Siūlo ir virtualias degustacijas
Sostinės barų „Prohibicija“ vadovai Tomas Josas ir Paulius Agintas teigia, kad pasikeitusi situacija privertė juos staigiai keisti savo planus. Vos per kelias dienas jie sukūrė elektroninę parduotuvę, ėmėsi ir kitų iniciatyvų. Iššūkiu tapo ir parduoti iki karantino jų baruose buvusį pilstomą alų. Prieš karantiną jų baruose buvo pajungtos išpilstymui 42 alaus statinės. Barų savininkai per asmeninius kanalus pasiuntė žinią, kad išparduoda šį alų, ir per kelias dienas surinko 300 litrų alaus užsakymą.
Jau dabar „Prohibicijos“ savininkai teigia, kad po karantino vietoj trijų jų barų sostinėje išliks tik du. Tiek vietiniu, tiek importuojamu kraftiniu alumi prekiaujantiems ir jį į Lietuvą atvežantiems „Prohibicijos“ barams paskelbus prekybą internetu, pirmieji skaičiai buvo džiuginantys.
„Kol kas, žinoma, sunku prognozuoti, nes čia dar gali veikti naujumo efektas – kai kurie lojalūs klientai perka dėl to, kad nori palaikyti mus, tačiau kaip keisis pačių klientų pajamos, kol kas neaišku. Tačiau mes tikimės, kad apyvarta sieks apie 40 proc. tos, kuri buvo prieš karantiną“, – sako T.Josas.
Jų skaičiavimais, esant dabartinei situacijai, jie galėtų gana stabiliai veikti iki birželio pabaigos ar liepos vidurio, taip pat tikimasi sulaukti ir Vyriausybės paramos verslui, kol kas nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas, to ateityje ir neketinama daryti.
Kadangi „Prohibicija“ prekiauja išskirtiniais alumis, paprastai jų užsakymai būna nedideli – žmonės perka degustavimui. Kol kas prekiaujama tik Vilniuje, tačiau jau nuo kitos savaitės geografija bus išplėsta į visą Lietuvą. T.Josas sako, kad jie imasi ir specialių akcijų – ypatingos sąlygos perkantiems mažųjų Lietuvos aludarių alų.
„Prohibicija“ pristatė ir kai kurias ne visai tradicines iniciatyvas. Šį savaitgalį jie rengia virtualią alaus degustaciją, kurios metu nusipirkę degustacinius rinkinius, namuose internetu galės klausytis pasakojimų apie aludarystę ir patys ragauti gėrimus. „Nesitikėjome tokio didelio susidomėjimo. Šiuo metu jau nebepriimame norinčiųjų dalyvauti, fiziškai nebegalėtume jų visų aptarnauti. Tikiuosi, kad kitą kartą surengsime didesnę degustaciją“, – sako jis.
Išsigelbėjimas – prekyba internetu
Kadangi „Prohibicija“ nemažai bendrauja su užsienio šalių alaus gamintojais, T.Josas turi ir informacijos apie tai, kas vyksta kitose šalyse. Tarkime, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, kurių alumi prekiauja „Prohibicija“, alaus daryklos labai greitai persiorientavo į prekybą internetu, nes tai jau buvo išvystyta ir iki koronaviruso pandemijos. Be to, kai kuriose šalyse alaus gamintojams negalioja tokie griežti įstatymai kaip Lietuvoje – todėl Didžiojoje Britanijoje prekiautojai alumi paskelbė ir akcijas savo produktams.
Sudėtinga situacija buvo Latvijoje. Ten, skirtingai nei Lietuvoje, pagal įstatymus nebuvo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais internetu, todėl Vyriausybė skubos tvarka priėmė pataisas, kurios leidžia tokią veiklą. Todėl Latvijos gamintojai dabar, kaip ir Lietuvoje, persiorientuoja į prekybą internetu. Estijoje prekyba alumi internete nebuvo draudžiama, tačiau ji vyko vangiai ir tik atėjus karantinui alaus gamintojai, kaip ir Lietuvoje, ėmė diegti tokią prekybą.
T.Josas, kuris daug bendrauja ir su Lietuvos mažaisiais alaus gamintojais, sako, kad mūsų šios srities verslininkai ieško visų įmanomų būdų parduoti prekes. Todėl vis daugiau jų atidaro prekybą internetu – vienas naujausių tokiu keliu nuėjusių gamintojų yra „Sakiškių“ darykla. Kitos, tokios kaip „Genys“, savo produkcija prekiauja ir didesnėse parduotuvėse.
Vos spėja vežti
Kraftiniu alumi prekiaujančių barų „Nisha Craft“ savininkas Vaidotas Kirlys sako, kad iš keturių jų vietų Vilniuje ir Kaune, kur buvo prekiaujama alumi, dabar liko tik vienas butikas – trys barai prasidėjus karantinui turėjo užsidaryti.
Tačiau V.Kirlys net ir tokioje situacijoje išlieka optimistiškas. Vos prasidėjus karantinui jie alumi pradėjo prekiauti elektroninėje parduotuvėje, kurią anksčiau ketino atidaryti tik vasaros sezonui. Karantinas paspartino šį procesą, ir dabar barų savininkas sako, kad užsakymų yra tiek, jog jie vos spėja alų vežti.
„Labai daug užsakymų, ir mes džiaugiamės, kad žmonės taip palaiko mažąjį verslą, – 15min sakė jis. – Kuomet startavome kovo viduryje, galvojome, kad iš Kauno į Vilnių alaus užsakymus atvešime tik kokį kartą per savaitę, o dabar važiuojame du kartus, ir būna pilna užsakymų. Vežame ir į Klaipėdą, Šiaulius, kitus miestus. Gal nutiko ir taip, kad ir tie žmonės, kurie galbūt anksčiau nedrįsdavo užsukti į mūsų barus, dabar daro užsakymus į namus“.
Mes neatleidome nė vieno žmogaus, ir, kas beatsitiktų, visus darbuotojus išlaikysime.
V.Kirlys skaičiuoja, kad pajamos dabar sudaro tik apie 30 proc. buvusiųjų, tačiau jie dėl ateities nesijaudina. „Mes neatleidome nė vieno žmogaus, ir, kas beatsitiktų, visus darbuotojus išlaikysime“, – sakė jis.
Kadangi prekių judėjimas Europos Sąjungoje nėra sustojęs, jau užsakinėjamas ir naujas alus – iš Ispanijos, Kanados. Beje, jis, kaip ir T.Josas, irgi sakė girdėjęs iš aludarių Latvijoje, kad jie labai džiaugiasi galėję pradėti prekybą internetu ir kad pavyzdžiu priimant tokį sprendimą buvo rodoma Lietuva. „Kolegos Latvijoje sako mums: „Jūs padarėte kelią mums“, – sako V.Kirlys.
„Nisha Craft“ vadovas sako, kad su kitais alaus verslo atstovais Lietuvoje jie kalbėjo, kad gerai būtų, jeigu darbas atsinaujintų birželio pradžioje. Tačiau jis sako, kad tai gali būti ir pernelyg optimistinis variantas – gali būti, kad žmonės į barus negrįš iki pat rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio. „Tačiau manau, kad viskas bus gerai“, – tikėjimo, kad šis verslas grįš į buvusias vėžes, nestokoja V.Kirlys.
Klientai perka po dėžę ar dvi
„Esame komoje, dabar ventiliuojamės“, – sako alaus gamyklos „Dundulis“ aludaris Simonas Gutautas. Jis teigia, kad karantinas jų daryklai smogė negailestingai – didžiosios daryklos patirtą smūgį dar gali amortizuoti parduodamos savo produkciją didžiuosiuose tinkluose, o mažosios pagrindinę dalį savo išverdamo alaus parduodavo baruose ir restoranuose. Jiems užsidarius, prekyba beveik visiškai sustojo.
„Apie 95 proc. mūsų produkcijos yra parduodama baruose, didieji prekybos tinklai mūsų, mažųjų, neįsileidžia, tad prasidėjus karantinui „Dundulio“ alumi prekiavo vos keli barai, kurie dar ruošia ir maistą išsinešimui“, – 15min pasakojo jis.
Todėl „Dundulis“ nusprendė pradėti elektroninę prekybą alumi – per tris dienas buvo sukurta jų gamyklos elektroninė parduotuvė, ir pradėta vežti alų klientams į namus. „Padėtis šiek tiek stabilizavosi, – sako S.Gutautas. – Jeigu pradžioje apyvarta siekė 1 proc. buvusios prekybos apimčių, dabar ūgtelėjo iki 20 proc. Jaučiamės tarsi pajungti prie ventiliavimo aparato, ir palaikoma mūsų gyvybė“.
Jo teigimu, skirtingai nuo kitų verslų, ir elektroninė prekyba alaus gamintojams yra sudėtingesnė – pristatę alų jie turi patikrinti perkančiojo asmens dokumentus, alkoholiniai gėrimai turi būti pristatomi nustatytu pagal įstatymus laiku.
„Daugiausia mūsų produkciją perka Vilniuje, kituose didžiuosiuose miestuose, nes visgi tai nėra itin pigus alus. Dažniausiai žmonės užsisako po dėžę ar dvi alaus. Daugiau neperka – visgi sėdi žmonės namuose, tad nešvenčia su kompanijomis. Tačiau pastebime, kad dabar, pradėjus prekiauti alumi elektroninėje parduotuvėje, mūsų alų atranda ir kituose miestuose – ten, kur iki tol baruose galbūt ir nebuvo galima mūsų verdamo alaus įsigyti, – sakė jis. – Dar vienas įdomus dalykas, – matome, kad pasikeitė ir tai, kokios rūšies alų žmonės perka. Anksčiau, kai daugiausia dirbdavome su barais, jie buvo tarsi filtras ir nustatydavo, kokį alų pilsto. Aš pats buvęs archeologas, todėl man įdomu tyrinėti buvusią lietuvišką aludarystę, mes verdame kai kurias tokias alaus rūšis, ir pastebime, kad susidomėjimas jomis išaugo“.
Naujo alaus verda labai mažai
Apie ateitį S.Gutautas kol kas kalbėti nenori – skirtingai nuo barų, restoranų, jie negali tikėtis valstybės paramos, tad patys turi ieškoti būdų, kaip išgyventi. Įmonėje dirba apie trisdešimt žmonių, tačiau apie atleidimus kol kas dar negalvojama. „Mes galbūt nesame įprastinis verslas, labiau bendruomenė, tad norime išlikti, kokie esame“, – sako jis.
Mes galbūt nesame įprastinis verslas, labiau bendruomenė, tad norime išlikti, kokie esame.
„Dundulis“ turi du alaus virimo bravorus – vienas, didesnis, šiuo metu naujo alaus nebeverda, kitame nedideliais pajėgumais šviežias alus vis dar gaminamas. „Iš esmės šiuo metu gyvename iš to, ką turime sandėliuose“, – sako jis.
Net ir pasibaigus karantinui, anot jo, grįžimas nebus lengvas – dalis barų greičiausiai bus užsidarę, kitiems bus problemų su atsiskaitymais, tad neapibrėžta situacija net ir pagal geriausias prognozes tęsis dar ne vieną mėnesį.
Atidarė „atsiėmimo langelį“
Trijų barų „Špunka“ bendraturtis Haroldas Areška sako, kad iš pradžių, prasidėjus karantinui, jie buvo sustabdę visą veiklą, tačiau dabar jau pradėjo prekybą alumi išsinešimui.
„Galbūt patys to ir nebūtume darę, tačiau mūsų santykiai su klientais nėra formalūs, tai kaip atskira bendruomenė. Žmonės ėmė mums sakyti: „Kaip čia mums to alaus gauti?“ Na, kadangi yra poreikis, ėmėme galvoti, ką čia daryti“, – pasakojo H.Areška.
Šiuo metu jie pradėję elektroninę prekybą – alų galima užsisakyti internetu, o atsiimti penktadieniais vakare viename iš sostinės „Špunkos“ barų, minimalus užsakymas – dėžė. „Kol kas apie apimtis dar sunku spręsti, dar tik antrą savaitę prekiaujame“, – sako H.Areška.
Tačiau jis pripažįsta, kad tokia prekyba negali tapti gelbėjimosi ratu. „Porą mėnesių mes dar galėsime išlaukti, jei bus trys mėnesiai – jau reikės žiūrėti“, – sakė jis. Kol kas jie nesvarsto darbuotojų atleidimo – tikimasi išsaugoti visą kolektyvą, tam turėtų padėti ir pažadėta valstybės parama. Jeigu jos nebūtų, anot „Špunkos“ bendrasavininko, nemažai barų turėtų bankrutuoti – net ir atleisdami darbuotojus, jie neturėtų iš ko mokėti išeitines išmokas.
Laukia šiltesnių orų
Barų tinklo „Alynas“ vadovas Renaldas Barauskas sako, kad nors dabar situacija yra ne itin gera, į ateitį jie žvelgia su viltimi.
„Susidėliojome optimistinį variantą. Mes esame daugiau sezoninis verslas, tad laukiame šiltesnių orų, kuomet lankytojai sugrįš. Vasarą turėtume išgyventi“, – 15min teigė jis.
Susidėliojome optimistinį variantą. Mes esame daugiau sezoninis verslas, tad laukiame šiltesnių orų, kuomet lankytojai sugrįš. Vasarą turėtume išgyventi.
Šiuo metu „Alyno“ barai, kaip ir visi kiti, nedirba, tačiau čia galima nusipirkti alaus išsinešimui.
„Optimizavome darbo laiką, mąstome ir apie elektroninę prekybą. Kai kuriuos taškus buvome uždarę dėl itin vangios prekybos, tačiau paskaičiavome, kad verčiau jau dirbti kad ir su labai mažomis apyvartomis nei išvis nedirbti“, – sakė „Alyno“ vadovas.
Jis teigia, kad situacija smarkiai skiriasi kiekviename iš jų barų. Apyvarta smuko nuo 60 iki 80 proc. „Viskas priklauso nuo to, kokioje vietoje įsikūręs baras. Tiems, kurie įsikūrę prekybos centruose, sekasi geriau, nes žmonės eina ten. Miesto centre prekyba žymiai prastesnė“, – sakė jis.
Nors karantino situacija gali atverti ir naujas galimybes – baruose nebegalintys lankytis žmonės ieško būdų, kaip gauti alaus į namus, R.Barauskas teigia, jog jie to nepajautė.
„Žmonės dabar neieško naujų galimybių. Mes išsilaikome savo lojalių klientų dėka, kurie ir toliau nori gauti šviežio alaus“, – sakė jis. Anot R.Barausko, nelabai pasikeitė ir perkamo alaus kiekiai – dažniausiai žmonės perkasi vienai dienai ar dviem, nes jų parduodamo alaus galiojimo laikas yra trumpas.
