Pasak jų, tokia reklama daugelyje Vakarų šalių žmones paskatintų boikotuoti socialiai neatsakingos įmonės prekes, o „pakišų“ šokolado sulaukusiems valstybės tarnautojams, medikams ar įmonių vadovams tai turėtų būti puiki proga iš naujo pagalvoti, ką apie juos galvoja kiti.
Atsižvelgė į žmonių norus
Mes tai padarėme su lengva ironija. Visi esame pilietiški, todėl mūsų idėja – jei jau tai bus pakiša, tai tegul tai būna maža dėžutė su karčiu šokoladu, – teigė A.Žilinskas.
Bendrovė „Skonis ir kvapas“ prekių grupės vadovas Andrius Žilinskas 15min.lt paaiškino, kad rimtai raginimo pirkti šokoladą pakišoms vertinti nereiktų: „Mes tai padarėme su lengva ironija. Visi esame pilietiški, todėl mūsų idėja – jei jau tai bus pakiša, tai tegul tai būna maža dėžutė su karčiu šokoladu.“
Idėja kilo atsižvelgiant į žmonių norus. „Mūsų internetinės prekybos sistemoje yra filtras ir tai yra vienas iš jo pasirinkimų. Idėja kilo vertinant mažmeninę prekybą. Žmonės ieškodavo simbolinių padėkos dovanėlių, kurios nekainuotų labai daug. Šokoladas tam labai tiko, nes jis patogioje mažoje dėžutėje, kurios dizainas išskirtinis“, – aiškino A.Žilinskas.
Pasak jo, jei Lietuvoje visos pakišos bus tik tokio dydžio ir tik tokia problema, tai visuomenė bus tikrai labai laiminga.
Skatina korupciją
Žmogui, kuris pamato tokį pranešimą internete, turėtų kilti klausimas, ar šis verslas neskatina korupcijos Lietuvoje. Mažų mažiausiai toks verslas turėtų atrodyti socialiai neatsakingas, – sakė S.Muravjovas.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas 15min.lt teigė suprantantis verslininkų norą patraukti pirkėjų ir žiniasklaidos dėmesį, tačiau, jo teigimu, pasirinktas būdas apnuogina įmonės vertybių stoką.
„Norėtųsi tikėtis, kad tai tik nevykęs pokštas, tačiau akivaizdu, kad žmogui, kuris pamato tokį pranešimą internete, turėtų kilti klausimas, ar šis verslas neskatina korupcijos Lietuvoje. Mažų mažiausiai toks verslas turėtų atrodyti socialiai neatsakingas ir nemanau, kad jis turėtų sukelti daug teigiamų asociacijų“, – teigė S.Muravjovas.
Pasak jo, toks produkto pristatymas būtų neįsivaizduojamas Skandinavijos ar Vakarų šalyse ir labai apmaudu, kad Lietuvoje tai vis dar suvokiama kaip norma: „Norėčiau tikėti, kad verslininkai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra vieni iš visuomenės lyderių. Iš įvairių tyrimų matome, kad mūsų verslo atstovai, ypatingai jaunesnio amžiaus verslininkai, labai aiškiai pasisako prieš korupciją. Tokių žmonių privačiame sektoriuje visą laiką daugėja, todėl tokie bendrovės veiksmai jau ir Lietuvoje turėtų kelti nuostabą.
Vakaruose tokia akcija galėtų sukelti socialinio sankcionavimo bangą. Nenustebčiau, jei Švedijoje ar kitose Skandinavijos šalyse žmonės po tokio pasiūlymo iš viso boikotuotų bendrovės produkciją.“
Kyšio dydis nesvarbu
Manau, kad žmonės šokoladą ir kitas dovanas, kurias neša, pavyzdžiui, gydytojams, dažniau mato kaip būdą užtikrinti geresnę paslaugą, o ne kaip paprastą padėką.
TILS vadovo nuomone, nėra svarbu, kokio dydžio yra kyšis. Kur kas svarbiau vidinės žmogaus nuostatos.
„Reiktų klausti paties žmogaus, ar jis mano, kad be šokolado jis gautų tokią pat paslaugą? Manau, kad žmonės šokoladą ir kitas dovanas, kurias neša, pavyzdžiui, gydytojams, dažniau mato kaip būdą užtikrinti geresnę paslaugą, o ne kaip paprastą padėką. Tai matome iš įvairių tyrimų.“
S.Muravjovas pabrėžė, kad smulkus kyšininkavimas parodo bendrą visuomenės tolerancijos korupcijai lygį. Daugelis žmonių nedidelės pakišos nevertina kaip amoralaus veiksmo.
„Žinoma, tokių pakišų neįmanoma įveikti tik įstatymo pagalba. Akivaizdu, kad čia viskas priklauso nuo nešančiojo ir nuo imančiojo vertybių. Žmogus visada turėtų siekti, kad paslauga, už kurią jis kaip mokesčių mokėtojas jau sumokėjo, jam būtų suteikta be papildomų pakišų“, – kalbėjo pašnekovas.
Peržengė ribą
Viskas priklauso nuo to, kokia yra prekės ženklo strategija ir su kuo įmonė nori būti asocijuojama, – sakė R.Buračas.
Reklamos agentūros „SAN Hunters JWT“ vadovas, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Rytis Buračas 15min.lt teigė, kad taip papildomo viešumo siekianti įmonė turėtų pagalvoti apie savo reputaciją ilgesniam laikui.
„Viskas priklauso nuo to, kokia yra prekės ženklo strategija ir su kuo įmonė nori būti asocijuojama. Jei bendrovė nori šokiruoti ir atkreipti dėmesį, tai gal jai tai ir pavyks, tačiau tokie dalykai rodo, kad ji nėra socialiai atsakinga. Ji skatina tai, su kuo sąmoningai mąstantys piliečiai turėtų kovoti“, – dėstė reklamos specialistas.
Pasak jo, Reklamos kodeksas ir kiti geros praktikos susitarimai nustato elgesio ribas. „Reklamoje gali naudoti labai daug provokuojančių dalykų, pavyzdžiui, nukreiptų į moteris ar vaikus. Klausimas – kada riba yra peržengiama? Kitas klausimas – į kokią auditoriją tu taikai? Vieniems tai gali būti juokinga, o kiti matys vulgarumą ar net kriminalinio elgesio skatinimą“, – minėjo R.Buračas.
Perkantieji parodo savo vertybes
Pagalvokite, ar jūs, būdamas įmonės vadovas arba kokios nors valstybinės institucijos tarnautojas, priimtumėte tokią dovaną, jei žinotumėte, kad šis prekės ženklas pozicionuojamas kaip itin tinkamas pakišoms? Ar tokiame kontekste gavęs tą šokoladą jūs labai juoksitės ir jums bus labai smagu?
Paklaustas, ar tokios provokacijos skatina pardavimus, pašnekovas siūlė vertinti visus pliusus ir minusus: „Kažkada buvo posakis: „Blogos reklamos nėra.“ Gal tai veikė anksčiau, bet šiuo metu įmonėms svarbu ne tik trumpalaikis šurmulys, bet ir ilgalaikė strategija.
Pagalvokite, ar jūs, būdamas įmonės vadovas arba kokios nors valstybinės institucijos tarnautojas, priimtumėte tokią dovaną, jei žinotumėte, kad šis prekės ženklas pozicionuojamas kaip itin tinkamas pakišoms? Ar tokiame kontekste gavęs tą šokoladą jūs labai juoksitės ir jums bus labai smagu?“
Anot jo, korupcija yra visuomenės yda, su kuria būtina kovoti, o ne ją skatinti. Net jei rinkoje yra žmonių, kurie suka galvas, ką nupirkti pakišai, tai nereiškia, kad jų amoralų elgesį reikia paversti norma.
„Jei yra iškrypėlių, tai gal mes jiems imkime reklamuoti specialius lietpalčius, kurie lengvai atsisega, nes juk tai labai patogu moterims ir vaikams gąsdinti? Gal kažkokiai mažai grupei žmonių tai ir atrodys juokinga, bet daugeliui tai atrodys kaip taikstymasis su pavojingu elgesiu ir net jo skatinimas. Atitinkamai bus vertinama ir tai reklamuojanti įmonė“, – teigė R.Buračas.
Jis priminė, kad tarp humoro ir įžeidimo yra labai trapi riba: „JAV pardavinėjamas IPA (Indian Pale Ale) alus „IPA Idiots“. Kažkam juokinga ir jį geria, bet vargu, ar tokį alų tu neštum dovanų, nes suprastum, kad gali įžeisti žmogų.“
