Įtarimai pareikšti buvusiam „Klaipėdos naftos“ vadovui Jurgiui Aušrai, „Naftos grupės“ savininkams ir vadovams Artūrui ir Antanui Urbučiams, buvusiai Tiekimo skyriaus vadovei Svetlanai Popovai, buvusiam „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriui Ričardui Milvydui ir buvusiam Šiaulių banko Klaipėdos filialo valdytojui Andrejui Vaičiuliui.
FNTT neskelbia įtariamųjų pavardžių, tačiau visos jos buvo jau ne kartą skelbtos žiniasklaidoje.
Pasak pranešimo, tyrėjai nustatė, kad 2005-2010 metais vienintelis „Naftos grupės“ akcininkas A.Urbutis, pasinaudodamas uošvio A.Vaičiulio ryšiais su J.Aušra, kuris buvo „Klaipėdos naftos“ vadovas, sudarė valstybei nuostolingą sutartį, pagal kurią „Naftos grupė“ įgijo išskirtines sąlygas perkrauti naftos produktus per „Klaipėdos naftos“ terminalą.
„Klaipėdos nafta“ įsipareigojo „Naftos grupei“ rezervuoti krovos pajėgumus, nenumatant jokių piniginių ar kitokių sankcijų, jei pastaroji nepateiks sutarto produktų kiekio. Apskaičiuota, kad terminalui neaptarnavus kitų potencialių klientų, buvo negauta daugiau nei 70 mln. litų pajamų.
FNTT teigia, kad pasirašius nuostolingą sutartį galimas„Klaipėdos naftos“ terminalo pelnas faktiškai atiteko privačiai įmonei „Naftos grupė“. Be to, A.Urbučiui ir A.Vaičiuliui įtakojus „Klaipėdos naftos“ generalinį direktorių J.Aušrą, nepagrįstai buvo apmokėtos virš 2 mln. litų „Naftos grupės“ geležinkelio vagonų prastovos.
Įtariamiesiems „Klaipėdos nafta“ pareiškė civilinį ieškinį daugiau nei 70 mln. litų, o Valstybinė mokesčių inspekcija – beveik 8 mln. litų. Atliekant ikiteisminį tyrimą surasta ir areštuota įtariamųjų turto už 31,5 mln. litų.
Įtariama, kad nusikalstamu būdu „Naftos grupės“ gautą daugiau nei 18 mln. litų viršpelnį A.Urbutis pasisavino, kai suburta organizuota grupė panaudojo suklastotus savo pačių valdomų lengvatinės prekybos įmonių, registruotų JAV ir Šveicarijoje, dokumentus. Imituojant verslo santykius su lengvatinės prekybos įmonėmis buvo išvengta sumokėti beveik 8 mln. litų pelno mokesčio. Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad A.Urbutis su bendrininkais pasisavintas lėšas legalizavo panaudojus lengvatinės prekybos įmones, kad jos fiktyviai investavo ir skolino Lietuvoje.
Įtariamiesiems „Klaipėdos nafta“ pareiškė civilinį ieškinį daugiau nei 70 mln. litų, o Valstybinė mokesčių inspekcija – beveik 8 mln. litų. Atliekant ikiteisminį tyrimą surasta ir areštuota įtariamųjų turto už 31,5 mln. litų.
FNTT pranešė, kad iki gruodžio 31 dienos įtariamieji gali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vėliau bus sprendžiama dėl bylos perdavimo teismui.
„Klaipėdos nafta“ ir „Naftos grupė“ šiuo metu teismuose bylinėjasi dėl nutrauktos vakuuminio gazolio krovos sutarties ir milijoninių nuostolių atlyginimo. Byla yra pasiekusis Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
„Klaipėdos nafta“ pirmosios instancijos teisme pernai gegužę pralaimėjo ginčą su „Naftos grupe“ – teismas tuomet pripažino, kad sutartis buvo nutraukta dėl „Klaipėdos naftos“ kaltės, todėl įmonės priešieškinį „Naftos grupei“ dėl 42,627 mln. litų nuostolių atlyginimo atmetė bei įpareigojo įmonę atlyginti grupei 9,745 mln. litų nuostolių bei 6 proc. metų palūkanų.
Tačiau Apeliacinis teismas šiemet birželį sumažino „Klaipėdos naftai“ priteistą sumokėti sumą iki 2,988 mln. litų bei atmetė „Naftos grupės“ reikalavimą priteisti jai verslo praradimo nuostolius.
„Naftos grupė“ prašė priteisti 17 mln. litų nuostolių atlyginimo, grąžinti naftos produktų perteklių ir 2004 metų sutartį pripažinti nutraukta dėl „Klaipėdos naftos“ kaltės.
