Parduotuvių tinklo „Myprice“ operatorius Lenkijos rinkoje yra „Torgservis PL“ – ta pati bendrovė, kuri valdė „Mere“ nuolaidas siūlančias parduotuves. Šios bendrovės partneriai yra broliai Andrejus ir Sergejus Šneideriai – turtingi verslininkai, kilę iš Krasjonarsko (Rusija), 2009 m. Sibire įkūrę parduotuvių tinklą „Svetofor“, kuris šiandien yra vienas didžiausių maisto prekių operatorių Rusijoje. Tai – parduotuvės, kuriose daugiausia parduodami pigūs nežinomų prekės ženklų (arba net be jokio prekės ženklo) produktai.
2017 m. broliai Šneideriai pradėjo tarptautinę tinklo plėtrą. Kai kuriose „broliškose šalyse“, pavyzdžiui, Kazachstane ir Baltarusijoje, jie nusprendė naudoti prekės ženklą „Swetofor“, o prekės ženklas „Mere“ buvo sugalvotas Europos Sąjungos šalims – be kita ko, ir Ukrainai.
Pirmosios šio ženklo parduotuvės Lenkijoje turėjo pradėti veikti 2018 m., tačiau jų debiutas buvo atidėtas dvejiems metams. Bendrovė paskelbė, kad šioje šalyje atidarys 105 nuolaidų parduotuves. Tačiau plėtra nevyko sparčiai – 2020-2022 m. tinklas Lenkijoje išaugo iki vos 10 parduotuvių.
Dėl 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėto karo Ukrainoje „Mere“ plėtros planus greitai teko peržiūrėti. Parduotuvėse Lenkijoje buvo greitai organizuotas prekių išpardavimas, o vėliau uždaryti prekybos taškai. Todėl neturėtų stebinti, kad tinklo operatorius („Torgservis PL“) 2023 m. parodė... nulines(!) pardavimo pajamas, nors dar prieš metus pajamos siekė 31,73 mln. zlotų (7,45 mln. eurų).
Savo ruožtu 2023 m. grynieji nuostoliai siekė 1,56 mln. zlotų (0,37 mln. eurų), metais anksčiau grynieji nuostoliai sudarė 3,94 mln. zlotų (0,92 mln. eurų).
Lenkijoje uždarius „Mere“ parduotuves, panašus procesas vyko ir keliose Vakarų Europos šalyse. Parduotuvės buvo uždaromos, o naujų atidarymo planų atsisakyta dėl antirusiškų Vakarų vartotojų nuotaikų, kurios išryškėjo pirmaisiais mėnesiais po to, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto karas. Pati Ukraina jau anksčiau, 2021 m., uždraudė „Mere“, laikydama tinklą grėsme savo nacionaliniam saugumui. Per metus „Mere“ Ukrainoje norėjo atidaryti iki 40 parduotuvių. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas „Mere“ plėtrą savo šalyje pavadino „Rusijos specialiųjų tarnybų akcija“.
Komentuodamas merų, anksčiau leidusių „Mere“ atidaryti parduotuves jų valdomuose miestuose, sprendimus, jis sakė, kad „tai gėda. – Norėčiau jį (Nikolajevo merą – red.) nusiųsti į Krasjonarską, iš kur jie („Mere“ įkūrėjai – red.) atvyko pas mus, kad pabandytų ten atidaryti ukrainietiškų parduotuvių tinklą ir pabandytų ten dirbti, – sakė Danilovas. – Jeigu jums norisi užmerkti akis į tai, ką rusai daro mūsų teritorijoje, jūs taip ir padarysite“, – tuomet pridūrė O.Danilovas.
Po Rusijos puolimo 2022 m. Ukraina prezidento Volodymyro Zelenskio dekretu įvedė sankcijas Sergejui Šneideriui ir jo motinai Valentinai (kartu su sūnumis plėtojusiai komercinį verslą Rusijoje). Sergejui Šneideriui 10 metų buvo užblokuotas Ukrainoje sukauptas turtas, visiškai uždrausta prekiauti, panaikintos visos licencijos ir leidimai ir net uždrausta vykti tranzitu per Ukrainą. Iš viso jam buvo pritaikyta 13 sankcijų. Jo motinai Valentinai buvo taikomi tokie patys draudimai ir apribojimai.
Tiesa, Lenkijos įmonių registre Sergejus Šneideris (įvardytas kaip tikrasis „Torgservis PL“ savininkas) nurodytas ne kaip rusas, o kaip Grenados pilietis, kurio mokestinė rezidencija yra Vengrijoje.
„Forbes“ šiandien Sergejaus Šneiderio ir jo šeimos turtą vertina 1,4 mlrd. dolerių. Tai jam suteikia 2306 vietą turtingiausių pasaulio žmonių reitinge. Rusas siejamas ne tik su parduotuvių, bet ir alkoholio verslu.
Naujas bandymas
Nors Rusijos bendrovė 2022 m. uždarė parduotuves Lenkijoje, tačiau visiškai neišsikraustė iš Lenkijos – šiandien jau žinoma, kodėl ji nenutraukė savo veiklos. Taip yra todėl, kad, kaip išsiaiškino wiadomoscihandlowe.pl, nors Lenkijoje diskredituoto ir su Rusija siejamo „Mere“ šūkio buvo atsisakyta, ji nusprendė pradėti „nuo nulio“ su prekės ženklu „Myprice“. Su šiuo prekės ženklu rusai jau pasirodė Vakarų Europoje – konkrečiai Belgijoje, 2024 m. vasarį (tikimasi, kad „Myprice“ parduotuvės taip pat veiks Prancūzijoje ir Vokietijoje, o tikriausiai ir kitose šalyse).
Lenkijoje pirmoji parduotuvė su „Myprice“ ženklu pradėjo veikti 2024 m. vasarą Sedlcose. Netrukus po to pradėjo veikti antroji tinklo parduotuvė – Olševo-Borkai mieste (taip pat Mazovijos vaivadijoje, tačiau kitoje jos dalyje).
Tačiau abu atidarymai vyko taip tyliai, kad iki šiol, nors praėjo keli mėnesiai, nė viena šalies žiniasklaida nepranešė apie Rusijos operatoriaus parduotuvių atidarymą. Akivaizdu, kad bendrovė nenorėjo didesnio nei vietinio masto reklamos. Vien tai, kad apie tai nepranešė žiniasklaida, gali reikšti, kad prekės ženklo pakeitimas, kuriuo buvo siekiama padėti bendrovei atsiriboti nuo prastai pagarsėjusio „Mere“ prekės ženklo, bent jau kol kas pasiekė savo tikslą.
Neoficialiais portalo wiadomoscihandlowe.pl duomenimis, „Myprice“ tinklo operatorius jau yra užsitikrinęs vietas dar mažiausiai trims parduotuvėms. Visos šios vietos yra prie rytinės sienos. Be to, skelbimuose minima, kad „Torgservis PL“ ieško pardavėjų, parduotuvių vadovų ir jų pavaduotojų, valytojų ir sandėlininkų, o nurodyta vieta – Varšuva. Tačiau iš to sunku spręsti, ar planuojama atidaryti parduotuves sostinėje, ar tiesiog skelbimuose nurodyta oficiali įmonės buveinė.
„Myprice“ vs "Mere“ 2.0
Portalo wiadomoscihandlowe.pl redakcija pastarosiomis dienomis apsilankė vienoje iš „Myprice“ parduotuvių. Apžiūrėjome asortimentą ir pasikalbėjome su nuolaidų parduotuvės klientais. Nė vienas iš mūsų pakalbintų žmonių nesuprato, kad apsipirkinėja parduotuvėje, už kurios nugaros stovi Rusijos piliečiai. Ir nenuostabu: parduotuvėje nebuvo nė vienos prekės, kurios kilmės šalis būtų nurodyta Rusija.
„Ar tai tikrai rusiška parduotuvė? <...> visą laiką buvo sakoma, kad tai lenkiška parduotuvė, perkelta iš Ukrainos. Kad kadangi ten vyko karas, tai ją perkėlė čia“, – teigė pagyvenusi moteris, įeidama į parduotuvę apsipirkti. Paklausėme, kas konkrečiai tai sakė, bet atsakymo išgauti nepavyko.
„Myprice“ asortimente dominuoja produktai, kurių nurodytos kilmės šalys yra Lenkija arba Ukraina. Galite įsigyti lenkiškų bulvių, saulėgrąžų aliejaus ar miltų, taip pat ukrainietiškos degtinės, sausainių, saldainių ar dribsnių. Parduotuvėje taip pat prekiaujama makaronais iš Kazachstano, traškučiais iš Baltarusijos, kiaušiniais iš Lietuvos, konservuota lašiša iš Latvijos, padažais iš Bulgarijos ir spiritiniais gėrimais iš Čekijos ir Slovakijos.
Parduotuvėje taip pat prekiaujama makaronais iš Kazachstano, traškučiais iš Baltarusijos, kiaušiniais iš Lietuvos, konservuota lašiša iš Latvijos, padažais iš Bulgarijos ir spiritiniais gėrimais iš Čekijos ir Slovakijos.
Parduotuvėje yra ir šiek tiek ne maisto prekių asortimento, pavyzdžiui, marškinėlių, džemperių, liemenėlių, tualetinio popieriaus (su įspėjimu, kad jis neparduodamas ritinėliais), šiukšlių maišų ir buitinės chemijos priemonių.
Parduotuvė itin panaši į „Mere" parduotuvę. Tiesa, trūksta baldų, prekės guli dėžėse, sudėliotose ant padėklų. Yra pora šaldiklių ir atskira patalpa, skirta mėsos ir pieno produktams.
Tik šiek tiek pasikeitė tinklo šūkis. Anksčiau „Mere“ reklamuodavosi šūkiu „Mažiausios kainos kiekvieną dieną“, tuo tarpu „Myprice“ žada pirkėjams.... „Mažos kainos kiekvieną dieną“. Asociacija su prekybos tinklo „Biedronka“ šūkiu „Kiekvieną dieną mažos kainos“ išlieka akivaizdi.
Kas yra „Myprice“ klientai? „Mere“ didžiavosi, kad tai „paprastai žmonės, mėgstantys taupyti laiką ir pinigus“, ir tvirtino, kad daugelis klientų yra iš „vidutines ir mažesnes pajamas gaunančių šeimų“. Ji taip pat nurodė, kad tinklo klientai „kruopščiai planuoja apsipirkimą ir parduotuvėje lankosi kartą ar du kartus per savaitę“. Iš tiesų „Myprice“ parduotuvės sudaro įspūdį, kad jos skirtos žmonėms, kurių piniginės nėra storos ir kurie yra pasirengę atsisakyti šiek tiek kokybės, kad gautų geresnę kainą.
Ukrainiečiai čia perka iš rusų
Vaikščiodami po „Myprice“ parduotuvę daugiausia girdime lenkų kalbą, retkarčiais pasigirsta ukrainiečių. Tai dar įdomiau, nes, kaip neoficialiai išsiaiškinome, kai kurie tiekėjai per pokalbius su „Myprice“ atstovais įsitikino, kad šis tinklas orientuojasi ne į lenkus, o pirmiausia į atvykėlius iš Rytų, įskaitant ukrainiečius. Parduotuvės prekių asortimentas leidžia manyti, kad taip yra iš tikrųjų. Tačiau lieka klausimas, ar rusai iš tiesų tikisi parduoti produktus ukrainiečiams, tarsi pasaulyje šiuo metu nieko svarbaus nevyksta? Pavyzdžiui, karas.
Apie tai kalbuosi su „Myprice“ klientais. Jie atrodo sutrikę ir bando pakeisti temą. Viena moteris atsako, kad, jos nuomone, parduotuvė čia atidaryta ne ukrainiečiams, o „tamsiaodžiams gyventojams“, kurie gyvena netoliese esančiame bendrabutyje ir dirba įmonėje, kuri yra didelis vietos darbdavys. Jos nuomone, tai vienintelė parduotuvė, kurią šie žmonės gali sau leisti.
Pokalbiuose su „Myprice“ klientais galima įžvelgti tam tikrą dėsningumą. Kai prieš įeidamas į parduotuvę paklausiu žmonių, ar jie yra nuolatiniai klientai, jie atsako, kad taip. Tačiau po akimirkos diskusijos apie rusiškas tinklo šaknis jie pakeičia savo versiją: „Niekada nieko čia neperku, čia prasta kokybė. Aš čia visai neinu, man tai toks žemo lygio tinklas“, – sako pagyvenusi moteris.
„Šalia gyvena mano močiutė, kuri negali sau leisti kitų produktų. Perku jai mėsos už 3 zlotus (0,70 euro), nes ji negali čia ateiti pati, o turi šunį. Aš neturiu šuns“, – teisinasi viena iš pirkėjų.
Klausiu jos, ar tuo metu, kai rusai bombarduoja Ukrainos miestus, Lenkijoje yra vietos rusiškiems prekybos tinklams.
„Tikriausiai ne... Bet žinote, čia dirba lenkai, ponios iš Lenkijos. Jos turi kažkur dirbti“, – išgirstu atsakymą.
Tačiau po akimirkos mane patikina, kad informacija apie tai, jog „Myprice“ yra Rusijos įmonė, „tikrai“ pakeis šio kliento požiūrį į parduotuvę.
Išeidamas iš rusiško tinklo parduotuvės pastebiu ant kortelės užrašą: „Didysis brolis stebi“. Tiesa, tai tik įspėjimas pirkėjams, kad ko nenugvelbtų, bet.... sunku neįžvelgti dviprasmybės.
