Praėjus trejiems metams nuo atskyrimo, UAB „Veiza“ bankrutavo, o į kitas bendroves buvo perkelti tik dalis jos darbuotojų. Didžiajai UAB „Veiza“ darbuotojų daliai (170 žmonių) nebuvo užtikrintos darbo vietos (jų neperkeliant į kitas įmones) ir jie neteko darbo.
Tai pirmas atvejis, kai teismas pripažino, jog neužtikrinant darbuotojų perėjimo į kitas įmones, buvo padaryta žala bankrutavusiai įmonei ir jos darbuotojams.
Neužtikrino darbuotojų perkėlimo
„Tai pirmas atvejis, kai teismas pripažino, jog neužtikrinant darbuotojų perkėlimo į verslą perėmusias įmones, buvo padaryta žala bankrutavusiai įmonei ir jos darbuotojams, tapusiems kreditoriais“, – komentavo „Zeta Law“ advokatas, vadovaujantis partneris Valdemaras Stančikas.
Pasak teisininko, šis teismo sprendimas yra reikšmingas kaip formuojantis precedentą, kad valstybė netoleruos verslo nesąžiningumo, kai darbdavys bando išvengti įsipareigojimų darbuotojams vykdymo mokėti išeitines kompensacijas ir tikisi, kad už konkretų nesąžiningą verslą jas padengs garantinis fondas, formuojamas visos valstybės verslo bendruomenės įmokomis.
„Be to, šis teismo sprendimas sukūrė rimtą teisinį pagrindą 162 mamoms, kurių darbo vietos dėl nesąžiningo darbdavio elgesio nebuvo joms išsaugotos, kreiptis į teismą reikalaujant jas grąžinti į darbą veiklą tęsiančiose įmonėse, taip pat iš tų įmonių reikalauti dėl darbo netekimo negautų pajamų už daugybę praėjusių metų“, – pažymima bankrutuojančiai UAB „Veiza“ ir jos bankroto administratorių byloje atstovavusio teisininko V.Stančiko komentare.
Varginantis teismo procesas
Teismo procesas užtruko gana ilgai, nes tik bankroto procese 2012 m. pabaigoje pakeitus įmonės interesų dėl šio pažeidimo negynusį bankroto administratorių – UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“, nauju – UAB „Finresta“, pastarosios įgaliotas asmuo Vytautas Sinkevičius, pasitelkęs advokatus 2014 metų pirmoje pusėje paruošė ir teismui pateikė pirminį ieškinį.
Bankrutuojančiai bendrovei palankus pirmosios instancijos sprendimas, atsakovų buvo skundžiamas iki pat aukščiausios instancijos, kurioje galutinis taškas byloje buvo padėtas tik 2017 metais. Bankroto administratoriui iki šiol nėra perduoti visi įmonės dokumentai, o tai stipriai apsunkino jo darbą, paties ieškinio ruošimą bei teismo procesą.
Atsakovai (UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“, UAB „Azijos skoniai“, UAB GCW, UAB „Čili Holdings“) geruoju neįvykdė ir jų atžvilgiu priimto galiojančio teismo sprendimo, jį priverstinai iki šiol vykdo antstolis.
Atsakovai (UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“, UAB „Azijos skoniai“, UAB GCW, UAB „Čili Holdings“) geruoju neįvykdė ir jų atžvilgiu priimto galiojančio teismo sprendimo, jį priverstinai iki šiol vykdo antstolis.
„Toks, socialinę atsakomybę viešai deklaruojančios žinomos bendrovės elgesys tiek darbuotojų, tapusių kreditoriais, tiek pagarbos teismo sprendimui atžvilgiu, nemaloniai stebina“, – sako advokatas.
Chronologinė įvykių seka:
UAB „Čilija“ akcininkų valia 2008 m. bendrovė buvo reorganizuota, visą jos turtą atidalijant į penkias veiklą tęsiančias bendrovės – UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“, UAB „Azijos skoniai“, UAB „GCW“ ir UAB „Čili Holdings“.
Pačioje UAB „Čilija“ ilgainiui neliko iš esmės jokio turto, nuo 2009 m. įmonė nebeteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui ir nuo 2009 m. pabaigos bendrovė iš esmės nebevykdė veiklos. Tačiau įmonėje buvo paliktos įdarbintos visos 2009 m. pabaigoje motinystės atostogose buvusios darbuotojos – 162 mamos, kurių darbo vietos nebuvo išsaugotos, ir jos, skirtingai nei daugelis verslo atskyrimo metų dirbusių darbuotojų, į naujas įmones perkeltos nebuvo.
„Čilijos“ įmonėje buvo paliktos įdarbintos visos 2009 m. motinystės atostogose buvusios darbuotojos – 162 mamos, kurių darbo vietos nebuvo išsaugotos ir jos į naujas įmones perkeltos nebuvo.
UAB „Čilija“ palikus iš esmės be turto ir dar jos pavadinimą atsiejant nuo populiaraus prekės ženklo – pervadinant į jokių asociacijų nekeliančią UAB „Veiza“, pastaroji 2011 m. pradžioje bankrutuoja ir 162 mamos pasibaigus motinystės atostogoms nebeturi kur grįžti, o jų darbovietės turtą ir verslą perėmusios naujos įmonės jų neįdarbina, taip pat neišmoka jokių kompensacijų. Akcentuotina, kad dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi būtent pačios UAB „Veiza“ (buv. UAB „Čilija“) vadovas.
Darbuotojos, būdamos motinystės atostogose, nebuvo tinkamai informuotos apie jų galimybes tęsti darbą grįžus iš atostogų verslą perėmusiose naujose įmonėse. Spaudoje būta pranešimų, kad darbuotojoms buvo priverstinai siūloma rašyti pareiškimą ir savo noru išeiti iš darbo, teigiant, jog joms nesutinkant, jos bus vis vien atleistos, nes įmonė nebevykdo veiklos.
Dauguma darbo netekusių mamų tampa kreditoriais bankrutuojančios įmonės, kuri neturi iš esmės jokio turto ir lėšų, iš kurių galėtų sumokėti mamoms atlyginimą bei išeitines kompensacijas. Dalį šių išlaidų padengia valstybės valdomas garantinis fondas, kuris irgi tampa bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi ir reikalavimą vėliau perleidžia valstybės valdomam Turto bankui.
Dėl tokio UAB „Čilija“ akcininkų bei vadovų elgesio 2010 m. pabaigoje spaudoje buvo kilęs ažiotažas, skundų tyrimo ėmėsi Darbo inspekcija, situacija susirūpino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau realiai be darbo paliktų mamų pažeistos teisės taip ir liko neapgintos – jos liko ir be darbo, ir be kokių nors kompensacijų, nors realiai daugumos jų darbo vietos neabejotinai išliko bendrovėse, į kurias buvo perkeltas UAB „Čilija“ verslas, tik buvo užimtos kitų, motinystės atostogose nebuvusių darbuotojų.
Akcininkai viešai nepateikė paaiškinimų, kodėl yra susidariusi esama situacija bendrovėje, be to, darbuotojams buvo neaišku, kas yra visi akcininkai, kadangi tuo metu nebuvo prievolės viešai atskleisti akcininkus, išskyrus atvejus, kai bendrovę 100 proc. valdo vienas akcininkas.
UAB „Veiza“ (buvusios UAB „Čilija“) bankroto administratorius, neturėdamas lėšų atsiskaityti su darbuotojomis bei valstybe, 2014 m. pateikė ieškinį UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“, UAB „Azijos skoniai“, UAB „GCW“ ir UAB „Čili Holdings“, kaltindamas jas nesąžiningu bei neteisėtu elgesiu socialiai jautrios visuomenės grupės atžvilgiu. Visas UAB „Čilija“ turtas bei pelninga veikla atiteko naujoms sukurtoms įmonėms, o 162 motinystės atostogose buvusios darbuotojos paliktos beturtėje UAB „Čilija“, kuri netrukus bankrutavo pačios UAB „Veiza administracijos iniciatyva.
Per bylą buvo priimta keletas sprendimų, kol galiausiai buvo kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
2015 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismas priteisė UAB „Veiza“ iš jos turtą perėmusių bendrovių (UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“, UAB „Azijos skoniai“, UAB GCW, UAB „Čili Holdings“) beveik 100 tūkst. eurų (99 236,78 Eur) žalos atlyginimo ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2016 m. birželio 29 d. sprendimas buvo pakeistas, kai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių (UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“, UAB „Azijos skoniai“, UAB GCW, UAB „Čili Holdings“) apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeitė, ieškinį patenkinant iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovių daugiau nei dvigubai mažesnį žalos atlyginimą: iš UAB „Čili pica“ – 26 852,58 Eur, iš UAB „Gamtos virtuvė“ – 8557,20 Eur, iš UAB „Azijos skoniai“ – 3450,14 Eur, iš UAB „GCW“ 1689,69 Eur, iš UAB „Čili Holdings“ – 1076,76 Eur.
Sprendimas dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo buvo paliktas nepakitęs.
Po ilgų metų bylinėjimosi, galutinį sprendimą priėmęs Aukščiausiasis Teismas, 2016 m. kovo 2 d. priėmė bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams (daugiausia buvusioms darbuotojoms) palankų sprendimą – priteisė bankrutuojančiai įmonei iš jos verslą ir turtą perėmusių bendrovių UAB „Čili pica“ – 53 705,15 Eur; UAB „Gamtos virtuvė“ – 17 114,39 Eur; UAB „Azijos skoniai“ – 6900,28 Eur; UAB „GCW“ – 3379,37 Eur; UAB „Čili Holdings“ – 2153,52 Eur bei papildomai bylinėjimosi išlaidas, konstatavo, kad šių bendrovių elgesys neperimant motinystės atostogose buvusių darbuotojų buvo neteisėtas ir nesąžiningas.
Antstoliui baigus priverstinį išieškojimą, išieškotos lėšos bus skirstomos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, išmokas gaus bendrovės kreditoriai – buvusios darbuotojos bei valstybė, kompensavusi dalį darbuotojoms neišmokėto atlyginimo per garantinį fondą už nesąžiningus atsakovus.
