„Dabar puiki proga sudėti tvirtus pagrindus mūsų regiono duomenų ekonomikai ir tapti sektinu pavyzdžiu visai Europos Sąjungai. Šiandien duomenis turime vadinti jau net ne XXI amžiaus nafta, varančia ekonomikos variklius, bet atsinaujinančiu resursu, kaip vėjas ar saulė. Duomenų kuriama vertė auga sulig kiekvienu pakartotinu jų panaudojimu.
Pavyzdžiui, duomenys pagimdė reklamos industriją pakeitusią interneto reklamą, verslas jau kuris laiką analizuoja milžiniškus savo sukuriamus duomenų kiekius ir pagal tai tobulina pardavimo, gamybos ir kitus procesus. Esminių pokyčių galime pasiekti įdarbinę ir atvėrę įvairius valstybės institucijų valdomus duomenis – tereikia tam sudėti teisingas politines gaires“, – sako Mindaugas Ubartas, asociacijos „Infobalt“ direktorius.
Kovo pabaigoje „Infobalt“ kartu su LIKTA ir ITL surengtoje konferencijoje Baltijos šalių ministrai, politikai, viešojo ir privataus sektoriaus atstovai, dirbantys su duomenų politika, ieškojo būdų kaip regionui formuoti duomenų ekonomikos gaires. Remiantis tuo visos trys IRT asociacijos pasirašė specialią rezoliuciją su penkiomis gairėmis ir artimiausias tikslais, kaip toliau regione plėtoti duomenų ekonomikos politiką.
„Skaitmenizavimas ir duomenų atvėrimas yra ir svarbi sėkmingo viešojo valdymo sąlyga, ir gyvybiškai svarbu šiuolaikiniams verslams, ypač startuoliams. Būtent todėl duomenų reforma – vienas svarbiausių mūsų Vyriausybės prioritetų. Sau keliame uždavinį, pirma, darniai susieti informacines duomenų bazes į vieningą sistemą, o savo duomenis įlieti į bendrą skaitmeninę ES duomenų rinką. Antra, siekiame gerokai padidinti elektroninių paslaugų bei atvirų duomenų kiekį, užtikrinti jų prieinamumą „vieno langelio“ principu. Trečia, turime mažinti duomenų perdavimą ribojančias kliūtis, kas paskatintų globalios skaitmeninės ekonomikos augimą ir nuo duomenų perdavimo priklausomų naujų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas ar daiktų internetas, vystymąsi“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Uždaryti duomenų ir virtualių sienų negalima
Pasak M.Ubarto, pirmiausia duomenų ekonomika turi būti paremta skaidriu, saugiu ir atsakingų duomenų naudojimu, todėl kartu su ES strateginiais partneriais reikia sutarti dėl visiems priimtinų duomenų dalijimosi standartų.
„Kalbant apie duomenų suverenitetą turime galvoti, kaip didinti mūsų skaitmeninę lyderystę ne tik regione, bet ir ES lygiu. Šioje vietoje negalime užsidaryti ir nieko neprileisti prie valdomų duomenų – tai turėtų neigiamą poveikį ekonominiam augimui, inovacijoms ir saugumui. Turime išlikti atviri ir stiprinti globalias partnerystes“, – pastebi „Infobalt“ vadovas.
Rezoliucijos autoriai sutaria, kad vietoj didesnės kontrolės, reikėtų taikyti gerąsias valdymo praktikas. Be to, užtikrinti, kad verslui ar gyventojams duomenis reikėtų pateikti tik vieną kartą, o skirtingos institucijos, teikdamos paslaugas, juos pasiimtų pačios. Teisinė bazė turėtų užtikrinti pakankamą duomenų apsaugą ir privatumą, tačiau tuo pačiu dėl perdėtų apribojimų nestabdyti inovacijų. Galiausia, tvariai duomenų ekonomikai reikalinga pažangi ir saugi duomenų dalijimosi infrastruktūra: „Inovacijos šioje srityje gimsta bendradarbiaujant skirtingiems sektoriams ir šalims, todėl itin svarbu užtikrinti, kad duomenimis laisvai galėtų keistis net ir skirtingų šalių privatus ir viešasis sektorius.“
Artimiausi žingsniai – daugiau bendrų viešojo sektoriaus paslaugų
„Sutarėme ir dėl artimiausių žingsnių, ties kuriais kviečiame kartu dirbti visas tris šalis ir esame pasirengę padėti. Pirmiausia turėtume skatinti viešojo sektoriaus paslaugų, apimančių kelias šalis, plėtojimą, ypač tokių, kurios reikalingos verslui. Čia jau turime gerų pilotinių projektų, pavyzdžiui, skaitmeniniai važtaraščiai (eCMR), leidžiantys pareigūnams nestabdyti krovininio transporto, norint patikrinti jo dokumentus“, – sako M.Ubartas.
Taip pat svarbu artimiausiu metu paruošti resursus duomenų apdorojimui ir keitimuisi jais, įskaitant saugios debesų kompiuterijos infrastruktūros parengimą. Be to, vystant viešojo sektoriaus el. paslaugas reikėtų taikyti Europos sąveikumo sistemos (European Interoperability Framework) principus.
„Turime neribotas galimybes, kurios viešajame sektoriuje sukurtų naujo lygio efektyvumą, versle – konkurencingumą ir inovacijas, o eiliniam gyventojui – kito lygio patogumą, naudojantis paslaugomis. Štai, saugiai atvėrę nuasmenintus sveikatos duomenis ir pasitelkę dirbtinio intelekto ir kitus modernius sprendimus, galėtume tobulinti ir pagreitinti diagnostikos procesus, nes DI vienu metu galėtų analizuoti ir ieškoti ryšio tarp šimtų radiogramų, laboratorinių tyrimų. Galų gale, nereikėtų sukti galvos ir dėl paprastų dalykų, pavyzdžiui, sveikatos draudimo kortelės keliaujant į užsienį, nes bendra duomenų erdvė leistų lengvai patikrinti ar asmuo yra apdraustas“, – teigia M.Ubartas.
