Praėjusiais metais Lietuvos verslas buvo ne juokais sunerimęs. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kilęs energetikos kainų šokas išgąsdino visus, bet ypač – daug dujų ir elektros suvartojančius verslus.
Tarp tokių buvo ir Kaišiadoryse įsikūrusi duonos gamintoja „Gudobelė“, dujas naudojanti šildymui, produktų gamybai, karštam vandeniui.
Gamtinių dujų megavatvalandės kainai pernai kovą, palyginus su keliais mėnesiais prieš tai, pašokus du tris kartus (nuo 20–30 eurų už megavatvalandę 2021 metais iki 60–77 eurų 2022 kovą), tiek pat išaugo ir sąnaudos. Pavyzdžiui, įmonės sąskaita už dujas 2022 kovą siekė 38,7 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o prieš metus tą patį mėnesį – 12,8 tūkst. eurų.
„Gudobelės“ vadovas Mečyslovas Jusevičius 15min tvirtino, kad tuomet, prieš daugiau nei metus, ir atėjo mintis įsidiegti suskystintų naftos dujų (SND), kurios tuo metu kainavo gerokai pigiau, įrenginį.
„Kadangi aš namuose naudoju suskystintas naftos dujas, tai ir kilo tokia mintis. Suskystintos naftos dujos tuo metu buvo pigesnės negu gamtinės dujos, todėl, kad nereikėtų per daug kelti maisto produktų kainų, ir buvo žengtas tas žingsnis. 2022 metų vasario pabaigoje pasirašėme sutartį dėl įrengimo, tikėdamiesi, kad pradėjus šuoliuoti gamtinių dujų kainoms, tai bus vienas iš variantų“, – pasakojo vadovas.
Kepykla pasirašė sutartį su kompanija, kuri įsipareigojo sumontuoti suskystintų naftos dujų įrangą per kelis mėnesius – iki 2022 metų birželio mėnesio.
Perėjusi prie suskystintų naftos dujų, įmonė tuo metu, kai gamtinės dujos buvo smarkiai pabrangusios, tikėjosi sutaupyti apie 50 proc. sąnaudų dujoms. Įrenginys iškilo gana greitai, bet veikti jis nepradėjo iki šiol – įmonės norą sutaupyti, pasak vadovo, paskandino biurokratijos liūnas.
„Darbai sėkmingai vyko iki tol, kol reikėjo gauti leidimą eksploatacijai. Tada išgirdome, kad čia yra ne technologinis įrenginys, o statinys. Tai reiškia, kad atsiranda statybos leidimas, statybos projektas. Gerai, sutikome. Mūsų užsakovai surado projektuotoją, kad parengtų statybos projektą ir gautume statybos leidimą. Lapkričio pradžioje pateikėme prašymą statybos leidimui, bet savivaldybė jo neišdavė – atsakymas buvo, kad tai yra ypač pavojingas statinys“, – stebėjosi „Gudobelės“ vadovas, rodydamas lauke pastatytą įrenginį.
Tikina, kad reikalavimai netikėtinai sugriežtėjo
„Gudobelė“ – ne vienintelė susidomėjusi suskystintų naftos dujų sistema ir susidūrusi su problemomis ją įsirenginėjant.
„Gudobelei“ suskystintų naftos dujų sistemą įrenginėjančios įmonės „Propano ir butano dujų centras“ direktorius Romualdas Špokevičius 15min teigė, kad pernai pabrangus gamtinėms dujoms ir Europos Sąjungos mastu priėmus sprendimą jas taupyti, Lietuvos įmonių susidomėjimas suskystintų naftos dujų įrenginiais gerokai išaugo.
Tokia alternatyva susidomėjo daug dujų sunaudojančios duonos kepyklos, paukštynai, asfalto, betono gamybos bendrovės, kelininkai.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 2021 metais buvo nagrinėtas 21 prašymas įsirengti SND sistemą, 2022 metais – 26.
„Faktinė dinamika ne tokia ryški, bet interesantų paklausimų, matyt, orientuotų į perspektyvą, tikrai sulaukiama daugiau“, – 15min informavo VERT Koordinavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Gruzdys.
Pasak R.Špokevičiaus, iki 2022 metų rudenio įsirengti suskystintų naftos dujų įrenginius buvo gana paprasta – jie buvo traktuojami kaip technologiniai įrenginiai.
Tačiau, kaip teigia pašnekovas, nuo rudens reikalavimai esą sugriežtėjo – institucijos pradėjo reikalauti, kad šie įrenginiai būtų projektuojami kaip ypatingas statinys, nors anksčiau tokių nurodymų nebuvo.
Suprasti akimirksniu
- Pagal Statybos įstatymą, ypatingasis statinys yra statinys, kuriame:
- naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos;
- yra potencialiai pavojingų įrenginių;
- atliekami potencialiai pavojingi darbai.
Tą patį 15min patvirtino viešai nenorėjusi minėti savo pavardės Vilniuje dirbanti inžinierinių sistemų projektuotoja – nuo rudens dėl suskystintų naftos dujų sistemų, kaip ypatingo statinio, traktavimo projektai stringa, o naujų ji sakė jau kurį laiką net neimanti.
Beje, kalbinti pašnekovai dėl užvirusios biurokratinės košės pirštu beda į VERT, turinčią išduoti leidimą suskystintų naftos dujų įrenginio ekploatacijai – esą būtent šioje įstaigoje pasikeitė požiūris į suskystintų naftos dujų sistemas. Pastaroji priekaištus atmeta ir tikina, kad įstatymais nustatytos taisyklės galioja jau daug metų.
„Visi traktuoja vis kitaip“
Suskystintų naftos dujų įrenginį nuo praėjusio rugsėjo įsirenginėjanti kepykla „Baltas pyragas“ Jonavoje – dar viena įmonė, atsidūrusi nežinioje. Šiuo metu įmonė, įrengusi šią sistemą, kaip neypatingą statinį, laukia eksploatacijos leidimo iš VERT.
Įmonės statybos darbų vadovas Arvydas Mikulis 15min tvirtino, kad niekur nėra nurodyta jokios informacijos apie suskystintų dujų naftos įrenginį, tad kiekviena savivaldybė jį traktuoja vis kitaip.
„Tai nėra statinys, tai inžineriniai tinklai, bet savivaldybės jį kaip statinį traktuoja – iš pradžių kalbėta, kad nereikia statybos leidimo, po to pasirodė, kad reikia, tada atsirado viešinimo ir kiti dalykai. VERT informacijos neteikia, projektuotojai skaito statybos techniniame reglamente (STR) vienaip, biurokratai skaito kitaip – pagal vieną straipsnį ypatingas statinys, pagal kitą – neypatingas ir patenki į kryžminę ugnį ir nežinai, ką daryti“, – apie tykančias biurokratines pinkles pasakojo ir A.Mikulis.
Projektuotojai skaito statybos techniniame reglamente vienaip, biurokratai skaito kitaip – pagal vieną straipsnį ypatingas statinys, pagal kitą – neypatingas ir patenki į kryžminę ugnį ir nežinai, ką daryti.
Didžiausia problema, anot jo, neaiški SND sistemos priskyrimo kategorija, o pagrindinis priekaištas – susirinkti visą informaciją iš anksto yra sudėtinga, nes, pavyzdžiui, išsiiminėjant statybos leidimą pasikonsultuoti su VERT, kaip jie traktuoja šį įrenginį, įmonės atstovams nepavyko.
A.Mikulis pridūrė, kad iš įmonių girdi įvairių istorijų – vienoms VERT šį įrenginį patvirtina kaip neypatingą statinį, iš kitų reikalauja perdaryti projektą į ypatingo statinio.
Daugiau išlaidų ir nusikėlę terminai
Bet kodėl ypatingo statinio sąvoka verslui kelia tokias aistras?
Verslininkai pasipiktinę, nes institucijų reikalavimai suskystintų naftos dujų sistemas statyti kaip ypatingus statinius jiems reiškia papildomus žingsnius – daugiau etapų, daugiau išlaidų ir gerokai atidedamą eksploatacijos datą.
R.Špokevičius tvirtina, kad norint parengti ypatingo statinio projektą, reikalingi darbų organizavimo, statybinių konstrukcijų, elektros, priešgaisrinės saugos projektai, taip pat projekto ekspertizė.
Tad vietoj 4–5 tūkst. eurų sąmata išauga iki 15 tūkst. eurų, o įrengimo laikas nusitęsia nuo dviejų mėnesių iki metų ir ilgiau.
Suprasti akimirksniu
- Vadovaujantis Statybos įstatymu, naujo ypatingojo statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį.
- Siekiant gauti statybos leidimą, būtina parengti ypatingojo statinio projektą ir atlikti statinio projekto ekspertizę.
- Ypatingąjį statinį gali projektuoti tik atestuotas projektuotojas.
- Ypatingąjį statinį gali statyti tik atestuotas rangovas.
- Ypatingojo statinio statybos užbaigimui taikoma griežtesnė procedūra.
Verslininkai ginčijasi ir dėl pačio SND sistemos traktavimo – jų nuomone, suskystintų naftos dujų sistemos yra įrenginiai ir tai nė kiek nepanašu į ypatingus statinius, kurie yra sudėtingi.
„Anksčiau tai buvo įrenginys. Kodėl jisai dabar Lietuvos valstybės tarnautojų dėka tapo ypač pavojingu statiniu? Koks proto galiūnas tai sugalvojo? Aš tą norėčiau iš jų išgirsti. Man tai nesuprantama nei kaip žmogui, nei kaip inžinieriui. Kažkaip keista, kad valstybės tarnautojai, kurie turėtų padėti spręsti verslui klausimus, daro juos sudėtingus, nepatogius, išsitęsiančius, per brangiai kainuojančius. Koks tikslas yra?“ – piktinosi inžinerinį išsilavinimą turintis „Gudobelės“ vadovas M.Jusevičius.
Anksčiau tai buvo įrenginys. Kodėl jisai dabar Lietuvos valstybės tarnautojų dėka tapo ypač pavojingu statiniu?
Suskystintų naftos dujų sistemą sudaro dvi dalys: rezervuaro (talpos) įrenginys ir dujotiekis. Kaip aiškino Vilniuje dirbanti projektuotoja, suskystintų naftos dujų rezervuarai nėra statiniai – tai yra sertifikuoti įrenginiai, turintys pasus ir įtraukiami į Potencialiai pavojingų įrenginių sąrašą, kurį prižiūri Valstybinė darbo inspekcija. Tuo tarpu dujų vamzdis, sujungiamas su šia talpykla, yra statinys.
Tad anksčiau rengdamas projektą projektuotojas, atsižvelgdamas į reglamente pateiktus požymius ir dujų slėgį, ir parinkdavo statinio kategoriją– ar tai bus neypatingas, ar ypatingas statinys.
Tačiau dabar VERT reikalauja, kad visos SND sistemos būtų projektuojamos kaip ypatingi statiniai, teigia pašnekovai. Problema, anot inžinerinių sistemų projektuotojos, kad pasikeitė kai kurių regioninių VERT padalinių, tokių, kaip Kauno ir Klaipėdos, traktavimas – jei dujų vamzdį sujungi su į Pavojingų įrenginiu registrą įtrauktu įrenginiu ir atlieki kasimo darbus, tai jau tampa ypatingu statiniu.
„Bet nelogiška, nes kasimo darbai vykdomi ir kai tualetą pastatyti nori“, – stebėjosi projektuotoja. Jai keisčiausia, kad reikalavimai pasikeitė, nors jokie teisės aktai nebuvo pakeisti.
Bet nelogiška, nes kasimo darbai vykdomi ir kai tualetą pastatyti nori.
R.Špokevičius antrino, kad Statybos inspekcija anksčiau netraktavo šio įrenginio kaip ypatingo statinio. Jis pridūrė, kad pagal statybos techninius reglamentus (STR), ypatingi statiniai turi būti stacionarūs.
„Statinys tampa ypatingu, jei po ta talpa betonuoji aikštelę, bet šiuo atveju, gali talpas padėti ant kilnojamų pamatinių blokų, plokščių, gali sutankinęs gruntą padėti talpas tiesiog ant grunto. Tą talpą šiandien pastatei vienoje vietoje, kitą dieną gali perkelti į kitą – ji kaip kilnojama. O pagal statybos reglamentą, jei kilnojamas įrenginys, jis negali būti pavojingas“, – aiškino R.Špokevičius.
Institucijos aiškina skirtingai, bet teigia, kad tvarka nesikeitė
Tuo tarpu institucijos neigia, kad tvarka nuo rudens sugriežtėjo. Visgi to paties paklausus VERT, Statybų inspekcijos ir Aplinkos ministerijos galima geriau suprasti ir verslininkų neviltį – VERT iš tiesų suskystintų naftos dujų įrenginį traktuoja šiek tiek kitaip.
VERT Koordinavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistas K.Gruzdys 15min teigė, kad visos sąlygos ir procedūros, reikalingos, kad suskystintų naftos dujų įrenginys – rezervuaro įrenginys ir dujotiekis – būtų tinkamas naudoti, aprašytos Statybos įstatyme, kuris nepasikeitęs jau daugelį metų.
Jis svarstė, kad anksčiau galėjo pasitaikyti situacijų, kai kas nors įsirengdavo tokį įrenginį ir neprašydavo VERT pažymų.
„Mes tokių variantų žinome, kad įsirengė talpas ir naudoja nelegaliai“, – sakė specialistas.
K.Gruzdys aiškino, kad Statybos įstatymas apibrėžia, kad dujotiekio įvadas traktuojamas kaip nesudėtingas statinys, o rezervuaro (talpos) įrenginys – taip pat kaip statinys, nes tai nekilnojamas daiktas, turintis laikančias konstrukcijas, kadangi pastatomas ant pamatų, o kai kuriais atvejais užkasamas į žemę atliekant statybos darbus statybos objekte.
„Tai čia visos sąlygos atitinka, jei traktuojame kaip statinį. O kitas dalykas yra ypatingo statinio sąvoka – tai statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių. O ta suskystintų naftos dujų talpa yra potencialiai pavojingas įrenginys, registruojamas Potencialiai pavojingų įrenginių registre“, – teigė VERT specialistas.
„Gal tvarka sugriežtėjo, nes pradėjo kontroliuoti, nes daugiau atsirado (norinčių pasistatyti suskystintų naftos dujų įrenginius – 15min pastaba), bet iš esmės tvarka niekuo nepasikeitė“, – pabrėžė K.Gruzdys.
Tuo tarpu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė spaudai Rasa Kėkštienė 15min tvirtino, kad teisės aktais nei dujų, nei jokie kiti įrenginiai nėra pripažinti statiniais.
Kita vertus, nors tai reikštų, kad jiems neturėtų būti taikomi ir Statybos įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nuostatos, egzistuoja viena išlyga, į kurią ir patenka SND sistemos.
Pasak R.Kėkštienės, potencialiai pavojingo įrenginio buvimas statinyje yra parametras, pagal kurį statinys priskiriamas ypatingųjų kategorijai.
„Kai statinyje (pastate, inžineriniame statinyje), nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje yra potencialiai pavojingas įrenginys, tai toks statinys priskirtinas ypatingųjų statinių kategorijai. Kai potencialiai pavojingas įrenginys yra dujų tinklo dalis arba potencialiai pavojingas įrenginys statomas ant plokščiųjų inžinerinių statinių – aikštelių, tai toks inžinerinis tinklas arba aikštelė tampa ypatinguoju statiniu, t. y. statiniu, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių“, – pridūrė R.Kėkštienė.
Aplinkos ministerija Statybos ir būsto politikos grupės vadovas Dainius Čergelis antrino, kad pagal statybos techninį reglamentą dujų tinklai ir jų technologiniai priklausiniai priskirtini ypatingųjų statinių kategorijai.
Paklaustas, ar suskystintų naftos dujų reguliavimo įrenginį traktuoti kaip ypatingai pavojingą statinį nėra perteklinis reikalavimas, turint omenyje, kad verslas ieško būdų sumažinti savo kaštus už energetinių išteklių vartojimą, D.Čergelis atsakė abstrakčiai: „Mūsų nuomone, statinių esminių reikalavimų įgyvendinimas, vienas iš kurių – sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu – yra svarbiausias veiksnys projektuojant ir statant statinius.“
Pasak jo, Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Statybos įstatymą keisiančio Statybos kodekso projektą, kurio rengimo metu peržiūrima visa statybos teisinė bazė.
Paklausus, ar planuojama lengvinti suskystintų naftos dujų reguliavimo įrenginių įrengimą, D.Čergelis teigė, kad atskirai toks tikslas nebuvo keliamas, tačiau sisteminė visų statinių paskirčių ir kategorijų peržiūra pagal statinių rizikos lygmenis gali turėti poveikį ir šitų statinių kategorizavimui ir norminiams reikalavimams.
Kaltina projektuotojus
Pasak K.Gruzdžio, visoje Europoje galioja vienokios ar kitokios tokių įrenginių registravimo, priežiūros tvarkos.
„Lietuva pasirinko tokią tvarką, kokia ji yra, todėl spręsti perteklinis dalykas ar ne, nematau prasmės. Procedūras reikia įvykdyti. Tai greičiausias ir trumpiausias kelias į tikslą“, – pabrėžė specialistas.
Komentuodamas situacijas, kuriose atsiduria įmonės, K.Gruzdys teigė, kad bendrovių vadovai iš pat pradžių nepasirinko kvalifikuoto projektuotojo – dėl to esą joms ir reikėjo viską iš naujo perdaryti.
„Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas galioja nuo 1996 m., todėl per tiek metų projektuotojai apie tai turėtų sužinoti. Įstatymų leidėjas tame įstatyme ir įvardina, kad Potencialiai pavojingi įrenginiai – įrenginiai, kurie atitinka šiame įstatyme nurodytas kategorijas ir Vyriausybės patvirtintus šių įrenginių kategorijų parametrus ir kuriuos naudojant dėl juose susikaupusios energijos ir vykstančių procesų kyla pavojus (galima grėsmė) žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Tikrai revoliucija šioje srityje neįvyko. Kai kurių asmenų mąstyme gal“, – teigė VERT atstovas.
Bando iš naujo
Įstrigus suskystintų naftos dujų sistemų įrengimams jau spėjo atpigti ir gamtinės dujos. A.Mikulis tvirtino, kad SND sistemas įsirengti labiausiai apsimoka, kai gamtinės dujos kainuoja daugiau nei 60 eurų už megavatvalandę. Trečiadienį gamtinių dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške kainavo apie 43 eurus už megavatvalandę.
„Visgi gerai turėti alternatyvą, pasidarai lankstesnis“, – mano „Balto pyrago“ atstovas.
Suskystintos naftos dujos šiuo metu kainuoja apie 400 eurų už toną.
Vilties įsirengti alternatyvą nepraranda ir „Gudobelė“. Kaip pasakojo šios įmonės komercijos direktorius Lukas Vėberis, savivaldybei atmetus neypatingo statinio projektą, įmonė buvo priversta rengti naują projektą – ypatingo statinio.
„Ir suprantate, iki šios dienos viską darome. Projektavimo stadija, visokios dalys atsirado papildomos – pavyzdžiui, sklypo sutvarkymo, nors nėra ką tvarkyti. Dėl to mes šiuo metu dar neturime įrenginio, tik projektavimas vyksta, o sąmata gerokai išaugo“, – apgailestavo L.Vėberis.
„Pernai šis įrenginys mums ekonomiškai būtų buvęs labai geras sprendimas, o ateityje bus kaip rezervinis kuras. Pavyzdžiui, gamtinės dujos atpinga, ir mes galime arba tą, arba tą naudoti“, – pridūrė jis.
Tad nors įmonė dėjo viltis turėti įrenginį praėjusį birželį, dabar planuojama, kad jis pradės veikti tik liepą. Tiesa, jei ir vėl kojos nepakiš biurokratijos pinklės.
