Teisiminio konflikto tarp lietuvių bendrovės „Aer liber“ atstovaujamų klientų ir „Ryanair“ pradžia siekia dar 2017 m. spalio 10 d., kada „Ryanair“ atšaukė skrydžius maršrutu Alikantė–Kaunas–Alikantė. Apie tai, kad skrydžiai atšaukti, keleiviai sužinojo tik skrydžio dieną. Iš Alikantės į Kauną turėję skristi žmonės jau buvo susodinti į lėktuvą, tada nieko neaiškinant buvo iš jo išlaipinti ir paprašyti laukti tolesnės informacijos oro uoste.
Lietuvių bendrovė teigia, kad kai kurie žmonės prie informacinio skyriaus prastovėjo apie šešias valandas. Galiausiai paaiškėjo, kad skrydis nebus vykdomas argumentuojant vykstančiu dispečerių streiku Prancūzijoje.
37 lietuvių keleivių dėl šių skrydžių kreipėsi į portalą OroSkundas.lt, kurį valdo jau minėta bendrovė „Aer liber“. Bendrovė tuomet kreipėsi į „Ryanair“ dėl ypatingųjų aplinkybių įrodymo – esant ypatingosioms aplinkybėms kompensacijos keleiviams nepriklauso. Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką būtent oro vežėjas privalo įrodyti sąlygas, kurioms esant jam nereikia mokėti kompensacijų.
Tačiau „Ryanair“ tuo metu tokių įrodymų nepateikė, todėl keleivių skundų pagrindu „Aer Liber" iškėlė oro vežėjui penkias teismo bylas ir jas visas laimėjo.
Pasak vieno įmonės „Aer liber“ įkūrėjų Balio Rimkaus, teismui vieną po kito priiminėjant „Ryanair“ nepalankius sprendimus, oro vežėjas labai vangiai naudojosi savo įrodinėjimo teise. Sprendimams įsiteisėjus visiems nukentėjusiems keleiviams buvo priteistos kompensacijos – iš viso 14 tūkst. 800 eurų.
Tačiau taškas šioje istorijoje nebuvo padėtas. Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pirmųjų bylų dėl atšauktų skrydžių Alikantė–Kaunas–Alikantė įsiteisėjimo, „Ryanair“ pavyko pasiekti, kad įgyvendintų teismo bylų nagrinėjimas būtų atnaujintas.
Šių metų birželio 2 d. Kauno apylinkės teismas dėl tų pačių skrydžių jau priėmė priešingą teismo sprendimą. Juo „Ryanair“ pripažinta teisia, o skrydžių išieškojimo bendrovė turėtų sumokėti per 10 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs – „Aer liber“ pateikė apeliaciją, jos nagrinėjimo procesas vyks spalį.
Visiems 37 klientams išmokos jau yra išmokėtos, paskutiniai mokėjimai atlikti praėjusių metų rugpjūtį. Be to, bendrovės „Aer liber“ verslo modelis remiasi laimėtomis bylomis – klientai bendrovei moka tik už sėkmingai išieškotas kompensacijas.
„Ryanair“ laukė ketverius metus
Su naujausiu teismo sprendimu B.Rimkus kategoriškai nesutinka. „Matant visus procedūrinius pažeidimus ir kaip tendencingai pakrypo įvykiai, kyla labai rimtų abejonių, ar teisinis procesas yra skaidrus“, – pasakojo pašnekovas.
Kai 2017 m. spalį minėti skrydžiai buvo atšaukti, keleivių teises ginančio ES reglamento EC261 priežiūros funkcijas vykdė Lietuvos civilinės aviacijos administracija (CAA), kuri vėliau po pertvarkos buvo prijungta prie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA).
CAA tuomet priėmė išvadą, kad „Ryanair“ neįrodė, jog skrydis Kaunas–Alikantė buvo atšauktas dėl ypatingųjų aplinkybių, todėl keleiviams priklauso kompensacijos.
Tuo metu Prancūzijoje vyko skrydžių vadovų streikas, apie kurį oro vežėjai, pasak B.Rimkaus, buvo įspėti iš anksto. Apie daugumą skrydžių vadovų streikų paprastai pranešama iš anksto, dažnai – prieš dvi savaites. Tai reiškia, kad oro vežėjai turi užtektinai laiko imtis priemonių skrydžių sutrikimams išvengti.
Pavyzdžiui, jei apie streiką paskelbiama iki jo likus dviem savaitėms, oro vežėjai gali atšaukti visus skrydžius, kuriems streikas gali turėti įtakos arba pakeisti maršrutus, siekiant aplenkti streiko paveiktą oro erdvę. Tokiu atveju oro vežėjams nėra pareigos mokėti kompensacijų.
Vis dėlto, B.Rimkus sako, kad dauguma oro vežėjų tiesiog nieko nedaro ir laukia faktinio skrydžio laiko, kad sužinotų, kas nutiks.
Pasak jo, po atšauktų skrydžių pasipylus keleivių skundams ir CAA pradėjus nagrinėti, dėl kokių aplinkybių „Ryanair“ neįvykdė minėtų skrydžių, oro vežėjas nepersistengė su pozicijos gynimu.
„Ryanair“ labai vangiai atsakinėjo CAA specialistams, praleidinėjo terminus, nereagavo į pakartotinius prašymus ir nepateikė prašomų įrodymų – iš esmės nesinaudojo savo įrodinėjimo teise, o panašu, kad tiesiog ignoravo vykstantį procesą. CAA sprendimai nėra privalomi, tad galbūt vežėjas tikėjosi, kad keleiviai tiesiog nesikreips į teismą“, – svarstė OroSkundas.lt atstovas.
Jis įsitikinęs, jog iš kuklaus pateiktų dokumentų kiekio CAA priėjo prie vienintelės galimos išvados: „Ryanair“ neįrodė ypatingųjų aplinkybių, todėl turi pareigą keleiviams išmokėti kompensacijas.
Oro vežėjas neteikė įrodymų ir tuomet, kai bylos atsidūrė teismuose ir „Ryanair“ jas ėmė pralaimėti.
Vis dėlto baigiantis penktajai bylai, praėjus beveik dviem metams po atšauktų skrydžių, „Ryanair“ advokatė papildė bylą 23-imis dokumentais. B.Rimkaus įsitikinimu, juose nebuvo naujų aplinkybių – šiuos dokumentus oro vežėjas turėjo turėti dar prieš prasidedant pirmajai bylai teisme.
Tačiau ir šviežiai pridėtus dokumentus įvertinęs teismas penktojoje byloje nusprendė, kad oro vežėjui nepavyko įrodyti ypatingųjų aplinkybių ir keleiviams priteisė kompensacijas.
Vis dėlto praėjus dar aštuoniems mėnesiams, kai keturios bylos iš penkių jau buvo įsiteisėjusios ir kai didžioji dalis kompensacijų keleiviams jau buvo išmokėtos, „Ryanair“ ėmėsi veiksmų byloms atnaujinti.
Įtaria kerštą
Nebegalėdamas pridėti laiku nepateiktų įrodymų į jau įsiteisėjusias ir įvykdytas bylas, oro vežėjas atliko kitą ėjimą – kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA) ir galiausiai pateikė institucijai dokumentus, kurių iš pradžių nebuvo pateikęs.
Tuomet „Ryanair“ paprašė LTSA naujos išvados dėl to paties neįvykdyto skrydžio. Remdamiesi „Ryanair“ išaiškinimu, LTSA priėmė naują, priešingą pirmajai išvadą, taip atverdama kelią atnaujinti jau užbaigtas bylas.
B.Rimkaus vertinimu, oro vežėjas taip pasinaudojo spraga taisyklėse – pasirodo, LTSA neturėjo taisyklėse nustatyto pabaigos termino, iki kada buvo galima pakartotinai kreiptis dėl išvados.
Po tokio posūkio „Aer liber“ savo iniciatyva pradėjo rinkti papildomą informaciją, nagrinėjo oro vežėjo pateiktus dokumentus, kreipėsi išaiškinimų į užsienio institucijas.
Remdamasis bendrovės naujai surinkta informacija, B.Rimkus teigia, kad „Ryanair“ LTSA pateikė dokumentus su fakto klaida, kurie suklaidino ne tik šią instituciją, bet ir atnaujintą bylą atsivertusį teismą – airių oro linijos LTSA bei teismui esą pateikė iš esmės melagingą vieno pagrindinių dokumentų aviacijoje – pranešimo aviatoriams NOTAM traktavimą apie streiko metu taikytus apribojimus Prancūzijos oro erdvėje. NOTAM yra taisyklių rinkinys, nurodantis, kur skristi tam tikru atveju ir kuo vadovautis.
„Pateikdama neva papildomus įrodymus, „Ryanair“ nurodė, kad, remiantis NOTAM, jie turėjo 30 proc. sumažinti skrydžių skaičių ir esą būtent dėl šių ribojimų jie ir negalėjo įvykdyti skrydžių Kaunas–Alikantė–Kaunas. Taip oro vežėjas siekė pagrįsti, kad skrydžiai nebuvo įvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo „Ryanair“, nors iš tiesų šie apribojimai tranzitiniams skrydžiams per Prancūzijos erdvę nebuvo taikomi. Be to, apskritai joks NOTAM punktas nenurodė draudimo tą dieną skristi tranzitu per Prancūzijos oro erdvę”, – pažymėjo įmonės atstovas.
„Aer liber“ susisiekė su Prancūzijos civilinės aviacijos generaliniu direktoratu (DGAC). Jų atstovė patvirtino, kad vykstant streikams jie neprašo sumažinti tranzitinių skrydžių skaičiaus, o tik skrydžius, vykdomus į ar iš konkrečių Prancūzijos oro uostų.
Pasak B.Rimkaus, pasigilinusi į „Ryanair“ pateiktus dokumentus, LTSA galėjo pamanyti, kad visa ankstesnė argumentacija staiga griuvo, ir galbūt išsigąsti, jog ji netinkamai interpretuoja NOTAM. Naują išvadą dėl neįvykdytų skrydžių priėmusi LTSA joje taip ir nurodė – kad pirmojoje išvadoje, priimtoje CAA, buvo netinkamai interpretuotas NOTAM pranešimas.
„Oro vežėjas, matyt, sugebėjo įtikinti LTSA, kad pirmojoje išvadoje, kurios pagrindu keleiviams priteistos kompensacijos, buvo privelta klaidų, o tuo patikėjusi Lietuvos institucija priėmė „Ryanair“ prašymą iš naujo išnagrinėti aplinkybes ir šį kartą priėjo jau prie priešingos išvados – palankios oro vežėjui“, – priduria B.Rimkus.
Remdamiesi LTSA išvada kaip nauju įrodymu, „Ryanair“ sugebėjo pasiekti, kad įsiteisėjusios bylos būtų atnaujintos.
„Tai sudaro pavojingą precedentą Lietuvos teisinei sistemai, nes įvairių valstybės institucijų išvados, rekomendacijos dažnai naudojamos teismuose. Vadinasi, laiku nepateikus turimų duomenų ir gavus vienokią pažymą, o vėliau juos jau pateikus ir gavus kitokią pažymą, teoriškai atsiranda galimybė atnaujinti pačius įvairiausius įsiteisėjusius sprendimus”, – mano B. Rimkus.
Jis taip pat spėja, kad tokia situacija susidarė ne dėl pinigų sumos, kuri tokiai stambiai skrydžių bendrovei kaip „Ryanair“ yra nedidelė.
„Mes manome, kad tai dėl precedento ir dėl to, kad Lietuvoje mūsų įmonė yra iškėlusi daugiausiai bylų „Ryanair“. Tai gali būti kerštas mūsų įmonės atžvilgiu. Praktika su oro linijomis yra tokia: „Ryanair“ visąlaik nori tikėti, kad jeigu vyksta skrydžių vadovų streikas, tai iškart keleiviams nepriklauso kompensacija. Su šia byla yra formuojamas precedentas“, – teigė B.Rimkus.
Per kelerius metus „Aer Liber“ dėl atšauktų ar atidėtų skrydžių „Ryanair“ yra iškėlusi apie pusšimtį bylų.
LTSA: panašios situacijos neturėtų pasikartoti
LTSA dėl dar vykstančio teismo proceso negalėjo atskleisti, ar „Aer Liber“ tikslinosi tuo metu galiojusią skrydžių tvarką su Prancūzijos DCAG. Institucija nepateikė ir kitų su išvada susijusių detalių.
Vis dėlto LTSA atstovai iš esmės sutiko, kad nesant tam tikro termino, per kurį galima kreiptis į instituciją, skrydžių bendrovės gali tuo piktnaudžiauti.
2021 m. sausio 22d. LTSA patvirtino naują skundų ir prašymų dėl oro transporto keleivių teisių galimo pažeidimo nagrinėjimo tvarkos aprašą. Dabar apraše yra numatytas 3 metų senaties terminas, skaičiuojant nuo keleivio teisių galimo pažeidimo dienos iki skundo ar prašymo pateikimo LTSA dienos. Apraše numatyti atvejai, kada prašymas arba skundas nenagrinėjamas, jame taip pat teigiama, kad skundo ar prašymo nagrinėjimas yra laikomas užbaigtu, išsiuntus išvadą pareiškėjui ir /ar oro vežėjui.
„Dėl skrydžio situacijos Alikantė–Kaunas–Alikantė pakartotiną išvadą LTSA pateikė 2020 m. gegužės 26 d., kai dar nebuvo patvirtintas pirmiau paminėtas aprašas“, – rašoma 15min atsiųstame atsakyme.
Be to, aprašo 39 punkte papildomai nustatyta, kad tuo atveju, jeigu oro vežėjas pateikia su skundo ar prašymo nagrinėjimu susijusius įrodymus pasibaigus nagrinėjimui, LTSA atmeta tokius įrodymus ir informuoja apie tai oro vežėją.
„Todėl ateityje gauti prašymai pernagrinėti prašymą arba skundą, dėl kurio jau yra priimta LTSA išvada, nebus tenkinami, o keleiviai ar oro vežėjai savo teises toliau galės ginti teisme. Šiais metais patvirtintos taisyklės turėtų apsaugoti keleivius nuo panašių situacijų, kuri susiklostė turėjusiems skristi maršrutu Alikantė–Kaunas–Alikantė“, – teigia LTSA atstovai.
Priešingai nei tvirtina „Aer Liber“, LTSA atstovai yra įsitikinę, kad dėl informacijos trūkumo ir atitinkamų teisės aktų nebuvimo CAA prieš keletą metų priėmė esą neteisingą sprendimą, todėl naujoji išvada, kuria remiantis ir buvo atnaujintas teismo procesas, šiuos nesklandumus ištaisė.
15min užklausą dėl situacijos nusiuntė ir „Ryanair“, tačiau atsakymo kol kas nėra sulaukusi.
Ar keleiviams teks grąžinti kompensacijas?
Pasak B.Rimkaus, bylos eiga kelia ne tik Lietuvos institucijos kompetencijos, bet ir interesų klausimą.
Įmonė dar šį pavasarį, kovo 4 d., apie įtarimus keliančias šios istorijos aplinkybes informavo Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), planuoja kreiptis ir į Lietuvos prokuratūrą bei ES institucijas.
„Kyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus turi tik patys LTSA Civilinės aviacijos skyriaus specialistai ir šio skyriaus vedėja: ar jie tikrai nėra kompetentingi interpretuoti vieną pagrindinių dokumentų aviacijoje – pranešimą aviatoriams NOTAM, ar vis dėlto buvo kažkokių kitų interesų, dėl kurių buvo galimai nuspręsta įsikišti į teisinį procesą ir suklaidinti teismą. Visi padarome klaidų, tačiau padarius klaidą itin svarbu prisiimti atsakomybę“, – sakė B.Rimkus.
LTSA traktavimas įmonei gali kainuoti daugiau kaip 25 tūkst. eurų ir, kaip sako pašnekovas, įmonei ji gali būti per didelė.
Šiuo metu neaišku, ar beveik keturiasdešimt keleivių išmokėtos kompensacijos dėl neįvykdytų skrydžių galiausiai nebus iš jų išieškotos.
Pasak B.Rimkaus, bendrovė stengsis pasiekti, kad klientams nereikėtų to daryti. „Aer liber“ Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą. Naujas teismo posėdis turėtų įvykti spalio 14 d.
„Teisiškai atrodo, kad mūsų įmonei ir kristų visas finansinis krūvis. Negalime 100 proc. pasakyti, bet iš to, ką žinome, manome, kad klientai nenukentės“, – sakė pašnekovas.
Teisininkė: pinigų grąžinimo sąlygos priklausytų nuo sutarties
Su transportu susijusiomis bylomis dirbanti advokatų kontoros „Sorainen“ advokatė, vyresnioji teisininkė Vaiva Mašidlauskienė teigė, kad norint tiksliai įvertinti situaciją reikėtų daugiau detalių, be to, išvadų konstatavimą apsunkina ir faktas, kad bendrovė „Aer Liber“ dėl birželio mėnesį priimto teismo sprendimo padavė apeliaciją.
Visgi teisės ekspertė teigia, kad šioje situacijoje reikšminga ne tai, kiek laiko praėjo nuo atšauktų skrydžių, o nuo teismų sprendimų priėmimo.
„Apeliacinės instancijos teismo sprendimai gali būti skundžiami kasacine tvarka, o įsiteisėję sprendimai gali būti nebent atnaujinami. Proceso atnaujinimas gali būti atliekamas tik išimtiniais Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą“, – 15min paaiškino ji.
Iš teismų informacinėje sistemoje pateiktos informacijos galima matyti, kad aptariamu atveju procesas atnaujintas naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Konkrečiai šiuo atveju naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažinta LTSA civilinės aviacijos skyriaus išvada, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Atnaujinus procesą, byla galima perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Jeigu „Aer Liber“ bylą pralaimėtų ir įsiteisėtų Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. priimta nutartis, atsakymas į klausimą dėl kompensacijų grąžinimo priklausytų nuo oro skundų bendrovės sutarčių su klientais sąlygų.
„Suprantame, kad buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Tačiau galioja bendrasis teisės principas „iš neteisės teisė nekyla“, kuris šioje situacijoje reiškia, kad jeigu įsigaliojusiu teismo sprendimu nustatoma, jog keleiviai neturi teisės į kompensaciją dėl neįvykusio skrydžio, ji neatsiranda ir iš reikalavimo perleidimo sutarties. Kitaip tariant, su neigiamu teismo sprendimu susijusios teisinės pasekmės neturėtų kilti keleivių reikalavimus perėmusiai bendrovei, nebent su keleiviais sudarytose sutartyse šalys susitartų dėl kitokio rizikos pasidalijimo“, – paaiškino kontoros „Sorainen" teisininkė.
V.Mašidlauskienė teigia, kad bylos atnaujinimo institutas yra taikomas itin ribotai ir tik tiesiogiai Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais, kurių sąrašas yra baigtinis. Tokie proceso atnaujinimo atvejai yra išties reti.
Tikimybę, kad tokia situacija kartotųsi, ji vertina kaip labai mažą, kadangi proceso atnaujinimas yra išimtinis institutas. „Keleivių teisių reglamento taikymo aiškinimas, atliekamas ES teismų bei detalizuojamas Europos Komisijos gairių, siekia formuoti vieningą praktiką dėl ypatingų aplinkybių vertinimo kriterijų. Tiesa, tokios situacijos kaskart būna savitos ir vertintinos naujai. Tačiau vertiname, kad ši byla turės įtakos gauti kompensacijas už atšauktus ar atidėtus skrydžius padedančių bendrovių ir jų klientų sutarčių sąlygoms“, – sakė teisininkė.