Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 1 dieną atmetė „Belor“ skundą ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų pernai lapkritį priimtą nutartį.
„Pirmosios instancijos teismas (...) tinkamai nustatė pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė pareiškėjo skundą priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams“, – rašoma LVAT nutartyje.
Pasak nutarties, „Belor“ pernai rugpjūtį paprašė Kauno apygardos prokuratūros leisti susipažinti su 2020 metų gruodžio 22 dieną nutraukto ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, jo metu gautomis specialistų išvadomis dėl „Arvi fertis“, „Baltkalis“, „Arvi ir ko“ veiklos ir jų priedų kopijomis, taip pat bylos nuorašais, saugomais Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).
Tačiau prokuratūra pernai rugsėjį ir vėliau spalį atsisakė tai padaryti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai lapkričio 22 dieną nutarė, kad „Belor“ skundo reikalavimai siejami ne su viešojo administravimo sritimi, o su Kauno apygardos prokuratūros veiksmais, todėl jis atsisakė priimti skundą.
„Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialus įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas“, – paskelbė teismas.
Šį sprendimą LVAT apskundusi „Belor“ tikino, jog lieka neaišku, kaip ir kam įmonė gali apskųsti, anot jos, neteisėtą Kauno prokurorų sprendimą.
Generalinė prokuratūra 2021 metų pradžioje BNS pranešė, kad sprendimas nutraukti 2017 metais pradėtą tyrimą dėl įtarto sukčiavimo ir turto iššvaistymo buvo priimtas 2020 metų gruodžio 22 dieną, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tačiau jis buvo apskųstas Generalinei prokuratūrai.
Pasak jos atstovų, įtarimai tyrime tuomet buvo pareikšti dviem asmenims – didelio ūkio subjekto vadovui ir generaliniam direktoriui – jie kaip laiduotojai pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį itin didelei pinigų sumai, tačiau jame nurodyta bendrovė yra gavusi tik dalį sumos.
Į prokurorus tuomet kreipėsi „Belor“, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 metų gruodį priimtu galutiniu sprendimu iš V. Kučinsko gali išieškoti 3,175 mln. eurų skolą pagal 2016-aisiais „Arvi ir Ko“ išduotą vekselį – V. Kučinskas, anot „Belor“, yra jo laiduotojas, o vekselio galiojimas baigėsi 2016 metų balandį.
Tuo metu V. Kučinskas teigė nesantis vekselio laiduotojas, nes jį pasirašė tik kaip „Arvi ir ko“ valdybos pirmininkas, tvirtindamas ir leisdamas bendrovei išduoti vekselį.
Dabar jau bankrutavusią „Arvi ir ko“ bandoma parduoti aukcione, bet kol kas nesėkmingai. Bendrovė parduodama kaip verslas kartu su turtu, įskaitant investicijas į antrines įmones ir 15,7 mln. eurų viršijančias skolas, dėl dalies kurių tebevyksta ginčai teismuose.
Aukcione už pradinę 10 mln. eurų kainą bandoma parduoti ir Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ turtą, tačiau „Belor“ prašymu Vilniaus apygardos teismas aukcioną gruodį sustabdė, kol bus išnagrinėtas skundas dėl kreditorių susirinkimo.
Bankroto bylos jau iškeltos V. Kučinsko valdytoms „Arvi“ grupės įmonėms: „Arvi kalakutai“ ir „Marijampolės pašarai“, tačiau pačiam V. Kučinskui teismai neleido paskelbti asmeninio bankroto.
Verslininkas yra nurodęs, kad jo įsiskolinimai kreditoriams siekia 61,8 mln. eurų, o jo pajamos per mėnesį – 1,5 tūkst. eurų. Verslininkas daugiausiai skolingas „Alfa Bank“ – 38,6 mln. eurų, beveik 10 mln. eurų – Rusijos „Sberbank“, įmonei „Belor“ – 4 mln. eurų.
