Kaip ir buvo planuota, jau šių metų pradžioje užbaigus gilinimo darbus pietinėje uosto dalyje bus pasiektas 14,5 m gylis. Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais, iš esmės pakeisiančiais sąlygas čia veikiančioms įmonėms – atsiranda galimybė pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. II etapo gilinimo darbus atlieka Belgijos įmonė „Jan de Nul“.
„Džiaugiamės, kad artėja prie pabaigos labai reikšmingas Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m projektas, atversiantis visiškai kitas galimybes šioje dalyje veikiančioms įmonėms. Malkų įlankos projektą vadiname istoriniu dar ir dėl to, kad prieš pradedant gilinimo darbus buvo įgyvendinta nemažai svarbių parengiamųjų aplinkosauginių projektų“, – pranešime spaudai cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.
Prieš pradedant Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m darbus, buvo įrengta kilometro ilgio povandeninė krantosaugos sienutė ir iškastas užterštas gruntas, buvęs įlankos akvatorijoje daugelį metų. Iškastas užterštas gruntas yra laikomas specialioje užteršto grunto aikštelėje, esančioje pietinėje uosto dalyje. 2013–2018 m. buvo iškasta ir šioje aikštelėje sutalpinta 259 220 kub. m užteršto grunto.
Tokio tipo aikštelė yra vienintelė Baltijos šalyse. Sandėliuojamas užterštas gruntas iš aikštelės nebus niekur išvežtas. Pasaulinė praktika rodo, kad tokiu būdu išvalytą gruntą galima racionaliai panaudoti kaip statybinę medžiagą ateityje formuojant naujas teritorijas. Tokia patirtis, anot Uosto dirkecijos, yra nenauja Skandinavijos uostų vystymo praktikoje. Panaudojant minėtą dumblo apdorojimo metodą Turku uoste Suomijoje buvo supilta uostui reikalinga teritorija. Tokia pati grunto sutvarkymo technologija buvo taikyta ir kituose Suomijos uostuose – Hamina ir Vuosari (Vuosaari). Sukauptą iškastą gruntą racionaliai panaudojo ir norvegai – taip jie plėtojo Trondheimo (Trondheim) ir Kadetangeno (Kadettangen) uostus.
