Viską sujaukė pandemija, o vėliau Rusijos agresija prieš Ukrainą. Įmonėms teko ir tebetenka spręsti vis naujus, anksčiau nepatirtus, iššūkius. Tad INVEGOS pagalbos priemonės verslui yra ypač aktualios.
Per pustrečių metų valstybės įsteigta finansų įstaiga verslui suteikė beveik 1,2 mlrd. eurų vertės finansavimą.
„Nuo 2020 metų pradžios verslas yra tarsi patekęs į amerikietiškus kalnelius – gerą atkarpą keičia prasta, o pelną – nuostolis. Verslus stabdė karantino laikotarpiai. Tada atrodė, kad blogiau negali būti.
Tačiau dėl karo Ukrainoje šiemet ekonomiką užgriuvo dar viena iššūkių banga. Jau nekalbant apie tai, kad dalį eksportuotojų paveikė pernai rudenį pasikeitusios Kinijos nuostatos Lietuvos atžvilgiu. Prisitaikyti prie tokios nestabilios ir labai kintančios aplinkos yra sudėtinga“, – konstatavo Kęstutis Motiejūnas, INVEGOS generalinis direktorius.
Verslas šiuo metu fokusuojasi ne į ilgalaikes perspektyvas, o labiau ieško greitų sprendimų.
Pašnekovo teigimu, verslas šiuo metu fokusuojasi ne į ilgalaikes perspektyvas, o labiau ieško greitų sprendimų, rūpinasi artimiausia ateitimi – kas bus po ketvirčio ar net mėnesio.
Žaibiškų sprendimų svarba
Bendrovės „Burokėlis ir krapas“ direktorė Odeta Bložienė prisimena, kad pandemijos pradžioje verslą trikdė milžiniška nežinomybė. „Patyrėme didelį šoką, bet jis buvo trumpalaikis. Netrukus pradėjome mąstyti, ką darome toliau, kokias išeitis turime ir ką galime nuveikti.
Sprendimai turėjo būti žaibiški – čia ir dabar“, – pasakojo restoranus valdančio verslo vadovė. O. Bložienė suprato, kad pandemija buvo didelis iššūkis ir valstybei, nes nebuvo daug patirties, kaip padėti verslui, kai šalį ištiko sveikatos krizė. Vis dėlto ilgainiui su valstybės pagalba krizės padarinius pavyko sušvelninti.
„Dabar žaliavos yra pabrangusios 30–50 procentų. Miltai, sūris, pieno produktai, transportas, dujos ir elektra – brangsta viskas. Kainos auga kiekvieną mėnesį“, – šių dienų problemomis dalijosi O. Bložienė.
Anot jos, energijos taupymo sprendimų tenka ieškoti kiekviename restorane, o prieš akis tvyro baimė ir nežinomybė, kokios ateityje bus sąskaitos už energiją.
„Pandemija dabar atrodo lyg vaikų žaidimas ir pasirengimas laikotarpiui, kuris ateina. Kai veiklos kaštai auga kartais, suvaldyti situaciją labai sudėtinga. Ima kilti klausimas, ar verslas gali būti pelningas“, – teigė verslininkė.
INVEGA siūlo bei atnaujina pagalbos verslui priemones.
Tuo metu pasitelkusi per pandemiją sukauptą patirtį INVEGA siūlo bei atnaujina pagalbos verslui priemones, sėkmingai suderintas su Europos Komisija.
„Iki spalio mėnesio pabaigos smulkusis ir vidutinis verslas gali kreiptis į INVEGĄ dėl tiesioginės investicinės paskolos, skirtos mažinti COVID-19 pandemijos poveikį“, – paskubėti įmones ragino K. Motiejūnas. Anot jo, investicijų objektai gali būti įvairūs – ilgalaikio materialaus ar ne materialaus turto įsigijimas, pavyzdžiui, įrangos atnaujinimas ir panašiai.
Investicinės paskolos priemonės sąlygose numatyta, kad maksimali paskolos suma gali siekti iki 3 mln. eurų įmonei ir įmonių grupei. Pažymima, kad paskolos suma mažai įmonei ar verslininkui negali būti didesnė nei 50 proc. tinkamų finansuoti investicinio projekto išlaidų sumos, o vidutinei įmonei – 40 proc. tinkamų finansuoti investicinio projekto išlaidų sumos.
Be to, kadangi INVEGA nekonkuruoja su privačiais finansuotojais, tai vienas iš atitikimo kriterijų yra reikalavimas pateikti 3 pažymas iš finansų įstaigų, kad jos atsisakė suteikti finansavimą verslui. Maksimali investicinės paskolos trukmė yra 96 mėnesiai. Taikoma fiksuota metinė palūkanų norma, kuri priklauso nuo investicinės paskolos laikotarpio – svyruoja nuo 0,1 proc. iki 1,83 proc.
Dėl Kinijos sprendimų nukentėjusiam verslui padėti – 130 mln. eurų fondas
Kita šiuo metu INVEGOS siūloma priemonė – tiesioginės paskolos nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams. „Paprastai tariant, ši priemonė skirta įmonėms, kurios nukentėjo dėl neteisėtų Kinijos sankcijų Lietuvos ekonomikai. Norime padėti verslui atrasti naujas kryptis ir plėtros galimybes“, – tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA“ akcentavo K. Motiejūnas.
Iš viso šiai priemonei įgyvendinti yra skirta 130 mln. INVEGOS fondo lėšų. Sąlygose numatyta, kad didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali būti didesnė nei 5 mln. eurų. Jei paskolos gavėjas priklauso įmonių grupei, paskolos suma įmonių grupei negali viršyti 10 mln. eurų.
Dėl paskolų iki 2023 m. pabaigos gali kreiptis visų dydžių įmonės, kurios atitinka reikalavimus pareiškėjams. Vienas iš tokių reikalavimų – pateikti 3 pažymas iš skirtingų finansų įstaigų, kad jos atsisakė suteikti finansavimą verslui. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad paskolos lėšas paskolos gavėjas turi panaudoti per 6 mėn. nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos. Šios paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui. Paskoloms taikoma fiksuota metinė palūkanų norma.
Lietuvos verslas jaučia karo Ukrainoje liepsnas – INVEGA siūlo pagalbą
Reaguodama į geopolitinę situaciją ir dėl to Lietuvos įmonėms kylančius sunkumus, INVEGA parengė Pagalbos garantijų paskoloms ir lizingo sandoriams priemonę. Šios pagalbos garantijos palengvina priėjimą prie finansavimo šaltinių verslams, nukentėjusiems nuo Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą. Pagalbos garantijos teikiamos už naujus lizingo sandorius ir naujas paskolas, skirtas investicijoms į materialųjį ir (ar) nematerialųjį turtą finansuoti ar apyvartinėms lėšoms papildyti.
Pasinaudoti priemone gali tiek smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai.
Pasinaudoti priemone gali tiek smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, tiek didelės įmonės, kurios nukentėjo nuo Rusijos karo Ukrainoje sukeltos krizės. Laikoma, kad paskolos ar lizingo gavėjas nukentėjo, jei dėl karo sutriko importas ar eksportas. O importo ar eksporto dalis su Ukraina, Rusija, Baltarusija bendrai sudarė ne mažiau kaip 25 procentus nuo bendros paskolos gavėjo importo arba eksporto (įskaitant ir su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis) dalies nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. arba sąnaudos kurui, elektrai ir (ar) dujoms sudarė ne mažiau kaip 3 procentus išlaidų 2021 m., ir paskolos gavėjas neturi arba yra nutraukęs prekybinius įsipareigojimus su Rusijos Federacija ir (ar) Baltarusija ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 dienos.
Didžiausia garantuojama paskolos ar lizingo sandorio suma vienam gavėjui yra 15 proc. paskolos arba lizingo gavėjo vidutinės metinės apyvartos per paskutinius 3 metus; arba 50 proc. energijos sąnaudų per 12 mėnesių ėjusių prieš paraiškos pateikimo mėnesį. Garantijos intensyvumas siekia iki 90 proc. Maksimali visų turimų pagalbos garantijų suma negali viršyti 10 mln. eurų. Pagalbos garantijos teikiamos iki 2022 m. gruodžio 31 dienos.
Pagalbos garantijos teikiamos ne ilgesniam kaip 72 mėnesių terminui – investicinėms paskoloms ir lizingo sandoriams; 36 mėnesių terminui – apyvartinėms paskoloms.
K. Motiejūnas atkreipė dėmesį, kad įmonės, norinčios pasinaudoti pagalbos garantijų priemone, pirmiausia turi kreiptis į finansų tarpininką – banką, kredito uniją ar lizingo bendrovę – ir susitarti dėl finansavimo. Savo ruožtu finansų tarpininkai vėliau kreipiasi į INVEGĄ.
Bendrovės „Burokėlis ir krapas“ direktorė O. Bložienė tinklalaidėje pastebėjo, kad bendraujant su INVEGA dėl pagalbos priemonių tenka pateikti daug informacijos, tačiau kviečia neišsigąsti, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad finansavimas teikiamas verslui, kuris įrodo, jog yra patikimas ir sąžiningas. Įmonėms ji pataria užsisakyti INVEGOS naujienlaiškį, kuriame visada gausu naujienų ir informacijos apie esamas ir naujas priemones. Taip pat, anot verslininkės, jei vis dar kyla klausimų ar abejonių, pravartu kreiptis į pažįstamas įmones, kurios yra pasinaudojusios INVEGOS priemonėmis, ir išgirsti jų patirtį arba paskambinti į INVEGĄ konsultacijos.
Daugiau apie verslo galimybes gauti finansavimą, klausykitės tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA” 15min, Youtube ir Spotify platformose .
