Stipriai sumažėjus šių žuvų populiacijai Europos Komisija jau prieš kurį laiką šalis paragino imtis įvairių priemonių, tačiau nesulaukus rezultato prabilta apie draudimą žvejoti ungurius Baltijos jūroje. Nors kol kas nežinia, ar šis draudimas apimtų ir Kuršių marias, čia laimikį gaudantys žvejai sako, jog tai būtų skaudus praradimas.
Kaip skelbiama Žuvininkystės tarnybos svetainėje, europinių ungurių išteklių lygis nuo XX a. dešimto dešimtmečio pabaigos buvo istoriškai žemas. 2007 m. ES priėmė priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos šiems ištekliams atsistatyti. Tačiau šių metų gegužę paskelbtose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijose nurodoma, kad priemonės nepakankamos ir išteklių būklė vis dar yra kritinė. Todėl Komisija siūlo uždrausti ungurių žvejybą 2018 m. visose Baltijos jūros ES vandenų zonose. Šis draudimas būtų taikomas verslinei ir mėgėjų žvejybai. Tai taip pat reiškia, kad visi netyčia sužvejoti unguriai turės būti nedelsiant paleisti į laisvę.
Auksinė žuvis
Juodkrantės žvejys, įmonės „Kauneckių UAB“ vadovas Ričardas Kauneckis laimikį kartu su dviem samdomais darbuotojais į krantą traukia kas dvi dienas. Jis sako pastebėjęs, kad ungurių šiemet gerokai daugiau nei pernai, pastebimi ir smulkūs, o tai esą geras ženklas.
Rūkyto ungurio kilogramas kainuoja 50–55 eurai, Nidoje tekę girdėti ir apie 60 eurų/kg.
„Ungurio pagavome šiemet kur kas daugiau nei praėjusiais metais, matome, kad ir smulkaus ungurio ateina. Pernai buvo mažai ir tik stambus, o šiemet ir smulkus, vadinasi, jo daugėja. Mes, žvejai, sakome, kad kas 5–7 metus yra ciklas, kai žuvys atsiranda porai metų ir vėl dingsta. Tas pats yra su starkiu, karšiu, kurio dabar labai daug, o starkio stipriai sumažėję. Starkio smulkaus matyti, vadinasi, užaugs po poros metų. Tas pats su unguriu, vėl pradės atsirasti“, – 15min sakė R.Kauneckis, neslėpęs, jog šią vasarą kas antrą dieną traukdamas ungurius jų rasdavo ir po keturis, sveriančius po kilogramą.
Anot jo, Juodkrantės žvejams ungurys nuo seno yra viena pagrindinių žuvų, leidžiančių užsidirbti. Esą apie tai byloja ir gaudyklės, vadinamos ungurinėmis.
„Pagrindinis uždarbis būdavo iš ungurio, išrūkome, parduodame ir uždirbame normalius pinigus. Žmonės, atvykę į Neringą, klausia, ar turite vietinio ungurio, ir mums malonu pasakyti, kad turime. Jei uždraus Lietuvoje ir Neringoje, prasidės olandiški, atvežtiniai unguriai, neturėsime vietinio skanėsto“, – kalbėjo žvejys.
Ungurio kaina prieinama tikrai ne kiekvienam. Pasak R.Kauneckio, rūkyto ungurio kilogramas kainuoja 50–55 eurai, Nidoje jam tekę girdėti ir apie 60 eurų/kg.
Jau tik prisiminimai likę apie pilnas rūkyklas žuvų, rūkomų tris kartus per dieną, nebėra to. Žmonės nori egzotinių žuvų, kalmarų, rūkyti karšiai atsibodę, – sakė žvejys.
„Jei ungurių žvejybą uždraus, mes tai pajusime labai stipriai, labai. Iš kitos žuvies mes nieko neuždirbame, štai karšis – 30 ct/kg, o rūkytą, jei pakabiname 20–30 kg rūkyto karšio, jį išparduodame tik per savaitgalį. Jau tik prisiminimai likę apie pilnas rūkyklas žuvų, rūkomų tris kartus per dieną, nebėra to. Žmonės nori egzotinių žuvų, kalmarų, rūkyti karšiai atsibodę, be to, jų ne taip, kaip anksčiau, gali ir prekybos centruose nusipirkti“, – pasakojo R.Kauneckis, žvejojantis, kai oras leidžia, ir Baltijos priekrantėje, kur ungurių taip pat pasitaiko, tačiau tikrai tik pavieniai, mat specializuota žvejyba draudžiama, o statant kitokius tinklus įvairios žuvys įsipainioja, bet unguriui pavyksta praplaukti. Pagrindinis priekrantės žvejų laimikis – plekšnės, uotai, strimėlės, stintos.
Draudimai yra skausmingi
Kad kiekvienas draudimas yra skausmingas, 15min teigė žvejys ir žuvininkystės įmonių asociacijos tarybos narys Andrejus Repinas.
„Aš asmeniškai nežvejoju ungurių, bet kaip žvejys galiu pasakyti, kad ungurių vienais metais nebuvo, šiemet Nidos pusėje girdėjau, kad jau geresni laimikiai. Čia nuo gamtos priklauso, ne nuo išgaudymo. Įtakos žuvims turi ir pramonė, gilinimas, orų kaita, – sakė žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos narys Andrejus Repinas. – Ir taip turime visokių apribojimų, darbas yra sezoninis. Kiekvienas draudimas kerta žvejui per kišenę. Manau, Nidos pusėje, kur nėra žemės ūkio, klesti turizmas, tai labai aktualu. Mūsų verslas ir taip nelabai klesti.“
Likę vienetai
Po Antrojo pasaulinio karo ungurių ištekliai Lietuvoje buvo itin gausūs. Skaičiuojama, jog žvejai jų pagaudavo apie 150 tonų per metus. Biologo dr. Arvydo Švagždžio teigimu, tuomečių žvejų pajamos apie 70–80 proc. priklausė nuo ungurių.
Europos Sąjungos šalys, priimdamos vadinamąjį ungurių reglamentą, susitarė, kaip išteklius atgaivinti, pagausinti, nes kitaip, žvelgiant į tai, kiek jų likę, gresia išnykimas.
„Palyginti su 1980 metais, beturime gal 1–5 proc. buvusio ungurių kiekio. 2007 metais Europos Sąjungos šalys, priimdamos vadinamąjį ungurių reglamentą, susitarė, kaip išteklius atgaivinti, pagausinti, nes kitaip, žvelgiant į tai, kiek jų likę, gresia išnykimas. Buvo priimta daugybė priemonių, kiekviena šalis pateikė ungurių valdymo planą, ką darys. Visos šalys apribojo nesaikingą žvejybą, tad ungurių turėtų pradėti gausėti. Viena priemonių – žvejybos ribojimas, pavyzdžiui, pas mus mėgėjams vietoj 5 ungurių leidžiama pagauti 3, ežeruose galima gaudyti tik pavasarį, o būdavo galima gaudyti ir rudenį. Įsipareigojome, kad apie 40 proc. ungurių iš mūsų šalies iškeliaus kaip reproduktoriai ir pasieks Sargasų jūrą, kur yra jų nerštavietė ir suplaukia visų šalių unguriai“, – 15min sakė biologas dr. A.Švagždys.
Anot jo, Baltijos jūroje ungurių ištekliai nėra dideli, tad ir poveikis žvejams nebūtų žymus. Jūroje esamos sąlygos nėra tokios priimtinos unguriams, mat jiems labiau patinka burtis slėptuvėse, vietose, kur yra akmenys, išgraužos.
„Priekrantėje per metus pagaunama vos keli šimtai kilogramų ungurių, todėl lemiamos įtakos žvejybai tai neturėtų“, – mano mokslininkas.
Verslui draudimas nepakenktų
Jam antrino Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas. Pasak vedėjo, Lietuvai šis draudimas nėra itin aktualus, nes ir šiuo metu specializuota ungurių žvejyba priekrantėje nėra leidžiama. Unguriai į krantą atkeliauja tik tuomet, jei būna pagauti kartu su kitomis žuvimis, tai yra vadinamosios priegaudos metu.
„Čia kalbama apie vienetus, nes Baltijos jūroje jų pagavimai itin nežymūs ir žvejybos verslui įtakos tai neturėtų“, – mano T.Zolubas, kol kas neturintis žinių, ar šis draudimas apimtų ir Kuršių marias, kur ungurių atsargos, nors ir sumažėjusios, yra gausesnės nei jūroje.
Kuršių mariose ungurius šiuo metu galima gaudyti nuo gegužės iki spalio pabaigos. Tiesa, gaudyklių skaičius, įgyvendinant minėtą ungurių reglamentą, čia buvo sumažintas nuo 350 iki 230.
„Paskutinius dvejus metus Kuršių mariose palyginti tikrai nedaug pagaunama. Ungurys yra specifinė, ilgai auganti žuvis. Ungurių lervutės apie dvejus metus keliauja, kol pasiekia Europos pakrantes, ir sugaunant ar įžuvinant, arba natūraliai pro Šiaurės jūrą patenka į Baltijos jūrą, o tuomet į marias. Kuršių marios unguriais nebuvo įžuvintos, tad tendencija pastebima tokia – jau antri metai pagaunama apie toną ungurių. Tai, palyginti su 7–10 tonų, kurios buvo prieš 10 metų, nedaug, o juk pats skaniausias ungurys yra Kuršių marių, užauga pats didžiausias, apie 1,5–2 kg“, – sakė mokslų daktaras A.Švagždys.
Sveikina sprendimą
Jis neslėpė, jog žvelgdamas iš biologinės pusės sveikintų sprendimą uždrausti ungurių žvejybą.
„Jei bus uždrausta, žuvys reproduktoriai pasieks nerštavietes ir tada efektas bus didelis. Kaip biologas, sveikinčiau šį sprendimą“, – sakė mokslininkas, kurio manymu itin naudingas būtų ir įžuvinimo sprendimas.
„Aš labiau pritarčiau įžuvinimui, nes ungurys yra stambus, minta smulkia žuvimi, kuri nevartojama žmonių maistui ir kurios gausa yra netgi kenksminga, per didelis kiekis pūgžlių, grundulų nėra naudingas Kuršių marioms. Unguriai galėtų sėkmingai sumažinti invazinių rūšių skaičių, tačiau turime skirtingas nuomones tarp mokslininkų, yra manančių, kad reikia ežerus įžuvinti. Aš esu paskaičiavęs, kad jei įžuvintume vakarinę Lietuvos dalį, upių žemupius, marias, efektas būtų dvigubai didesnis. Štai lenkai, kurių sugavimai dešimt kartų didesni nei Lietuvoje, unguriais įžuvina vakarinę dalį ir upes, Aismares, žemupius, netgi Baltijos jūros priekrantes. Latviai įžuvina žemupius“, – pasakojo mokslininkas, dalyvavęs europiniuose susitikimuose sprendžiant ungurių problematiką.
Juose nuomonių dėl priemonių taikymo pasigirsdavo įvairių, mat vienoms šalims tai sukelia mažesnį, kitoms didesnį poveikį. Daugiausia šių žuvų sugaunama, kai unguriai migruoja palei Lenkijos, Vokietijos, Danijos pakrantes. Šios šalys ungurių per metus pagauna po kelis šimtus tonų.
„Lenkai pasisakė prieš ungurių žvejybos draudimą Baltijos jūroje, ši idėja kilo dar 2015 metais. Juk unguriai sugaunami ir Šiaurės, ir Viduržemio jūroje, šia prasme Baltijos jūra nėra tokia svarbi. Svarbu įvertinti ir kitas aplinkybes, kad štai Egiptas sugauna ne mažiau, o gal dar daugiau ungurių nei visa Europos Sąjunga ir mes galime saugoti, kiek norime, bet jei ji ir toliau agresyviai žvejos, mūsų triūsas neduos rezultato“, – teigė ungurių specifiką puikiai išmanantis biologas A.Švagždys.
