Jei vyriausybė patvirtins dujų vartojimo normavimo žiemą planą, „manome, kad BASF vis tiek gaus pakankamai dujų, kad gamykla Liudvigshafene galėtų dirbti mažesniu pajėgumu“, – pareiškė bendrovės generalinis direktorius Martinas Brudermuelleris.
Vakarų Vokietijoje esanti gamykla yra didžiausia pasaulyje chemijos gamykla, kurioje dirba apie 39 tūkst. žmonių ir kuri yra ypač jautri dujų stygiaus padariniams.
Į elektrinę daugiausia tiekiamos rusiškos dujos, kurių tiekimas sumažėjo, kilus įtampai su Maskva dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.
Visgi Liudvigshafeno gamykla negalėtų toliau veikti, jei energijos tiekimas sumažėtų daugiau nei 50 proc., pažymėjo M.Brudermuelleris, pridūręs, kad grupė diskutavo su vyriausybe dėl dujų tiekimo sektoriui išlaikymo.
Tuo pat metu BASF ieško būdų, kaip „pakeisti“ dujas ir „optimizuoti savo gamybos padalinius“, kad būtų galima taupyti energiją.
Savo antroje pagal dydį gamykloje Vokietijoje, esančioje Švarcheidėje, BASF galėtų pagaminti visą reikalingą elektros energiją ir garus naudodama mazutą, pridūrė M. Brudermuelleris.
Toks pat perėjimas būtų „iš dalies“ įmanomas ir Liudvigshafene, pažymėjo jis.
BASF taip pat „mažina gamybą padaliniuose, kuriems reikia didelių dujų kiekių, pavyzdžiui, amoniako gamybos padaliniuose“, pridūrė generalinis direktorius.
Amoniakas yra naudojamas trąšų gamyboje.
M.Brudermuelleris įspėjo, kad BASF užsisakė alternatyvius kiekius iš tiekėjų, todėl gali padidėti sąnaudos.
BASF trečiadienį padidino visų metų pajamų ir veiklos pelno prognozes, remdamasi „labai teigiamais“ antrojo ketvirčio rezultatais, „nepaisant ir toliau aukštų žaliavų ir energijos kainų“.
Chemijos grupės pardavimai šiais metais sieks nuo 86 mlrd. eurų (87,1 mlrd. JAV dolerių) iki 89 mlrd. eurų.
