Internetinė maisto ir kitų kasdienių prekių parduotuvė „Barbora.lt“, plėsdama savo veiklą, pradeda veikti ir Kaune, todėl balandžio pradžioje nusprendė pradžiuginti pačius egzotiškiausius Kauno miesto gyventojus.
Norėtume pasiekti Vilniaus rodiklį – užimti 2 proc. mažmeninės rinkos. Sostinėje apie 20 proc. šeimos ūkių yra išbandę „Barborą“, – teigė direktorius.
Internetinė parduotuvė padovanojo net 3 500 kg pačių įvairiausių ir reikalingiausių maisto produktų, skirtų Lietuvos zoologijos sodo gyventojų racionui, kuriuos vežė net dvi dienas. Bendra „Barboros“ užsakymo Kauno zoologijos sodui vertė – 7 800 eurų ir tai yra didžiausias įmonės veiklos istorijoje pristatytas prekių užsakymas.
„Pagal prekių sąrašą šis užsakymas labai panašus į bet kurios mažą vaiką auginančios šeimos užsakymą – tik kiekiai gerokai didesni. Zoologijos sodas pateikė mums gyvūnų savaitės raciono poreikį, o mes, kaip visada teikdami paslaugą, pasistengėme jį visiškai įvykdyti“, – sakė bendrovės „Barbora“ direktorius Tomas Kibildis.
Didžiojo užsakymo Kauno zoologijos sodui iniciatoriais tapo „Barboros“ darbuotojai, savo lėšomis prisidėję prie jo įgyvendinimo.
Brangiausia išmaitinti žirafas
Auginant naminius gyvūnėlius, jų maistas atrodo aiškus – specialus, subalansuotas pašaras ir galbūt vienas kitas skanėstas nuo šeimininkų stalo. Bet ar žinote, kuo minta egzotiškieji zoologijos sodo gyvūnai? Jie yra labai skirtingi tiek savo fiziologija, tiek elgsena, todėl ir jų mitybos racionas skirtingas, sudarytas iš įvairių maisto produktų.
Brangiausias sodo gyvūnas yra žirafa. Vien tik jos maistui per metus išleidžiama 18 000 eurų. O žirafų sode – dvi.
Pavyzdžiui, vieno tigro maisto produktai per metus kainuoja šiek tiek daugiau nei 7 000 eurų, o šių gražiųjų kačių Lietuvos zoologijos sode yra net trys. Tigrai skanauja: viščiukais, triušiais, kiaušiniais, pienu ir net įvairiais žalumynais bei žuvų taukais. Lūšys, be įvairių rūšių mėsos, žuvies ar kiaušinių, kasdien gauna ir varškės.
Kiekvienas Kauno zoologijos sodo gyventojas turi savo iš anksto sudarytą paros maisto racioną, kuriame nurodyti ne tik produktai, jų kiekiai, bet ir kalorijos. Kaip pasakoja zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas, brangiausias sodo gyvūnas yra žirafa.
„Vien tik jos maistui per metus išleidžiama 18 000 eurų. Kauno zoologijos sode gyvena dvi ilgakaklės, tad jų maistui kasmet reikia 36 000 eurų. Žmonių ir verslo parama Kauno zoologijos sodui yra labai svarbi“, – teigė direktorius Aurimas Didžiokas.
Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, baliniai vėžliai mėgsta konservuotą kačių maistą, o vaikiškos vaisių ir daržovių tyrelės, medus su žiedadulkėmis reikalingos tupajoms. Taip pat egzotiškai maitinasi ir tamarinai. Be įvairių vaisių, šios beždžionėlės valgo košelę vaikams, kukurūzus, jogurtą ir krevetes.
Per metus Lietuvos zoologijos sode gyvūnai suvartoja daugiau nei 500 tonų įvairaus pašaro, kurį sudaro: 150 tonų šieno, 40 tonų mėsos, 13 tonų žuvies, 16 tonų bulvių, 20 tonų morkų ir kt.
Raciono sudarymas yra gana sudėtingas procesas. Jis sudarinėjamas, vadovaujantis ilgamete Lietuvos zoologijos sodo darbuotojų patirtimi, užsienio zoologijos sodų racionais ir rekomendacijomis, užsienio mokslinių institucijų, EZNC (European Zoo Nutrition Center) atliktų tyrimų rekomendacijomis, EAZA (European Association of Zoos and Aquaria), AZA (Association of Zoos & Aquariums) medžiaga, internetinėmis gyvūnų biologijos duomenų bazėmis.
Užsakymo pristatymo proga Lietuvos zoologijos sode vykusiame renginyje specialiai liūtams surengta užimtumo programa.
Iki 1 000 užsakymų per dieną
„Barbora“ veikia jau beveik trejus metus. Bendrovės direktorius džiaugiasi, jog įmonė jau pribrendo naujam žingsniui – startui Kaune. Užsisakyti prekių kauniečiai ir dalis laikinosios sostinės rajono gyventojų (15–16 km spinduliu nuo „Barboros“ surinkimo ir paskirstymo centro Savanorių pr.) jau galės nuo balandžio 6 d. Iki Velykų pristatymas į namus nieko nekainuos.
„Labai smalsu, kaip seksis Kaune. Žinome, kad kiekvienas miestas yra skirtingas, tačiau klientūra nesiskirs. Juokaujame, kad mūsų klientas – tas, kuris valgo. O valgo visa Lietuva. Teikiama paslauga Vilniuje ir Kaune nesiskirs.
Ar turime nusibrėžę tikslų? Norėtume pasiekti Vilniaus rodiklį – užimti 2 proc. mažmeninės rinkos. Sostinėje apie 20 proc. šeimos ūkių yra išbandę „Barborą“. Išties, iš pradžių labiau suinteresuotos būna moterys pirkėjos. Tos, kurios augina vaikus. „Barbora“ padeda joms išspręsti tokias problemas kaip sunkūs nešuliai. Dabar klientų ratas jau išsiplėtė: užsako ir studentas, besiruošiantis sesijai, ir soduose gyvenanti močiutė, kuriai vasarą reikia cukraus uogienei“, – kalbėjo T.Kibildis.
Pernai bendrovė pasiekė 17,5 mln. eurų apyvartą, o tai – 73 proc. daugiau, palyginti su 2015 m.
Anot jo, perkamiausios prekės yra vaisiai, ypač bananai, daržovės ir pienas. Per dieną „Barboros“ darbuotojai, kurių įmonėje – apie 260, įvykdo iki 1 000 užsakymų per dieną. Kaune surinktas naujas 28 darbuotojų kolektyvas. Planuojama, jog per šiuos metus jų skaičius išaugs iki 75.
„Barboros“ direktorius įvardijo ir pagrindinį jų tiekiamos paslaugos kliuvinį, kurį siekiama pašalinti – tai prekių pristatymo greitis. Šiuo metu didžiąją dalį prekių įmonė sugeba pristatyti per dieną, ir tai yra jų konkurencinis pranašumas.
Pernai bendrovė pasiekė 17,5 mln. eurų apyvartą, o tai – 73 proc. daugiau, palyginti su 2015 m. Po truputėlį galvojama ir apie paslaugos tiekimą Klaipėdoje.
