Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 6 dieną nusprendė, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas iš naujo. Teismas panaikino 2020 metų gruodį priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą atmesti „Hidrostatybos“ ieškinį.
„Pirmosios instancijos teismas (...) ginčo iš esmės neišnagrinėjo ir nenustatė, ar atsakovė tinkamai atsiskaitė už atraminių sienučių įrengimo darbus“, – rašoma teismo nutartyje.
Vilniaus apygardos teismas 2020 metų gruodį nurodė, jog pagal pakoreguotą jungtinės veiklos sutartį atsakinga partnere vietoj „Hidrostatybos“ 2019 metų lapkritį tapo Vokietijos kapitalo Estijos įmonė „Leonhard Weiss“, todėl ji ir turėjo reikalauti skolos. Tačiau pastaroji nesutiko pareikšti savarankiškų reikalavimų.
„Hidrostatyba“ siekia, kad „LTG Infra“ perskaičiuotų sienučių kainą ne pagal 2019 metų spalį pakeistus žiniaraščius, o pagal 2018 metų birželį pasirašytos rangos sutarties įkainius. Įmonė prašo priteisti 1,87 mln. eurų skolą, 725,4 tūkst. eurų netesybų ir 8,34 proc. metų palūkanų.
Apie 15 kilometrų atkarpos Kaunas–Palemonas rekonstrukcija iš esmės baigta 2020 metų spalį – per Kauną iki Palemono nutiestas europinis geležinkelis, modernizuotas Kauno tunelis, įrengti keturi tuneliai automobiliams ir pėstiesiems, sutvarkyta kita infrastruktūra, įrengtos triukšmo sienelės.
Darbus už 54,762 mln. eurų atliko „Hidrostatybos“, „Autokaustos“ ir „Leonhard Weiss RTE“ konsorciumas.
„Hidrostatybai“ 2019 metų gruodį iškėlus restruktūrizavimo bylą, ruožo Kaunas-Palemonas pagrindine rangove 2020 metų vasarį tapo „Leonhard Weiss“, iki tol buvusi konsorciumo partnere.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
