Seime trečiadienį paaiškėjo, kad lapkritį, artėjant JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo terminui gruodžio 8 dieną, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ paėmė avansą iš Baltarusijos režimo atstovų. Įmonės vadovas tvirtino, kad apie tai buvo informuotos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vėliau žurnalistams neigė, kad buvo informuotas apie susiklosčiusią situaciją.
„Tą informaciją sužinojome paskutinėmis dienomis, prieš sankcijos įgyvendinimą. Klausimą irgi uždaviau, kas privertė tuos pinigus priimti. Kaip suprantu, tie pinigai buvo priimti be jokio išankstinio įspėjimo, be nieko”, – anksčiau tvirtino užsienio reikalų ministras.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis taip pat pripažino esąs nustebęs ir „Lietuvos geležinkelių“ gautus avansinius pervedimus pavadino netipiniais.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino nematanti galimybių Lietuvai toliau organizuoti baltarusiškų trąšų tranzitą.
S.Skvernelis: mėgėjiška užsienio politika
Saulius Skvernelis, ketvirtadienį žurnalistams komentuodamas situaciją, prakalbo apie „mėgėjišką užsienio politiką.“
„Pirmiausia pradedi garsiai rėkauti, tada išsišoki, tada kažkoks sprendimas priimamas ir galvoji, ką mes padarėme ir kaip jį reikės įgyvendinti. Tai yra chrestomatinis pavyzdys. Mes daug šaukiame kaip valstybė. Kai atsirado sankcijos, suprantame, kad esame nepasiruošę jas įgyvendinti, o galbūt nelabai ir norime“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Paklaustas, ar įmanoma, kad apie avansus nežinojo nei užsienio reikalų, nei susisiekimo ministrai, ekspremjeras sakė, kad tai vargiai tikėtina.
„Galbūt kažkas kardinaliai pasikeitė, bet apie tokius sprendimus, kas susiję su mūsų valstybės strateginių įmonių veikla ir užsienio politikos klausimų derinimu, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas ateidavo, informuodavo vienokiu ar kitokiu būdu apie galimas grėsmes, problemas. Sunku patikėti, kad ir vienas, ir kitas nežinojo“, – tvirtino opozicijos lyderis.
„Faktas, kad kažkas meluoja. Meluoja arba „Lietuvos geležinkeliai“, arba politikai“, – nukirto S.Skvernelis.
G.Paluckas: atsakomybę turi prisiimti G.Landsbergis ir I.Šimonytė
Atsakomybę už tai, kad „Belaruskalij“ trąšos per Lietuvą bus eksportuojamos dar bent mėnesį, opozicionieriaus socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko įsitikinimu, turi prisiimti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Man tai akivaizdu, kas yra kaltas – užsienio politikos pagrindinis vadas ir Vyriausybės vadovė dėl susiklosčiusios situacijos, o visi kiti yra tik grandinės dalys. Būtų labai nesąžininga ir neatsakinga atsakomybę permesti tiems, kurie savarankiškai ar savavališkai tokių sprendimų tikrai nepriiminėja“, – Seime žurnalistams komentavo G.Paluckas.
Vertybinė Lietuvos užsienio politika, jo vertinimu, bankrutavo.
„Jeigu valstybė priima kažkokius sprendimus, kreipiasi į Europą ir pasaulį, kviesdama solidarumui dėl sankcijų Baltarusijai ir po to pati mėgina išvengti tų sankcijų, ekonominio poveikio, tai yra mažų mažiausiai nesolidarus ir nesąžiningas veikimas.
Tai yra dviveidiško veikimo vaisius.
Aš tikrai netikiu, kad niekas su niekuo nederino ir vyriausias iešmininkas, geležinkelių vadas paėmė ir savarankiškai, savavališkai kažką padarė. Tai yra institucijų neformalus apsitarimas ir derinimas, ir tai yra dviveidiško veikimo vaisius“, – komentavo G.Paluckas.
G.Surplys: situacija verčia svarstyti apie ministrų patraukimą
Opozicijoje veikiančių „valstiečių“ atstovo Giedriaus Surplio vertinimu, situacija verčia svarstyti apie užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susiekimo ministro Mariaus Skuodžio patraukimą.
„Situacija reikalauja atsakomybės, šį kartą Vyriausybė turėtų labai rimtai pasvarstyti apie dviejų ministrų – susisiekimo ir užsienio reikalų – atsistatydinimą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė politikas. Jis taip pat kalbėjo apie Lietuvos užsienio politikos bankrotą.
„Vyriausybė keturis mėnesius kovojo už demokratiją Kinijoje ir pasaulyje, o šiandien bėga paskui A.Lukašenkos trąšų traukinį. <...> Traktuojame tai kaip didelę nepagarbą Lietuvos strateginiam partneriui – JAV. Antras dalykas tai yra spjūvis į veidą Baltarusijos žmonėms, kurie kovoja už demokratiją, ir mes štai taip pasirodome“, – dėstė G.Surplys.
„Valstiečiai“, pasak jo, kreipsis į Vyriausybę ir prašys paaiškinti, kaip Lietuva ruošėsi sankcijų „Belaruskalij“ taikymui.
Taip pat kreipsis į „Lietuvos geležinkelius“ ir reikalaus įrodymų, ar įmonė kreipėsi į Užsienio reikalų, Susisiekimo ministerijas, ar politikai žinojo apie tai, kad „Belaruskalij“ trąšos ir toliau bus eksportuojamos per Lietuvą.
Politikai tikrai žinojo apie šitą situaciją, bet ją pudrino.
„Politikai tikrai žinojo apie šitą situaciją, bet ją pudrino“, – pareiškė G.Surplys.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija paskelbė pranešimą, kuriame teigia, jog Lietuvą ištiko užsienio politikos krizė, ir ragina G.Landsbergį bei M.Skuodį kuo skubiau trauktis iš pareigų, o I.Šimonytę – tartis su prezidentu, kaip dabar bus normalizuojama užsienio politika.
„Matome, kad kompetencijų ir lyderystės stoka bei nepamatuoti sprendimai lemia ne šiaip klaidas, o rimtas pasekmes valstybei, todėl kaip didžiausia opozicijoje dirbanti frakcija reikalaujame, kad premjerė nedelsiant imtų derinti užsienio politikos normalizavimo priemones su šalies prezidentu, o du ministrai – užsienio reikalų ministras G.Landsbergis ir susisiekimo ministras M.Skuodis kuo skubiau paliktų postus ir jų vietą užimtų labiau kompetentingi asmenys, kurie nepaverstų deklaruojamos Lietuvos drąsios vertybinės politikos pajuokos objektu ne tik pasaulio, bet ir mūsų sąjungininkų akyse“, – teigia LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Konservatoriai: Vyriausybės politika pasitikime
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė leido suprasti, jog frakcijoje nekeliamas ministrų atsakomybės klausimas.
„Vyriausybės vykdoma politika pasitikime. Vyriausybė veikia pagal teisės viršenybės principus ir tarptautinius įsipareigojimus. Ar tai visus visada valstybėje gali pradžiuginti ir sakyti, kad štai yra teisingas sprendimas, yra vienas klausimas, bet kad tai yra teisėti sprendimai, tai faktas“, – sakė ji.
Prezidentūra kaltų neieško, ragina ieškoti sprendimo
Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip su mažiausiais nuostoliais įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Pasak A.Skaisgirytės, atsakomybę dėl kilusio „šaršalo“ turi prisiimti įmonės bei Vyriausybė, tačiau, kita vertus, „nereikia badytis pirštais, bet spręsti situaciją“.
„Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją. Ne badytis pirštais, o žiūrėti, ką galime padaryti, kad ir sąjungininkai būtų patenkinti, ir mums patiems būtų mažiau nuostolių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A.Skaisgirytė, praneša naujienų agentūra BNS.
Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją.
Jos teigimu, JAV sankcijos buvo priimtos prieš pusmetį, kad iki gruodžio 8 dienos visi spėtų pasiruošti, todėl buvo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip jas įgyvendinti su mažiausiais nuostoliais.
„Tai yra Lietuvos Vyriausybės galvos skausmas ir reikia tikėtis, kad buvo atlikti visi įmanomi veiksmai, kad pasekmės buvo sušvelnintos, nes laiko tam buvo pasiruošti. Taigi dabartinis šaršalas, kad jos lyg ir nevykdomos, yra labai blogai“, – kalbėjo ji.
Pasak A.Skaisgirytės, Lietuva privalo gerbti partnerius ir sąjungininkus. Jo teigimu, tai, ar gali kroviniai važiuoti tranzitu per Lietuvą, turėtų pasakyti JAV sankcijų prižiūrėtojai.
„Svarbiausia yra, ar buvo kalbėtasi su amerikiečiais, ar buvo tartasi, kaip bus įgyvendinama, ar buvo susitarimų pasiekta, kad tie nuostoliai būtų sumažinti, tai yra esmė“, – kalbėjo prezidento patarėja.
