Nuo 1997 m. versle besisukantis A.Medišauskas į 15min kreipėsi dar šių metų sausį. Verslininkas papasakojo apie tai, kaip 2013 m. įkūrė statybinėmis paslaugomis bei NT vystymu besiverčiančią „Timber Construction group“ įmonę, vėliau susidūrė su sunkumais ir šiuo metu bando išbristi iš skandinančio bankroto procedūrų liūno.
Tam, kad išgelbėtų bankrutuojančią įmonę, jis įsteigė kitą bendrovę – „Dignalitą“, perėmusią pirmosios įsipareigojimus bankui. Taip „Dignalita“ bankroto procese tapo pagrindiniu, kaip sausį teigė pašnekovas, – net 83 proc. kreditorinių reikalavimų turinčiu, kreditoriumi. Visi kreditoriniai reikalavimai sudaro apie 828 tūkst. eurų.
Bankroto administratorius ir pagrindinis kreditorius ėmė vienas kitą skųsti teismui, tačiau net ir teisėjų sprendimai netapo rodikliu ginčo baigčiai.
A.Medišauskas 15min žurnalistę tikino nuo pat pradžių siekęs taikos sutarties, tačiau įmonės bankroto administratoriumi paskirtos UAB „Tigesta“ toks planas netenkino. Bankroto administratorius ir pagrindinis kreditorius ėmė vienas kitą skųsti teismui, tačiau net ir teisėjų sprendimai netapo rodikliu ginčo baigčiai.
„Jei kreditorių susirinkimas nepatvirtins net 126 tūkst. eurų siekiančią bankroto administratoriaus išlaidų sąmatą, jis taikos sutarties netvirtins. Daugiau nei 7 bylos dabar sukasi teismuose. Administratorius skundžia kiekvieną ne jo naudai priimtą teismo sprendimą. Rodos, istorija be išeities“, – tikino A.Medišauskas, atskleidęs pagrindinę, jo nuomone, nesutarimų priežastį.
Klausimų kilo dėl paskolos sutarties
Tačiau viskas nuo pradžių. „Timber Construction group“ bankrotą 2017 m. inicijavo keli įmonės kreditoriai. Būdamas šios įmonės vadovu, A.Medišauskas prašė teismo taikyti restruktūrizavimo procedūras, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Tuo metu bendrovės skolos siekė apie milijoną eurų. Bankroto procesas prasidėjo 2018 m. sausį, bankroto administratorius „Tigesta“ paskirtas dar 2017 m. lapkritį.
„Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. patvirtino 2 000 eurų administravimo išlaidų sąmatą, kurią „Tigesta“ turėjo teisę naudoti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Iš 2018 m. liepos 3 d. „Timber construction group“ kreditorių susirinkimui teiktos ataskaitos paaiškėjo, kad „Tigesta“ turėjo 30 436,81 eurų išlaidų. Tam nebuvo gautas kreditorių ar teismo sutikimas ir tai prieštaravo Kauno apygardos teismo nutarčiai. 27 591,95 euro buvo sumokėti už įmonei priklausiusį lizinguojamą automobilį „Mercedes Benz GL350“, kurio bendra vertė – apie 45 tūkst. eurų. Neišmokėtas bankui likutis tą dieną siekė 27 tūkst. eurų.
Negana to, automobilis buvo išpirktas bankrutuojančiai įmonei paskolintomis asmeninėmis „Tigestos“ vadovės Ramintos Valiulienės lėšomis. Taigi pernai vasarį ji sudarė sutartį, realiai, pati su savimi. „Tigesta“ direktorė asmeniškai pačios administruojamai bankrutuojančiai bendrovei, remiantis jos pačios sudaryta paskolos sutartimi, paskolino 29 tūkst. eurų. Ar paskolinusi įmonei lėšų bankroto administratorė netapo kreditore? Neapėjo kreditorių eilės, kuri tuo metu dar nebuvo patvirtina? Ar netapo ji teisiškai ir finansiškai tiesiogiai suinteresuota šios bylos baigtimi?“ – pirmuosius klausimus iškėlė A.Medišauskas.
Ginčas dėl taikos sutarties
Būdamas pagrindiniu kreditoriumi, pernai birželį A.Medišauskas pasiūlė bankroto administratoriui bylą užbaigti taikos sutartimi. Tikino, kad kreditoriai sutinka atsisakyti 90 proc. kreditorinių reikalavimų. Tuomet viskas ir pradėjo strigti.
„Nuskausminu antrąją įmonę, kad išsaugočiau pirmąją. Visi kreditoriai draugiški. Su užsakovais bandytume atgaivinti santykius. Kiek pats esu dalyvavęs kitose bankroto bylose kaip kreditorius – nė cento negavau. Taikos sutartimi bent šiek tiek gautum. Administratoriui buvo pateiktas taikos sutarties projektas, juk bankrutuojanti įmonė turi turto, ir nemažai. Minėtą „Mercedes-Benz GL“, įmonės pastatytus kotedžus Noreikiškėse. Vien nekilnojamasis turtas vertas mažiausiai apie 120 tūkst. eurų.
Galėjo atsiskaityti taikos sutartimi su kreditoriais, tačiau visais būdais stengėsi to nedaryti. Kodėl? Nes R.Valiulienė paskolino asmenines lėšas bankrutuojančiai įmonei. Jei nematytų galimybės iš įmonės ištraukti finansinių išteklių, pats administratorius neinvestuotų į bankrutuojančią įmonę, ar ne?“ – savo vertinimą pateikė pašnekovas.
Pasak jo, 2018 m. liepos 3 d. įvykusio pirmojo „Timber construction group“ kreditorių susirinkimo metu kreditoriai vieningai išreiškė savo valią bei pateikė pastabas administratoriui.
„Nors šis privalo ginti kreditorių teises ir interesus, liepos 17 d. ėmė ir apskundė teismui motyvuotas kreditorių susirinkimo nutartis, prašydamas jas panaikinti jo paties naudai“, – stebėjosi pašnekovas.
Kiek pats esu dalyvavęs kitose bankroto bylose kaip kreditorius – nė cento negavau. Taikos sutartimi bent šiek tiek gautum.
Administravimo išlaidų sąmata – 129 tūkst. eurų
Dar daugiau sumaišties tarp kreditorių, pasak A.Medišausko, sukėlė pernai metų liepos 3 d. „Tigestos“ pristatytas 129 tūkst. eurų siekiantis administravimo išlaidų projektas.
„Iš lubų nurašytas jis. Jokių sutarčių, kuriomis remiantis tos išlaidos padarytos, tušti skaičiai. Viskas administratoriui nuplaukia – kreditoriams nieko. Netvirtino šio projekto kreditorių susirinkimas. Dėl to liepos 19 d. administratorius atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Taikos sutartimi byla juk nutraukiama. Kiek sumokėti administratoriui tuomet? Negaus norimų 129 tūkst. eurų, todėl taikos sutartis neparanki. Faktines išlaidas tik reiktų tokiu atveju dengti. Nepateikia jokių įkainių, todėl negalime pasiūlyti tikslaus atlygio. Vadovaujasi rekomendaciniais dydžiais sąmatai sudaryti. 129 tūkst. eurų – tai didžiausia rekomenduojama suma.
Vienu žodžiu, pakliuvome į uždarą ratą. Nepatvirtiname kosminės išlaidų sąmatos – netvirtina taikos sutarties. Savotiškas spaudimas kreditoriams. Bet juk taikos sutartis gali būti pasirašoma bet kurioje bankroto bylos stadijoje, nesvarbu, sąmata patvirtinta ar ne. Galima tai išspręsti atskiru klausimu“, – tikino pašnekovas.
Taikos sutartį sudaryti siūlyta, anot jo, daugiau nei tris kartus.
„Žaidžiam teismus. Mažiausiai 7 bylos nagrinėjamos tarp kreditorių ir bankroto administratoriaus. Koks sprendimas bepriimamas, taip ir skundžiama teismui. Skundžiame ir mes“, – užvirusią teismų karuselę pristatė verslininkas.
Pastebėjo jis ir dar vieną įtartiną, jo nuomone, faktą – „Tigestai“ atstovauja advokatų bendrija „Baltic Law Offices“, kurios partneris yra „Tigestos“ vadovės R.Valiulienės sutuoktinis Nedas Valiulis.
„Advokatų profesinė bendrija atstovauja ir konsultuoja bendrovę bankroto procese, kuriame R.Valiulienė, kaip fizinis asmuo, turi kreditorinį reikalavimą prieš „Timber construction group“ ir yra prielaidų manyti, kad ateityje kils konfliktas. Be to, R.Valiulienės paskolintos piniginės lėšos galimai yra bendra sutuoktinių nuosavybė, tad advokatų profesinės bendrijos partneris N.Valiulis, kaip fizinis asmuo, turėtų suinteresuotumą ginčo baigtumu tuo atveju, jeigu paskolos sutarties sąlygos nebūtų vykdomos“, – painią grandinę pateikė A.Medišauskas.
Siekia pripažinti bankrotą tyčiniu
2018 m. rugpjūtį bankroto administratorė Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant kreditoriaus kreditorinius reikalavimus bei sustabdant kreditoriaus balsavimo teises kreditorių susirinkime. Siekiama, kad buvusiam „Timber construction group“ vadovui būtų skirta bauda.
Vienu žodžiu, pakliuvome į uždarą ratą. Nepatvirtiname kosminės išlaidų sąmatos – netvirtina taikos sutarties. Savotiškas spaudimas kreditoriams.
„Taigi siekia suspenduoti mano, kaip pagrindinio kreditoriaus – „Dignalitos“ vadovo, teises kreditorių susirinkime. Draudimas didžiausiam kreditoriui naudotis balsavimo teise kreditorių susirinkime prilygsta teisės bankroto administratoriui nekontroliuojamai priimti sprendimus suteikimui, ir tai negrįžtamai pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtus interesus, t. y. fundamentalų bankroto teisės principą – kreditorių lygiateisiškumo principą“, – įsitikinęs A.Medišauskas.
Kadangi bankroto administratorius neinicijavo antrojo kreditorių susirinkimo, buvo kreiptasi į teismą dėl jo sušaukimo. Prašymas buvo patenkintas, šių metų sausį kreditoriai vėl pasiūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau bankroto administratorius vėl tai apskundė.
„Laikas bėga, turto vertė keičiasi, didėja išlaidos teisinei pagalbai, mažėja kreditorių lūkesčiai – visi patiria nuostolius“, – patikino pašnekovas.
Susirūpinimo jam kelia ir tai, kad minėtu bankrutuojančiai įmonei priklausančiu automobiliu bankroto administratorius įnirtingai naudojasi, taip mažindamas turto vertę.
„Per metus nuvažiuota 15 tūkst. km! Prašėme pateikti duomenis, kur važinėtasi. Pagrindė tik 600 km. Automobilio vertė mažėja juk. Be to, „Mercedes Benz“ remontui išleista 1392 eurai, taigi automobilis yra aktyviai eksploatuojamas. 2018 m. gegužės 15 d. net papuolė į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas, t. y. administratorius neužtikrino perimto turto apsaugos, sumažino jo vertę, savo veiksmais tiesiogiai padarė žalą kreditoriams“, – piktinosi pašnekovas, vasarį planavęs kreiptis į prokuratūrą dėl bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo savo teisėmis.
Skundė A.Medišauskas bankroto administratoriaus veiksmus ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai.
Vienas kreditorius daro žalą kitiems?
Restruktūrizavimo ir bankroto administratorei, „Tigesta“ vadovei R.Valiulienei klausimus, prašydama atsikirsti į visus A.Medišausko pateiktus kaltinimus, 15min žurnalistė išsiuntė dar vasario pradžioje. Atsakymų teko laukti ne vieną savaitę.
„Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius nustatė aibę pažeidimų, kurie sąlygojo žalą bendrovės kreditoriams – neatlygintai atiduotas turtas, sudaromi nenaudingi sandoriai, siekiant išplauti pinigines lėšas ir kt., todėl administratorius kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu į teismą.
Buvęs vadovas ir savininkas (A.Medišauskas – aut. past.), visais įmanomais būdais siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už bendrovės tyčinį privedimą prie bankroto ir daro bankroto administratoriui spaudimą: teikia skundus į praktiškai visas įmanomas institucijas, kreipiasi į žurnalistus, skundžia atstovaujančius advokatus ir kt. Be to, siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės už padarytą žalą bendrovei ir jos kreditoriams, buvęs vadovas 2018 m. gruodį perrašė bemaž didžiausią savo valdytą turtą – pastatus, esančius Butrimonių g. 7 Kaune, kitam juridiniam asmeniui“, – trumpą komentarą apie situaciją pateikė R.Valiulienė.
Pasak jos, nors buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas nurodo, kad yra didžiausias kreditorius, tačiau tarp kreditorių yra ir „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija (pastarosios reikalavimą perėmė VĮ Turto bankas), darbuotojai, kiti juridiniai asmenys, su kuriais veiklą vykdė „Timber construction group“, kurių interesus bankroto administratorius siekia apsaugoti, nes pagal dabartinę situaciją, asmuo, kuris sukėlė žalą, dabar sprendžia už visus kreditorius.
R.Valiulienė neatsakė į šūsnį žurnalistės užduotų klausimų, tiesiog nukreipė pastudijuoti 2019 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teisme, civilinėje byloje, pateiktus rašytinius paaiškinimus. Pasak jos, nemažai atsakymų pateikti gali ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje, kurioje teismas aiškiai nurodė, kad suteikta paskola transporto priemonei išpirkti laikytina administravimo išlaidomis ir kad tai yra įprastinė veikla bankroto procese, tad bankroto administratorius jokių teisės aktų nepažeidė ir jis, ar su juo susiję asmenys, negali būti laikomi „Timber Construction group“ kreditoriais.
Atliko neplaninį patikrinimą
15min situaciją išdėstė ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai. Šios įstaigos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vedėjas Rytis Leskauskas dar vasarį informavo apie tuo metu baigiamą atlikti neplaninį bankroto administratoriaus „Tigesta“ veiklos patikrinimą, administruojant „Timber construction group“ bankroto procesą. Jis patikino, kad į klausimą, ar „Tigesta“ viską atliko teisėtai, galės atsakyti tik patikrinimui pasibaigus. Laišku R.Leskauskas pateikė bendro pobūdžio informaciją.
Tarnybos turimais duomenimis, per visą laikotarpį nuo Įmonių bankroto įstatymo taikymo pradžios 1992 m. spalio 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. bankrotas buvo paskelbtas 16-ikai bankų ir 25 547 įmonėms, iš kurių 14-ikai bankų (87,5 proc.) ir 21 228 įmonėms (83,1 proc.) bankroto procesas buvo baigtas: 20 654 įmonės likviduotos, 269 bankroto bylos panaikintos, 305 įmonėms bankroto bylos nutrauktos arba nutraukti ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, iš jų pasirašyta 111 taikos sutarčių, 114 įmonių atsiskaitė su kreditoriais, 38 įmonių kreditoriai atsisakė reikalavimų.
„Taigi bankroto procedūros sudarius taikos sutartį užbaigiamos (nutraukiamos) gana retai. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Priežasčių, kodėl bankroto administratorius gali nepritarti taikos sutarties turiniui, gali būti įvairių, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, tačiau bet kuriuo atveju ginčai dėl taikos sutarties tvirtinimo sprendžiami ir įvairių šalių argumentai bei motyvai konkrečiu ginčo klausimu nagrinėjami teismine tvarka.
Būtent teismas taikos sutartį tvirtina ar atsisako ją tvirtinti, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia įstatymų saugomus interesus“, – patikino tarnybos atstovas.
Taigi bankroto procedūros sudarius taikos sutartį užbaigiamos (nutraukiamos) gana retai.
Taikos sutartyje, anot jo, turėtų būti sutarta ir dėl patirtų, tačiau neapmokėtų bankroto administravimo išlaidų padengimo, bankroto administratoriui skirtino atlyginimo. Administratorius, beje, neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos, išskyrus atvejus, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes.
„Tigesta“ nėra kreditorius
Pasak R.Leskausko, bankroto administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai bankroto administratoriaus atlyginimo dydžiai.
„Teisės aktais bankroto administratoriaus nereikalaujama, siūlant patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją pagrįsti, tuo labiau detaliai, kadangi šiuo atveju tiksliai prognozuoti būsimų išlaidų apskritai nėra įmanoma, tačiau logiška, kad bankroto administratorius, kreditoriams (teismui) prašant, turėtų paaiškinti ir pagrįsti, kodėl bankroto procese jo administravimo išlaidoms padengti gali prireikti būtent tam tikro dydžio sumos. Galutiniai sprendimai priimami kreditorių susirinkimo ar teismo.
Patvirtinta konkreti bankroto administravimo išlaidų sąmata numato tik maksimalią ribą, kiek bankroto administratorius gali panaudoti lėšų administruodamas konkretų bankroto procesą. Už faktiškai patirtas išlaidas bankroto administratorius atsiskaito kreditorių susirinkimui ar teismui“, – paaiškino tarnybos atstovas.
Pasak jo, dažnu atveju bankroto administratoriai bankroto administravimo išlaidas dengia asmeninėmis lėšomis, kadangi bankrutuojanti įmonė neturi einamųjų lėšų, jų gali ir apskritai nebūti, tačiau tai nereiškia, kad bankroto administratorius tokiu atveju tampa bankrutuojančios įmonės kreditoriumi.
„Bankroto administravimo išlaidos, patiriamos bankroto procese, ir kreditorių reikalavimai yra skirtingos kategorijos. Bankroto administravimo išlaidos nėra įtraukiamos į jokias kreditorinių reikalavimų eiles. Pastarosios eilės sudaromos tik iš bankrutuojančiai įmonei pareikštų ir teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų, tik kreditoriai su šiais reikalavimais gali dalyvauti kreditorių susirinkime ir priiminėti jų kompetencijai priskirtus sprendimus. Bankroto administratorius savo ruožtu negali būti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius.
Taigi „Tigesta“ vadovė negali būti ir nėra „Timber Construction group“ kreditore, ji nedalyvauja kreditorių susirinkimuose ir nebalsuoja kaip kreditorė, taip tiesiog negali būti ir nėra“, – patikino R.Leskauskas.
Pasak jo, jei asmuo mano, kad bankroto administratorius negali būti konkrečios įmonės bankroto administratoriumi, gali inicijuoti jo atstatydinimą. A.Medišauskas patikino bandęs tai padaryti.
Skyrė „Tigestai“ įspėjimą
Kovo pabaigoje R.Leskauskas 15min informavo, kad „Tigestos“ patikrinimas baigtas, administratoriui nebuvo skirtas viešas įspėjimas, todėl detalesnės informacijos atskleisti jis negalįs. Su sprendimu yra supažindinti tik pareiškėjai, teikę ne vieną skundą, bei administratorius.
A.Medišauską šis atsakymas, pateiktas žurnalistei, nustebino.
„Keista girdėti, kad iš priežiūros institucijos, kuri tyrė administratorės veiklą, gavote tokią išvadą. Prieš mane ant stalo guli kitokia išvada su įsakymu skirti administratorei nuobaudą – įspėjimą. Taigi, kuri informacija yra teisinga ir kas yra teisėta? Ta išvada, kurią mes gavome, esame nepatenkinti ir svarstome apskundimo galimybę, nes matome akivaizdžių prasilenkimų su teise, tačiau nuobauda yra skirta, o už pažeidimus galimos tik dvi nuobaudos – įspėjimas arba viešas įspėjimas, taigi apskundimo klausimas dar svarstomas.
O šiaip bylų skaičius per tuos kelis mėnesius, kai kalbėjome pirmąjį kartą, tik išaugo. Niekas iki galo neišspręsta, visas bankroto administratoriui nepalankias nutartis jis skundžia apeliaciniam teismui, todėl viskas labai ilgai tęsiasi. Mane kaltinti galima kuo tik nori (turėtas omeny kaltinimas dėl tyčinio bankroto – aut. past.), natūraliai suprantamos bankroto administratoriaus ambicijos, bet visą tai reikia įrodyti. Ko administratoriui nepavyksta padaryti“, – balandį teigė A.Medišauskas.
Už nurodytą pažeidimą bankroto administratoriui skirta nuobauda – įspėjimas.
Jis 15min persiuntė iš tarnybos gautą įsakymą dėl nuobaudos bankroto administratoriui skyrimo. Įsakymas tarnybos direktoriaus surašytas dar kovo 25 d. Jame konstatuojama, kad „Tigesta“ pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 20 punktą – viršijo teismo nustatytą iki pirmojo kreditorių susirinkimo Įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipdamas į teismą dėl jos padidinimo. Už nurodytą pažeidimą bankroto administratoriui skirta nuobauda – įspėjimas.
„Tigestos“ atstovai pasiaiškino, kad sprendimą išpirkti automobilį iš banko priėmė dėl to, kad išpirkimo kaina tuo metu buvo mažesnė už išperkamo automobilio rinkos kainą. Administratorius, anot jų, neturėjo tuo metu galimybės sušaukti kreditorių susirinkimo, kad būtų patvirtinta išaugusi išlaidų sąmata, nes nebuvo dar patvirtinti visi kreditoriniai reikalavimai.
R.Valiulienės bankrutuojančiai įmonei suteiktą paskolą tarnyba pripažino teisėta, nes tai, kad bankroto administratorius proceso pradžioje patiria išlaidų, kurias dengia savo lėšomis – įprasta praktika. R.Valiulienė dėl to netapo kreditore. Kad R.Valiulienės skirta paskola laikytina administravimo išlaidomis 2018 m. spalio 12 d. nutartimi pripažino ir Kauno apygardos teismas.
