Organizuos keliones į IKEA
„Yra idėja – yra IKEA!“ – pirmadienį vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje brūkštelėjo Minske gyvenantis Andrejus. Jam kilo „spontaniška mintis nuvežti liaudį į „Ikea“ atidarymą“. Kaina, anot jo, standartinė – 35 JAV doleriai (vyras nuolat siūlosi už tokią kainą dienai pamėtėti iki Vilniaus). „Aš galiu be eilių, – pridėjo vyras, – tik su sąlyga nieko ypač didelio nepirkti (viską, ką galite pernešti per sieną pėstute). Sunkius daiktus galima, yra vežimėliai.“
Andrejus nurodė paimantis iš namų, visur apvežiojantis ir pristatantis atgal. Jis ketino išvažiuoti 8 val., vidurdienį jau būti Vilniuje, o atgal traukti 20.30 val. ir grįžti po vidurnakčio.
„Facebook“ lankytojas Pavelas pasiūlymą įvertino skeptiškai – esą ką per atidarymą veikti, verčiau keliauti po savaitės. Andrejus atkirto, kad tokias keliones organizuos ir vėliau, dar pridėjo nuorodą į lietuvišką „Ikea“ puslapį, kad žmonės galėtų įvertinti kainas.
 |
| Parduotuvėje |
Prieš porą savaičių šios grupės narė Veronika įdėjo nuorodą į portalo interfax.by rašinį „Rugpjūčio 15-ąją „Ikea“ taps artimesnė“ ir pakomentavo: „Su tuo visus ir sveikinu. Iki 35 kg svorio džiaugsmas.“ Pirmadienį, kai „Ikea“ įsileido žurnalistus, tas pats portalas parengė „fotoreportažą likus 2 dienoms iki atidarymo“, o nuorodą įdėjusi Veronika retoriškai paprašė: „Laikykite mane dviese… arba trise.“
Iki šiol artimiausias baltarusiams „Ikea“ prekybos centras veikė Rusijoje (Maskvoje ir Sankt Peterburge) ir Lenkijoje. Ne viena bendrovė užsiima švedų kompanijos produkcijos pristatymu į Minską už mokestį, lygų maždaug 15 proc. prekių vertės.
Portalo interfarx.by rašiniuose pateikiama ir praktiškų patarimų būsimiems „Ikea“ pirkėjams. Pavyzdžiui, kad ant sienos mokesčių nereikės mokėti tik už baldus ir kitus pirkinius, kurie sveria iki 35 kg, o bendras bagažo svoris negali viršyti 50 kg, vertė – 1 500 eurų. Skaitytojai įspėjami, kad muitininkai gali dirstelėti ir po automobilių sėdynėmis, tad ten neverta slėpti perparduoti skirtų daiktų. Arba kad neverta ardyti supakuotų baldų, viliantis, kad jie nebetaps pirkiniais.
Baltarusiškuose tinklalapiuose kartojama ne tik prekybos centro atidarymo diena. Nurodytos ir darbo valandos, tiksli vieta mieste, kokiu autobusu bus galima jį pasiekti, kad šalia įrengta nemokama automobilių aikštelė.
Tikimasi, kad pirmame Baltijos šalyse „Ikea“ prekybos centre lankysis tiek baltarusiai, tiek latviai. Bendrovės „Felit“, kuri jį valdys pagal frančizę, vadovo Sigurduro Palmasono skaičivimu, 300 km spinduliu gyvena mažiausiai 15,5 mln. galimų pirkėjų.
„Mažai kas iš Lietuvos sostinės svečių atsisako pamaloninti save shopping'u, o kai kuriems tai – pagrindinis tikslas."
Ne mažiau baltarusius pradžiugino ir žinia apie drabužių ir aksesuarų „H&M“ parduotuvės atidarymą Vilniuje. „Valio!“ – portalo dengi.onliner.by žinutę apie tai „Facebook“ lakoniškai pakomentavo Tania.
Parduotuvės prilyginamos turistiniams objektams
Internete galima rasti ne vieną baltarusišką tinklalapį, skirtą apsipirkti Vilniuje. Viename informacija apie mūsų šalį pradedama būtent nuo parduotuvių: „Apsilankymas Vilniaus prekybos centruose gali būti visai malonus užsiėmimas. Tuo įsitikinę daugelis ten apsilankiusių baltarusių. Mažai kas iš Lietuvos sostinės svečių atsisako pamaloninti save shopping'u, o kai kuriems tai – pagrindinis tikslas.“
Anot tinklalapio šeimininko, šventinę dieną neįmanoma pereiti Vilniaus centro, nesutikus pažįstamų. „Nedideliame mieste“ veikia šeši didžiuliai prekybos ir pramogų centrai, neskaičiuojant daugybės „klasiškų atskirų parduotuvių, parduotuvėlių ir butikų“. Čia pat pateikiamos nuorodos į prekybos centrų „Akropolis“, „Ozas“, „Panorama“, „Europa“, VCUP ir „Parkas Outlet“ bei Gedimino prospekto parduotuvių tinklalapius.
Tinklalapyje yra tiek pažintinės (apie kurortus ir lankytinas vietas), tiek praktinės informacijos (apie kelių eismo taisykles Lietuvoje, visuomeninį transportą, dviračius, traukinius, sienos kirtimo punktus, nakvynės vietas, restoranus ir kavines, viešuosius tualetus, stebėjimo kameras, bevielį internetą, mobilųjį ryšį, kur nuvesti vaikus, ką daryti pametus pasą, kaip susigrąžinti mokesčius). Publikuojamos ir naujienos iš Lietuvos, pavyzdžiui, apie liepą vykusias „Baltic Pride“ eitynes.
 |
| Dezinfekcija Medininkų poste. |
Kitame tinklalapyje skelbiama informacija apie sienos kirtimą, pirkinius, verslo galimybes, poilsio ir sveikatinimo paslaugas, renginius. Viena naujausių žinučių – apie pasienyje vykdomą keleivių dezinfekciją.
Iki sienos – vienu automobiliu, toliau – kitu
Forumuose ir socialiniuose tinkluose apstu grupių, kuriose žmonės dalijasi įspūdžiais ir praktiniais patarimais iš kelionių į Lietuvą, važiuojantieji į Vilnių, Druskininkus, Palangą ar kitus miestus ieško pakeleivių ar transporto, kai kurie – galimybės pernakvoti. Kai kurie tai yra pavertę verslu – nuolat skelbiasi vežantys baltarusius apsipirkti ir iškart nurodo kainą, kai kurie – ir lietuvišką telefono numerį, tikina turintys „visas įmanomas nuolaidų korteles“.
Schema paprasta: ryte baltarusiai organizuotai iš Minsko atvežami iki Kamennyj Log-Medininkų sienos kirtimo punkto, į Lietuvą patenka pėsčiomis, tuomet kitu automobiliu pasiekia Vilnių, kur per kelias valandas aplekia prekybos centrus ir senamiestį, o vakare – namo.
Daugelis domisi, kada reikėtų išvažiuoti iš Minsko, kad spėtų apsipirkti (pavyzdžiui, norint Vilniuje būti 7 val., patariama iškeliauti ne anksčiau kaip vidurnaktį), ar greitai galima pereiti sieną (kai kurie skundėsi pakeliui į namus užtrukę 5-8 valandas) arba susitvarkyti formalumus Vilniaus traukinių stotyje (atvažiavus užtenka 5-7 minučių, o išvažiuojant – iki 2 valandų), į kurį vagoną sėsti, kad greičiausiai pakliūtų pas pareigūnus, kiti informuoja, kokia padėtis pasienyje realiu laiku.
„Kas rytoj į Vilnių ir nenori stovėti eilėje prie muitinės – važiuoju aš ir Aivaras, dvimetis Lietuvos pilietis“, – į keleivius siūlydamasi berniuko mama Nika pažadėjo ir paslaugą, mat tokio amžiaus vaikus mašinoje vežantys žmonės sieną kerta be eilės.
Socialiniuose tinkluose žmonės ieško ir tų, kurie galėtų į Minską ar Vilnių nuvežti tam tikrus daiktus, pavyzdžiui, dokumentus ar kompiuterio kroviklį. Pasitaiko ir tokių, kuriems pakliūti į Vilnių ar grįžti iš jo reikia ne dėl pirkinių – baltarusiai pamėgo iš čia skraidyti „Ryanair“ lėktuvais. Patarimas tiems, kuriuos artimieji ar bičiuliai atveža iki sienos – oro uostą ar geležinkelio stotį galima pasiekti taksi už 60-80 litų.
Baltarusių pastangos rasti vietą nakvynei per „Depeche Mode" koncertą: „Viena kolegė ką tik bandė užsisakyti kambarį viešbutyje – nieko pigiau nei 1000 litų nėra. Per didžiausius vargus rado butą už 200 litų.“
Kiti teiraujasi, kokios Lietuvoje privalomos kėdutės vaikams, ar galima, turint vienkartinę Lietuvos vizą, iš Kauno nuskristi į Graikiją ir grįžti, kaip patogiau Lietuvoje atsiskaityti, ar stotyje veikia „Duty Free“ parduotuvė.
Buto privalumas – „netoli „Akropolio“
Lietuva kaimynus masina ne vien dėl pirkinių ar Palangos paplūdimio. Jie šią vasarą būriais važiavo į renginius – festivalį „Galapagai“ (portalo kyky.org duomenimis, iš 5 tūkst. dalyvių penktadalis buvo baltarusiai), britų grupės „Depeche Mode“ koncertą. Kadangi dienos tam neužteko, aktualus tapo nakvynės klausimas. Internete daugiau žmonių ne ieško, kur pigiai trumpam apsistoti, bet siūlo „3-4 vietas miegoti miesto centre už hostelio kainą“, „apartamentus Vilniaus centre trims dienos už 70 eurų“, viešbutį „Depeche Mode“ koncerto dienai už 300 eurų (su 50 eurų nuolaida), butą prie Katedros aikštės.
Kai mergina pasiteiravo nakvynės dviem koncerto nakčiai daugiausiai už 10 eurų žmogui, nes hosteliuose nebelikę vietų, sulaukė garsaus juoko. „Viena kolegė ką tik bandė užsisakyti kambarį viešbutyje – nieko pigiau nei 1000 litų nėra. Per didžiausius vargus rado butą už 200 litų“, – patikino viena interneto lankytoja. Kitas patarė kreiptis į bendrabučiuose gyvenančius studentus – ten vasarą esą turi būti tuščių kambarių.
Mergina, prisistatanti Bellos vardu, viename bute Užupyje atidarė svečių namus „Bella Guest House“, kur nakvynė kainuoja 5-30 dolerių. Bendrovė „Baltic Home“ siūlo įvairaus dydžio butus Vilniuje (ir už 54 eurus nakčiai, ir už 160 eurų mėnesiui), Kaune ir keliose kitose šalyse.
O vienas Europos humanitarinio universiteto studentas vasarai, kol nėra paskaitų, nusprendė pernuomoti savo 1 kambario butą Šeškinėje. Be tokių privalumų, kaip šiuolaikinis remontas, patogus susisiekimas, buitinė technika ir spartus internetas, jis pabrėžė, kad netoli yra „Akropolis“.
Atvažiuoja pasikeisti padangų
Anekdotas, kai į klausimą „Kaip sekasi?“ baltarusis atsako: „Viskas gerai, tik iki „Akropolio“ toloka“, tebėra aktualus. Neslūgstantį pirkėjų iš Baltarusijos srautą patvirtina vis didesnis išrašomų „Тах Free“ kvitų kiekis. Kaimynus apsipirkti Lietuvoje ragina prekybos centrų reklama. Štai „Akropolio“ reklamos Minske tiek pat, kiek baltarusiškų prekybos centrų.
Savaitgaliais Lietuvos sostinė tampa panaši į Baltarusijos miestą. Automobiliai su šios šalies registracijos numeriais, minios baltarusių su pirkinių maišeliais, net autobusai, keliaujantys nuo didžiųjų prekybos centrų Baltarusijos kryptimi.
Prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos pernai pasiekė rekordinį lygį. Lyginant su ankstesniais metais, ji ūgtelėjo 8 proc. ir pasiekė 2,3 mlrd. dolerių. Reklamos bendrovės „Ad Hunters Baltics“ duomenimis, baltarusių išlaidos sudaro 10-15 proc. mažmeninės prekybos Vilniuje apyvartos, o kai kuriuose prekybos centruose ši dalis siekia 30 proc. Per vieną apsilankymą baltarusiai gali išleisti 450-600 dolerių. Jie perka viską – drabužius, maistą, namų apyvokos reikmenis, prekes vaikams, kosmetiką. Kai kurie net padangas keičia.
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste kasdien sulaukiama 240-250 baltarusių, jie sudaro maždaug dešimtadalį keleivių.
Naujienų agentūros BelTA teigimu, šių metų pradžioje labiausiai augo į Lietuvą atvykstančių rusų ir baltarusių skaičius. Pastarųjų buvo priskaičiuota per 30 tūkst. – tiek žmonių apsistojo viešbučiuose ir kitose nakvynės vietose. Dažniausios kelionių priežastys – artimųjų ir bičiulių lankymas, verslas, pirkiniai ir aktyvus turizmas. Pernai iš viso Lietuvoje apsilankė 374 tūkst. baltarusių – 9,8 proc. daugiau nei užpernai.
Reklamos agentūros „Ad Hunters Baltics“, kuri reklamuoja Lietuvos prekybos centrus Baltarusijoje ir kitose aplinkinėse šalyse, tyrimo rezultatai leidžia spėti, kad pirkėjų iš šios valstybės antplūdis tęsis dar kelerius metus.
