Verslininkus jaudina ir įstatymų pokyčiai, politinis nestabilumas bei stichinės nelaimės. Tarp didžiausių grėsmių buvo įvardyta ir partnerių ar trečiųjų šalių veikla, galinti padaryti žalos verslui.
Saugo automobilius
Lietuvoje ir Latvijoje verslas dažniausiai apsidraudžia civilinę atsakomybę ir nekilnojamąjį turtą, o štai Estijoje labiau saugomas nekilnojamasis turtas.
„Tyrimas parodė, kad verslo sprendžiamos problemos trijose šalyse panašios, skiriasi tik jų sprendimo būdai – ar verslas nuo įvardytų grėsmių apsisaugo ir kokius sprendimo būdus tam pasitelkia. Čia ryškėja kur kas didesni skirtumai – jie matyti ne tik tarp šalių, bet ir tarp skirtingo dydžio verslų bei verslo šakų. Akivaizdu, kad kol kas vyrauja nuomonė saugotis tokiais būdais, kurie išmokti iš savo karčios patirties. Reikia pabrėžti, kad šioje srityje labiausiai pažengusi šalis yra Lietuva ir jos verslas“, – teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Jo nenustebino, kad populiariausia draudimo rūšis, kuria dažniausiai naudojasi visų trijų Baltijos šalių verslas, yra kasko draudimas.
Tačiau apdraudus automobilių parką, prioritetai išsiskiria. Lietuvoje ir Latvijoje verslas dažniausiai apsidraudžia civilinę atsakomybę ir nekilnojamąjį turtą, o štai Estijoje labiau saugomas nekilnojamasis turtas, o civilinė atsakomybė gerokai atsilieka.
Sukrėtė „Maximos“ griūtis
Estijoje draudimo skvarba yra mažiausia – tai stebina.
M.Jundulas atkreipė dėmesį, kad Latvija iš kitų šalių išsiskiria didesniu verslo dėmesių civilinės atsakomybės draudimui. Po „Maxima“ prekybos centro griūties ši draudimo rūšis įgijo visiškai naują, kur kas aktualesnį turinį – verslas pamatė, kokių nuostolių gali atnešti net tiesiogiai su jų veikla nesusiję įvykiai.
Darbuotojų draudimui didžiausią pirmenybę teikia Latvijos ir Lietuvos verslininkai, o Estijoje kol kas tam neskiriama daugiau dėmesio.
„Estijoje draudimo skvarba yra mažiausia – tai stebina. Estijoje yra daugiausiai įmonių – net 21 proc., kurios nieko nedraudžia. Lietuvoje yra tik 8 proc. tokių įmonių. Dažniausiai Estijoje nesidraudžia smulkusis verslas – 32 proc. smulkaus verslo atstovų sako neturintys draudimo“, – teigė M.Jundulas.
Mokosi iš skaudžios patirties
Tiesa, „PZU Lietuva“ vadovas pabrėžė, kad Estijos verslo atstovai kur kas dažniau pabrėžė būtinybę draudimu apsaugoti ir savo šeimą, ne tik verslą. Nors visų trijų Baltijos šalių verslininkai teigė, kad jiems vienodai svarbu drausti ir verslą, ir šeimą, Estijoje verslininkų atsakymuose šeima dažniau pateko tarp prioritetų.
„PZU Lietuva“ šiemet įžengė į Latvijos ir Estijos rinkas, todėl, pasak M.Jundulo, ypač gerai matyti visų trijų valstybių verslo prioritetai bei pasirinkimas, kaip saugoti savo sukauptą turtą ir verslą nuo galimų neigiamų įtakų.
Kol kas „PZU Lietuva“ vadovas teigia pasigendąs atidesnio verslo dėmesio galimiems apsidraudimo būdams. Tačiau M.Jundulas teigia, kad verslas mokosi ir iš savo skaudžių patirčių, ir iš tarptautinių partnerių patirties.
