Be LEZ tinklo Lietuva prarado 2,5 mlrd. eurų

Jei Lietuvos valdžia dar 2006-2008 metais, kaip planuota, būtų sukūrusi efektyviai veikiantį laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) tinklą, šiandien šios pramoninės teritorijos šalies ūkiui sukurtų bent 10 proc. BVP, arba 3,7 mlrd. eurų dydžio naudą, teigia rugpjūtį įkurtos LEZ asociacijos pirmininkas.
„DPD Lietuva“ terminalo statybų pradžios renginys
„DPD Lietuva“ terminalo statybų pradžios renginys / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Verslo žinios“ rašo, kad anot Eimanto Kiudulo, šiuo metu Lietuva galynėjasi su prarastu laiku, o ar jį pavyks įveikti, klausimas lieka atviras. Dviejose LEZ senbuvėse – Klaipėdoje bei Kaune – ir tik pastaraisiais metais pradėjusiose veikti keturiose rinkos naujokėse – Kėdainiuose, Šiauliuose, Marijampolėje ir Panevėžyje – šiuo metu tesukuriama apie 3 proc. šalies BVP. Prarasta nauda skaičiuojama maždaug 2,5 mlrd. eurų.

„Lenkai nuo pat pradžių pabrėžė užsienio investicijų svarbą, o mūsų vyriausybės to iki krizės faktiškai nedarė. 2020 metais baigsis ES parama, todėl šį likusį laikotarpį Europos pinigai turėtų būti nukreipiami pritraukiant investicijų ir skatinant vietos verslą, kad po penkerių metų neatsidurtume gilioje biudžetinėje duobėje“, – teigė E.Kiudulas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų