„Lietuvoje taip pat turime jau dabar virš 60 įmonių (ir jų skaičius kas dieną auga), besidominčių galimybe investuoti Lietuvoje. Apie 30 yra stambios, turinčios virš 100 darbuotojų, technologiškai pažangios ir pripažintos pasaulyje (...). Išeitų apie 1600 darbuotojų, plius jų šeimos. Jei laikysime, kad šeima yra bent du asmenys, turėsime bent 2-3 tūkstančius asmenų, kurie svarstytų galimybę persikelti į Lietuvą“, – praėjusią savaitę Vyriausybės pasitarime teigė M.Katinas.
Anot jo, šios įmonės susiduria su įvairiais sunkumais ir pateikė Ministrų kabinetui penkis esminius pasiūlymus, kurie palengvintų jų planus.
Siūloma leisti darbdaviui patvirtinti darbuotojo kvalifikaciją, kai jam mokamas mažesnis nei 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, atsisakant dabar egzistuojančio penkerių metų profesinės patirties reikalavimo ir Užimtumo tarnybos sprendimo.
Taip pat „Investuok Lietuvoje“ siūlo leisti reikiamus dokumentus ir biometrinius duomenis priimti Baltarusijoje, originalo kalba.
Prašoma ir įvesti naują pagrindą migracijai – leisti atvykti IT specialistams, rinkodaros darbuotojams, vadybininkams, administratoriams ir kitų profesijų atstovams, taip pat jų šeimos nariams. Viešoji įstaiga pabrėžia, kad šiuo metu nėra procedūros, kuri leistų perkelti visą įmonę su darbuotojais, nes kiekvieno jų migracijos galimybės dabar vertinamos atskirai.
Siūloma, jog Lietuva netaikytų ir dviejų metų gyvenimo Lietuvoje reikalavimo, kad darbuotojai galėtų pasikviesti šeimos narius.
Dar vienas siūlymas – lengvinti patikrinimo dėl koronaviruso procedūras, tai yra leisti COVID-19 testą atvykstantiems baltarusiams atlikti Lietuvoje ar bent jau mobiliame patikros punkte pasienyje.
Atkreipiamas dėmesys, kad padidėjus susidomėjimui, konsultacijas atvykstantiems teikiančios įstaigos „Renkuosi Lietuvai“ dabartinių resursų gali nepakakti, tad reikėtų įdarbinti daugiau konsultantų, taip pat ir Migracijos departamente bei Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje.
„Investuok Lietuvoje“ ragina sudaryti sąlygas ir atvykstančių darbuotojų vaikams mokytis šalies mokyklose, taip pat siūlo suteikti iki 200 tūkst. eurų subsidijas stambioms įmonėms, padengti persikėlimo išlaidoms, įskaitant ir darbuotojų patikrą dėl koronaviruso.
Anot M.Katino, ypač persikėlimui trukdo ilgos procedūros siekiant čia atsidaryti sąskaitas ir gauti finansines paslaugas, kadangi bankai reikalauja dokumentų ir iš oficialių Baltarusijos institucijų.
„Reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo, ieškant kartu su privačiais bankais ir Lietuvos banku galimybės turėti procesą saugų, bet, vis dėlto, adaptuotą dabartinei situacijai, kai tikrai niekas Baltarusijoje, valstybinėse institucijose apostilių lengvai negaus“, – pabrėžė M. Katinas.
Didžiausi keblumai – dėl sąskaitų atidarymo
Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tvirtino, kad kol kas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nenumato galimybės trečiųjų šalies piliečiams atsidaryti sąskaitos nesant fiziškai Lietuvoje – premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad tai yra „vienas didžiausių kliuvinių“ Baltarusijos įmonėms.
„Reikalingas įstatymų pokytis, ir tą pokytį šioje sesijoje bus bandoma suderinti ir teikti. Kol tokio pokyčio nebus, nematau kito teisinio kelio, kaip gali būti atidaryta sąskaita. Kada sąskaita neatidaryta, neįmanoma užregistruoti įmonės, kada įmonės nėra, neįmanoma pasikviesti žmonių, kalbant apie Baltarusiją, ir įmonės relokacija stabdoma – tuo naudojasi mūsų pietiniai ir šiauriniai kaimynai“, – dėstė R.Sinkevičius.
Tuo metu Finansų ministerija įsitikinusi, kad įstatymų keisti nereikia.
„Reikia prie vieno stalo susėsti FNTT, VRM, Lietuvos bankui ir Bankų asociacijai. Nes viskas priklausys nuo to, ar FNTT nepradės visiems bylų – tik nuo šito viskas priklauso. Tai vidaus reikalų ministre, viskas jūsų dispozicijoje – reikia suorganizuoti susitikimą, kad išspręstume problemą“, – ragino finansų ministras Vilius Šapoka.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, kad teisės aktai numato galimybę atidaryti sąskaitą ne tik kredito, bet ir elektroninių pinigų įstaigose.
„Galbūt verta pagalvoti ir apie tokį būdą“, – sakė ji.
Anot jos, nuo šios savaitės aukštos kvalifikacijos užsieniečiams jau leidžiama pateikti prašymus laikinai gyventi nuotoliniu būdu, nebebūtina iš anksto pateikti ir biometrinių duomenų. Tą patį daryti svarstoma ir minėtų darbuotojų šeimos nariams ar kitiems darbuotojams, neturintiems aukštos profesinės kvalifikacijos.
Anot R.Tamašunienės, visų minimų problemų persikelti įmonėms nekyla, jei darbuotojai perkeliami į Lietuvoje įsteigtą įmonę. Ji taip pat sako, kad šiuo metu pakanka darbdavio ar „Investuok Lietuvoje“ laidavimo, kad darbuotojas atitinka aukštos kvalifikacijos reikalavimus, net jei darbuotojas neturi aukštojo mokslo diplomo, žadama taikyti ir tolerancijos laikotarpį, kad tokius dokumentus būtų galima pateikti per ilgesnį laiką.
„Su Užsienio reikalų ministerijos atstovais radome kompromisą ir dėl pragyvenimo lėšų – jos bus sumažintos, skaičiuojamos trims mėnesiams ir vienam mėnesiui suaugusiam asmeniui bus vienas MMA, nepilnamečiui – pusė“, – informavo ministrė.
