2022 metų kovą dėl Baltarusijos dalyvavimo Rusijos agresijoje prieš Ukrainą Europos Sąjunga (ES) įvedė apribojimus metalo importui iš Baltarusijos. Remiantis šiais apribojimais, tiesioginis ar netiesioginis geležies ir plieno bei jų produktų tiekimas iš Baltarusijos į Europos Sąjungą yra draudžiamas, rašo Euroradio.fm.
Be to, tokie produktai negali būti gabenami ES teritorijoje, negalima jiems tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, taip pat šių prekių draudimą ir perdraudimą.
Po metų, 2023 m. rugpjūčio 3 d., valstybinė Baltarusijos metalurgijos gamykla (BMZ), gaminanti plieną ir galutinius produktus – valcuotą metalą, vamzdžius, vielą, plieno pluoštą ir kt. – atskirai įtraukta į ES sankcijų sąrašą. Jose numatyta, kad BMZ lėšos Europoje turi būti įšaldytos, gamyklai negalima tiesiogiai ar netiesiogiai pervesti jokių lėšų ar ekonominių išteklių. O sąmoningas ir tyčinis sankcijų apėjimas yra draudžiamas.
Visgi sovietmečiu Žlobine įkurta Baltarusijos metalurgijos gamykla beveik visus 40 metų palaikė ryšius su Europos pramonės milžinėmis, o Europos Sąjunga buvo pagrindinė BMZ produktų pirkėja.
Lietuvos įmonių pėdsakai
2023 m. liepą BMZ vadovybė paskelbė, kad įmonė rado naujų rinkų, o per pirmąjį 2023 m. pusmetį eksportavo produkcijos už 660,5 mln. dolerių.
Visgi nors gamykla praneša apie partnerių pasikeitimą, Euroradio.fm tyrimas atskleidžia, kad ryšiai su Europa visiškai nenutrūko. Euroradio.fm žurnalistai iš šaltinio, susijusio su metalų prekybos rinka, gavo informacijos apie įmones, kurios vis dar bendradarbiauja su BMZ. Tarp jų yra Europoje registruotų bendrovių.
Remdamiesi gautais dokumentais Euroradio.fm žurnalistai teigia, kad su Baltarusijos metalurgijos gamykla sutartis turi ir dvi Lietuvoje registruotos bendrovės – „Milca Baltija“ ir „Eurologistikos bazė“.
Lietuvos registrų centro duomenimis, tiesioginis „Milca Baltija“ savininkas – Baltarusijos pilietis Romanas Semenenya. 80 proc. „Eurologistikos bazės“ akcijų turi Lietuvos pilietis Artūras Aleksandras Bogdevičius.
Pasak Euroradio.fm, į „Milca Baltija“ tyrimų žurnalistai jau atkreipė dėmesį anksčiau. 2023 m. rugsėjį kelių šalių tyrimų žurnalistų komanda, tarp jų – ir Lietuvos žurnalistikos centras „Siena“, paskelbė, kad ši Lietuvos bendrovė padeda apeiti sankcijas „Grodno Azot“: ji gabena trąšas į Europą prisidengdama uzbekiškomis trąšomis. Tame tyrime taip pat atskleista, kad „Milca Baltija“ savininkas R.Semenenya Baltarusijoje ėjo „Prommechanika“ gamyklos direktoriaus pareigas. Bankrutavusi „Prommechanika“ liūdnai pagarsėjo darbuotojų skundais dėl neišmokėtų atlyginimų ir gamybos sustabdymo.
Kaip teigia Euroradio.fm, sprendžiant iš dokumentų, „Milca Baltija“ ir „Eurologistikos bazė“ yra susijusios, nes UAB „Milca Baltija“ sumokėjo BMZ už tris UAB „Eurologistikos bazė“ užsakymus, kurių bendra suma siekė apie 200 tūkst. eurų. Turkija nurodyta kaip „Milca Baltija“ įsigytų prekių paskirties šalis.
BMZ sutartis su „Milca Baltija“ galioja nuo 2022 m. gegužės 31 d. – t. y. po to, kai 2022 m. kovo 2 d. pradėjo galioti sankcijos.
2023 m. kovo 2 d. buvo fiksuoti sutarties su „Eurologistikos baze“ pakeitimai. Tai yra, jau praėjus metams nuo sankcijų pradžios.
Euroradio.fm teigia, kad tokie Lietuvos įmonių veiksmai gali būti laikomi ES sankcijų pažeidimu, nes įvedus sankcijas draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti ir gabenti geležį, plieną bei jų gaminius, jei šios prekės yra Baltarusijoje arba buvo ten pagamintos.
Euroradio.fm žurnalistai raštu kreipėsi į „Milca Baltija“ ir „Eurologistikos bazę“ dėl komentarų, prašydami paaiškinti, kodėl, uždraudus prekybą baltarusišku metalu, jos ir toliau pasirašinėjo sutartis su BMZ, tačiau atsakymo nesulaukė.
