„Aišku, kol kas šie skaičiai tik 30-40 proc. 2019 metų konferencijų statistikos, tačiau džiugina tendencijos – kad konferencijos turizmas Lietuvoje ir Vilniuje atsigauna“, – BNS sakė Vilniaus miesto plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Anot jos, daugiausiai konferencijų šiemet suorganizavo įvairios mokslo institucijos, visuomeninės organizacijos, verslo bei mokslo asociacijos, tapusios pagrindiniu konferencijų turizmo atsistatymo varikliu.
„Į Lietuvą tarptautiniai renginiai ateina neatsitiktinai, nes turime stiprią mokslininkų, medikų, verslo bendruomenę ir nuo jų aktyvumo labai priklauso atėjimas į miestą. Aišku, Vilnius irgi turi įvairių skatinimo programų, todėl pardavimai vyksta labai aktyviai – pirmąjį pusmetį per 100 konferencijų, antrame planuojame ne mažesnius rodiklius“, – sakė „Go Vilnius“ vadovė.
„Tikimės, kad iki 2026 metų pasieksime ikipandeminį lygį“, – pridūrė ji.
I.Romanovskienės teigimu, šio verslo plėtra svarbi ir miestui, ir šaliai, nes konferencijų turizmas turi bene keturis kartus didesnę pridedamąją vertę nei įprastas.
„Pinigų į konferenciją atvykęs profesionalas šalyje ir mieste palieka maždaug keturis kartus daugiau nei laisvalaikio turistas, be to, žmonės apsilankę konferencijoje dažniausiai vėliau grįžta į miestą kaip laisvalaikio turistai, todėl yra tokia dviguba nauda“, – sakė agentūros vadovė.
„Ikipandeminiais 2019 metais esame paskaičiavę, kad bendra vertė Lietuvai iš konferencijų turizmo dalyvių siekė apie 57 mln. eurų“, – pridūrė ji.
Mokslines konferencijas organizuojančios agentūros „Seven tips“ vadovės Jurgitos Jurkonės teigimu, spartesnį popandeminį šio verslo atsigavimą šiek tiek pristabdė karas Ukrainoje.
„Dalis planuotų dalyvių dėl karo atkrito – vietoj gyvo dalyvavimo pasirinko virtualų. Tikrai tas pasijuto: jei ne karas, tai statistika būtų kitokia, nes turime ir dalyvių, ir pranešėjų užsieniečių, kurie rašo mums laiškus, kad, deja, dėl šitos įtampos mūsų institucijos, šiuo atveju universitetai, neleidžia mums vykti komandiruotėn į Lietuvą“, – BNS sakė J.Jurkonė.
„Vis dėlto džiugu, kad didžioji dalis visgi ryžtasi pas mus atvažiuoti“, – pridūrė ji.
J.Jurkonės teigimu, plėtrą stabdo ir tai, kad Vilnius dėl infrastruktūros stygiaus kol kas gali save pristatyti tik kaip nedidelių konferencijų miestas.
„Vidutiniškai Vilnius be įsitempimo, patogiai gali priimti konferenciją, kurioje yra 500-600 dalyvių. Pavyzdžiui, tūkstančiui dalyvių jau yra problemų vien vakarienę suorganizuoti, tačiau pastaruoju metu šis skaičius svyruoja apie 200“, – sakė J.Jurkonė.
„Kita vertus, gausą atsveria geografijos gylis, pavyzdžiui, į šio mėnesio mūsų organizuojamą paleopatologijos konferenciją atvyks mokslininkai iš viso pasaulio: ne tik iš Europos, bet ir iš Amerikos, Azijos, Afrikos“, – pridūrė „Seven tips“ vadovė.
Ji optimistiškai žiūri ir ateitį – didysis tarptautinių mokslinių konferencijų bumas Lietuvoje turėtų būti 2023-2024 metais.
„Pagal rezervacijas ir užsakymus matome, kad kiti ir dar vėlesni metai bus labai aktyvūs. 2023-2024 metais yra labai didelis susidomėjimas vėl daryti tarptautinius renginius Lietuvoje“, – sakė agentūros vadovė.
