Registrų centro tvarkomų sistemų saugumas jau antrą savaitę yra dėmesio centre, kai po liūties Vilniuje užliejus serverines iš rikiuotės išėjo valstybės įmonės teikiamos paslaugos.
Technologijų ekspertai teigia, kad serverinių vieta sostinės V.Kudirkos gatvėje yra nesaugi duomenų centrui, o liepos 20 dienos avarija apskritai rodo aplaidų elgesį su valstybės informacinėmis sistemomis.
Didžioji dalis Registrų centro valdomų duomenų centrų yra minėtame pastate V.Kudirkos gatvėje.
Šią savaitę naujienų agentūrai BNS duotame interviu Registrų centro direktorius Saulius Urbanavičius pripažino, kad patalpos V.Kudirkos gatvėje nėra tinkamos serverinei, dėl naujo pastato jau kurį laiką kalbamasi su Vyriausybe.
Visgi jis paragino suprasti, kad valstybė neturi tiek daug tinkamų patalpų pasirinkimo Vilniuje.
Registrų centro valdybos pirmininkas Egidijus Vaišvilas prisimena, kad apytiksliai 2018–2019 metų sandūroje direktoriui buvo pavesta kreiptis į centrinę valdžią ir derinti centro, o taip pat ir serverių iškėlimą į saugesnes patalpas.
Tiesa, nesėkmingai.
„Tiesiog buvo sustabdytas tas patalpų skyrimo klausimas, užstabdžius kažkuriai iš ministerijų“, – 15min teigė E.Vaišvilas.
„Tada buvo ieškoma kitų alternatyvų, nenoriu jų garsinti. Paskutinį kartą apie naujas patalpas su S.Urbanavičiumi diskutavome dar prieš mėnesį“, – pridūrė jis.
Vertina Turto bankas
Registrų centras ne vienerius metus savo veiklą Vilniuje vykdė išsidėstęs per kelias vietas. Šiuo metu be patalpų Lvovo ir V.Kudirkos gatvėse dalis Registrų centro komandos dirba Tilto gatvėje esančiose patalpose.
Įmonės atstovas spaudai Mindaugas Samkus 15min sakė, kad pastaruosius dvejus metus įmonės vadovai aktyviai ieškojo galimybių sumažinti RC turimą patalpų plotą, o ilgalaikėje perspektyvoje siekiama veiklą sukoncentruoti dviejose vietose.
Jis taip pat teigė, kad nuo šių metų pradžios vyksta aktyvios diskusijos su Turto banku dėl galimybių išsikraustyti iš Kudirkos gatvės esančių patalpų į įmonės veiklai labiau pritaikytą vietą, o tai leistų iškelti ir serverius.
„Šios diskusijos tęsiamos“, – sakė M.Samkus, bet daugiau detalių nepateikė.
„Be abejo, visi turto administravimo klausimai ir svarstomos alternatyvos yra aptariamos ir su valdybos nariais. Vis dėlto reikia suprasti, kad sprendimus, susijusius su valstybės valdomo nekilnojamojo turto valdymu, priima Vyriausybė“, – pridūrė jis.
Visas Registrų centro akcijas valdo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Ministro Rimanto Sinkevičiaus atstovė spaudai patvirtino, kad šiuo metu sprendžiama, kur būtų galima iškelti nelaimingąją serverinę.
Anot Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, vienas variantų yra valstybei statyti tam specialiai pritaikytą pastatą, o iš valstybės įmonės patalpas galėtų nuomotis Registrų centras.
Kitas variantas – per Turto banką įsigyti patalpas, kurios tiktų šioms funkcijoms.
„Buvo apžiūrėti keli pastatai, tačiau jie ne visai tinkami. Sprendimų ieškoma“, – 15min sakė E.Butkutė-Lazdauskienė.
15min pirmadienį kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją komentaro dėl naujų patalpų Registrų centrui paieškos, tačiau ši atsakymų iki šiol nepateikė.
Turto bankas: Vilniuje patalpų nėra
Turto bankas teigia, kad pastaruoju metu su Registrų centru vyko pokalbiai dviem kryptimis – dėl jų naudojamo nekilnojamojo turto optimizavimo regionuose ir dėl naujų patalpų Vilniuje, kur galėtų įsikurti įmonė, paieškos.
„Laisvų tokios apimties patalpų, kokių reikėtų Registrų centro poreikiams, Vilniuje tarp centralizuotai valdomo valstybės turto nėra, tad buvo ieškoma alternatyvų tarp kitų valstybei priklausančių pastatų“, – 15min sakė Turto banko atstovas Tomas Bagdonas.
Anot jo, ieškant naujų patalpų Registrų centrui buvo apžiūrėtos kaimyninės patalpos V.Kudirkos gatvėje, kur šiuo metu yra įsikūrusi valstybės įmonė „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“.
Pasak T.Bagdono, Registrų centrui minėtos patalpos tiko dėl lokacijos, tačiau dėl riboto laisvų biurų pasirinkimo šiuo metu ieškomos patalpos pačiam „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui“.
Jo teigimu, Registrų centrui norint kraustytis buvo apžiūrėtos patalpos Studentų g. 39, kurias šiuo metu valdo Vytauto Didžiojo universitetas, perėmęs jas iš Lietuvos edukologijos universiteto.
„Dėl abiejų minėtų patalpų tinkamumo ir kokiems konkretiems poreikiams jos reikalingos, reikėtų klausti Registrų centro, nes kol kas nei vienos minėtų pastatų Turto bankas nevaldo, o derinimas vyksta per Vyriausybę“, – kalbėjo T.Bagdonas.
Turto bankas tvirtina, kad Vilniuje situacija su valstybės administracinės paskirties patalpomis yra sudėtinga. Centralizuotai valdomo turto užimtumas siekia beveik 100 proc., tad lieka trys keliai –talpesnis susėdimas esamose patalpose, naujų biurų statyba arba kitos paskirties pastatų pritaikymas administracinei paskirčiai.
Kaip dėl e. sveikatos?
Registrų centro prižiūrimos sistemos buvo atkurtos dar praėjusią savaitę, išskyrus e. sveikatos sistemą.
Neveikiant šiai sistemai, gydymo įstaigos negalėjo įkelti e.dokumentų, išrašyti e.receptų, atlikti kitų funkcijų. Pacientai su e.parašais vaistinėse negalėjo įsigyti vaistų.
Kitas sistemas greičiau pavyko atkurti, nes jos turėjo rezervines duomenų bazes kitose vietose.
E. sveikatos sistema to neturėjo – jai atkurti prireikė aštuonių dienų.
„Šiandieninė situacija, be abejo, pakoregavo įmonės planus, tačiau rezervinės e. sveikatos sistemos duomenų saugyklos klausimas neabejotinai turės būti sprendžiamas prioriteto tvarka“, – sakė valstybės įmonės atstovas M.Samkus.
Pasak jo, būtinybė įdiegti rezervines sistemas e. sveikatai suvokta gerokai anksčiau, tam jau gautas finansavimas, tačiau įdiegti jų nespėta. Tai planuota padaryti iki šių metų pabaigos, o šiuo metu Registrų centras dar tik laukė reikalingos įrangos.
Rezervinis duomenų centras veiktų sinchroniniu režimu ir sutrikus pagrindinio veiklai, galėtų nedelsiant pradėti veikti ir užtikrinti sklandžią sistemos veiklą.
M.Samkus atkreipia dėmesį, kad šio rezervinio duomenų centro nereikėtų painioti su duomenų kopijavimu – e. sveikatos sistemos duomenų kopijos buvo daromos. Tai ir leido apskritai išsaugoti e. sveikatos dokumentus.
Registrų centro valdybos pirmininkas teigia, kad pasibaigus incidento likvidavimo darbams bus nagrinėjama, ar dėl situacijos kalti įmonės darbuotojai.
„Tai mūsų pareiga, bet pirma likviduokime problemą tam, kad žmonės koncentruotųsi ten, kur labiausiai reikia.
Paskui jau žiūrėsime, kas suveikė, kas ne, ką reikėjo padaryti kitaip“, – tvirtino E.Vaišvilas.
