„Visi operacijų, paslaugų ir kiti centrai, aptarnaujantys verslą Vakarų šalyse, iš esmės yra laikinas etapas ekonomikoje. Iš gimtųjų šalių juos iškėlė dėl paprastų priežasčių – atlyginimai Lietuvoje buvo mažesni nei jų namuose, todėl išėjo neblogai sutaupyti.
Dabar atlyginimai paaugo, ir sutaupyti nebeišeina, todėl ciklas kartojasi. „Barclays“ pirmas atėjo, pirmas ir išeina, metams bėgant tą patį padarys ir visi kiti. Tai nėra blogai, nes mes gavom progą įdarbinti tūkstančius žmonių, išjudinti ekonomiką – visi tie žmonės turi kažkur gyventi, kažkur valgyti, kažkur penktadieniais gerti alų. Mokesčių, beje, irgi susirinkome“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas.
Tačiau „Barclays“ technologijų centrui vadovavusi dabartinė Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ vadovė Milda Dargužaitė laikosi kitokios nuomonės. Pasak jos, tik po daugybės diskusijų Lietuva nebuvo pasirinkta kaip strateginė vieta – dėl per mažo šalies dydžio ir jau didelio centro Indijoje.
„Jau prieš kelerius metus naujai atėję „Barclays“ vadovai nusprendė mažinti savo buveinių skaičių ir paslaugų centrus konsoliduoti. Lietuva atrodė ypač patraukliai. Ne dėl atlyginimų, o dėl to, kad Lietuvoje žmonės buvo vertinami kaip labai kompetentingi ir imlūs naujovėms. Bėda buvo ta, kad centras Lietuvoje buvo daug mažesnis už esamus Jungtinėje Karalystėje ir Indijoje. Taip pat kai kurių reikalingų kompetencijų, norint auginti centrą, tiesiog Lietuvoje nebuvo“, – savo „Facebook“ įraše dėsto M.Dargužaitė.
Jei trauktųsi dėl pigios darbo jėgos, nesikeltų į JAV
Pasak M.Dargužaitės, paslaugų centrų industrija sparčiai auga, o kompanijos sprendžia, kaip procesus automatizuoti, bet ne kaip juos perkelti ten, kur pigūs darbuotojai.
„Krokuva, Varšuva, Praha – nors ir brangesnės šalys, jos vis tiek pirmauja pagal tai, kiek darbo vietų yra sukuriama šioje industrijoje. Lietuva nuo jų dar smarkiai atsilieka. Dauguma kompanijų renkasi „saugų“ variantą, pvz., Krokuvą, nesvarbu kad ten brangiau, bet jie bus užtikrinti, kad ras ten kompetencijų, kurių jiems reikia. Todėl baimė, kad čia tik laiko klausimas, kada visi pabėgs, yra visiškai nepagrįsta“, – tikina M.Dargužaitė.
Tai, kad „Barclays“ pasitraukimo priežastimi nebuvo brangstantys specialistai Lietuvoje ir kitos kompanijos nepabyrės iš šalies kaip domino kaladėlės, tvirtina LRT.lt kalbinti R.Skyrienė, ekonomistas Žygimantas Mauricas bei Seimo narė Rasa Budbergytė.
„Ateinančių investicijų srautas yra kur kas didesnis nei išeinančių. Yra nemažai paslaugų sektoriaus įmonių, kurios tik ateina, žengia pirmuosius žingsnius. Bendra tendencija yra ėjimo į Lietuvą, o ne iš Lietuvos.
Žinoma, yra ir nerimo ženklų. Vis didesnį vaidmenį visame pasaulyje vaidina procesų automatizavimas, robotizavimas, galintis pavogti dalį darbų iš paslaugų centrų darbuotojų. Tad paslaugų centrams reikalingi itin aukštos kvalifikacijos specialistai, galintys palaikyti tokias automatizuotas sistemas. Tie centrai, kuriems ypač svarbu kaina, gali ieškoti pigesnės darbo jėgos, tačiau tai toli gražu nepasakytina apie visus“, – sako banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž.Mauricas.
„Investuotojų forumo“ prezidentė R.Skyrienė įsitikinusi, kad paslaugų centrų sektorius Lietuvoje dar plėsis, o jame pavyks įdarbinti tūkstančius darbuotojų.
„Tai, kad lietuviai nebėra pigi darbo jėga, nėra priežastis, juk „Barclays“ dalį veiklos iškėlė į JAV, kurių pigios darbo jėgos šalimi tikrai nepavadinsi. Paslaugų centrų sektorius Lietuvoje dar plėsis juolab, kad vietos tam yra. Palyginti Lietuvą, pavyzdžiui, su Lenkijos miestais bei tuo, kokią dalį tokių centrų darbuotojų sudaro tų miestų gyventojai, Lietuva tikrai dar turi galimybių šiame sektoriuje įdarbinti keliolika tūkstančių žmonių, tačiau kompanijos susiduria su talentų trūkumo problema“ – teigia R.Skyrienė.
Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė socialdemokratė R.Budbergytė pažymi, kad jau praeityje būta pavyzdžių, kada išėjus užsienio investuotojui buvo sakoma, jog jam iš paskos paseks visi kiti, tačiau taip nebūtinai įvyksta.
Raktas – geresnė investicinė aplinka bei švietimas
Pasak R.Budbergytės, Lietuvai trūksta verslo aplinkos stabilumo, jei jo būtų daugiau, galėtume būti ramesni dėl esamų bei potencialių investuotojų.
„Ar mes turime parengę visą investicijų pritraukimo sistemą, kuri leistų greitai šalyje įsikurti naujiems investuotojams? Ne. Vyriausybė tik visai neseniai pritarė pataisoms, kaip sutrumpinti visas atėjimo į rinką ir įsisteigimo čia procedūras, nors jų reikėjo jau seniai.
Investuotojai ateina ir išeina, tačiau ką mes galime padaryti, tai sukurti kuo palankesnes sąlygas užsienio investuotojams, švietimo sistemą, galinčią parengti reikalingų kompetencijų specialistus bei paskatų sistemą, leisiančią pritraukti talentų į Lietuvą iš svetur. Reikia nepamiršti ir to, kad užsienio kompanijoms svarbu ne tik kompetentingi darbuotojai, tačiau ir susisiekimo galimybės šalyje, Europos sostinių pasiekiamumas skrydžiais“, – kalba R.Budbergytė.
Pasak R.Skyrienės, reikėtų ne tik talentų rengimo Lietuvoje bei pritraukimo iš svetur paskatų sistemos, tačiau ir galimybių greičiau bei lengviau įsivežti trūkstamų kvalifikuotų specialistų.
Ž.Mauricas taip pat sako, kad šiuo atveju svarbus yra švietimas, didelis makroekonominis, politinis ir teisinis stabilumas. Taip pat, anot pašnekovo, ir konkurencingumas – mažos biurokratinės kliūtys bei investuotojams patrauklus darbo apmokestinimas.
„Nereikia pasiduoti pagundai kurti sistemą su dideliais mokesčiais. Geriau imti pavyzdį iš Liuksemburgo, Šveicarijos, Airijos, būti mažesnių mokesčių, mažų biurokratinių barjerų, bet didelio augimo šalimi, tuo ir patrauklia investuotojams“, – sako jis
Lietuvos investicija į „Barclays“ atėjimą atsipirko
„Barclays“ pranešus apie pasitraukimą iš Lietuvos, kilo ir diskusija, ar valstybės investicija į bendrovės pritraukimą atsipirko. Viešojoje erdvėje nuo pat pirmųjų kalbų apie bandymus privilioti kompaniją netilo svarstymai, kiek tuometinė Andriaus Kubiliaus vyriausybė skyrė tam pinigų. Buvo kalbėta apie 6 ir apie 14 mln. litų sumą. Pastarosios niekas taip ir nepaneigė iki šiol.
LRT.lt suskaičiavo, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai per ketverius metus Lietuvoje „Barclays“ padalinys sumokėjo beveik 63,5 mln. litų (18,4 mln. eurų) mokesčių. Paskutiniais viešais „Sodros“ duomenimis, per pirmus 10 šių metų mėnesių įmonė „Sordai“ sumokėjo 41,6 mln. litų (12 mln. eurų) valstybinio socialinio draudimo (privalomojo sveikatos draudimo duomenys nėra vieši), taigi investicija veikiausiai atsipirko greičiau nei per pusmetį.
Tačiau, kaip pažymi pašnekovai, ne viską galima suskaičiuoti. „Barclays“ atėjimas į Lietuvą palengvino kitų investuotojų apsisprendimą, o išėjimas nėra visiškai dramatiškas – daugiau nei pusė kompanijos darbuotojų liks dirbti bendrovėje HCL.
„Valstybės biudžete yra numatomos finansinės paskatos investuotojų pritraukimui ir tam tikros sumos yra sumokamos jiems. Kalbant apie dabartinius biudžetus, kiekviename biudžete numatyta po keliolika milijonų eurų investuotojams paskatinti. Tai yra visuotinai priimta praktika, Lietuva tuo niekaip neišsiskiria.
Investicija į „Barclays“ atėjimą atsipirko ne tik finansine prasme. Nors įmonė ir pasitraukia iš Lietuvos rinkos, ji palieka savo „know-how“, darbo kultūrą, prisideda prie mūsų bendro konkurencingumo augimo. Reikia vertinti ne vien tik skaičiukus, reikia vertinti ir tai, kokia padaroma netiesioginė įtaka, kuri mums yra labai svarbi“, – kalba R.Budbergytė.
