vasarą Lietuvoje įsteigsiantis atstovybę atskirai nuo Kinijos.
Reaguodama į tai Kinija praėjusią savaitę konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje.
