Nesklandumai dėl dokumentų ir leidinių
Vilnietis Adomas (tikras vardas redakcijai žinomas), dirbantis moksliniame institute, pasakojo neseniai iš Rusijos gavęs dokumentus, kuriuos paštas paprašė deklaruoti ir sumokėti muitą. Jis taip pat nusistebėjo, kad žinutėje, kurioje pranešta apie būtinybę deklaruoti, nebuvo nurodyta, kas yra siuntėjas.
„Buvo parašyta – iš Rusijos Adomui, tai aš net tiksliai nežinojau, ar siuntinys man, nes institucija yra didžiulė ir siuntinys gali būti skirtas bet kam. Informacijos jie neteikė, bet aš pagalvojau, kad čia tikriausiai man skirta siunta, tad paskambinau į paštą, pasakiau siuntos kodą ir kad čia yra dokumentai, tad kokio išmuitinimo gali reikėti“, – įvykių eigą atpasakojo Adomas.
Tiesa, situaciją išspręsti pavyko, nes telefonu atsiliepusi pašto darbuotoja patvirtino, kad tokiu atveju siuntos deklaruoti nereikia, taigi, siuntą skaitytojui pavyko gauti.
„Patirtis yra ne pati blogiausia, bet vis tiek yra tokių keistumų“, – svarstė pašnekovas.
Lietuvos pašto atstovė Monika Pulokė apgailestavo dėl kilusių nepatogumų ir patvirtino, jog iš trečiųjų šalių gautų dokumentų deklaruoti nereikia, tad įprastai tokio tipo siunta iš karto perduodama pristatymui. Tačiau kartais pasitaiko netikslumų, kai gavėjui išsiunčiamas pranešimas apie gautą siuntą ir prašoma atlikti deklaravimo veiksmus.
„Tokiu atveju reikėtų susisiekti su Lietuvos pašto klientų aptarnavimo centru ir informuoti, kad gautoje siuntoje – dokumentai, tuomet siunta bus perduota pristatymui“, – patvirtino įmonės atstovė.
Skaitytojas taip pat tvirtino, kad dokumentus iš Rusijos gavo po dviejų mėnesių nuo siuntos išsiuntimo, tačiau svarstė, kad ji galėjo būti užlaikyta ir Rusijoje. Bet kokiu atveju, pašnekovo teigimu, taip ilgai laukti anksčiau nereikėjo.
Savo ruožtu M.Pulokė teigė, kad nuo liepos 1 dienos, kai įsigaliojo nauja siuntimo tvarka iš trečiųjų šalių, ženklaus pokyčio dėl pristatymo terminų nefiksuojama. Pasak jos, yra daug dedamųjų, kurios lemia, kaip greitai pavyks siuntą pristatyti gavėjui, pavyzdžiui, – ar ji atkeliauja su visa reikiama informacija, ypač svarbus gavėjo telefono numeris, teisingai nurodytas adresas, ar siuntos PVM apmokėtas pirkimo metu.
15min sužinojo ir apie dar vieną panašią istoriją, kai Lietuvos paštas paprašė deklaruoti iš Jungtinės Karalystės universiteto atsiųstą žurnalą, kuris buvo skirtas Lietuvoje gyvenančiam leidinio redakcinės kolegijos nariui. Kadangi žurnalas buvo nei pirktas, nei užsakytas, jo vertė nėra aiški.
Komentuodama šią situaciją, pašto atstovė tikino, kad šiuo atveju žurnalas laikoma preke, kuri turi būti deklaruojama ir apmokestinama. Muitų teisės aktai reglamentuoja, kad prekės, patenkančios į korespondencijos sąvoką, gali būti laikomos deklaruotomis, t. y. jų deklaruoti nereikia. Korespondencija pagal muitų teisę – tai laiškai, atvirukai, aklųjų raštu parašyti laiškai ir spaudiniai. Tačiau spaudos leidiniai, kaip šiuo atveju žurnalas, į šią kategoriją nepatenka ir turėtų būti deklaruotas įprasta tvarka.
„Šiuo atveju gavėjas turėtų atlikti reikiamus veiksmus deklaravimo procesui pradėti. Pirmiausia, Lietuvos pašto puslapyje pateikti reikiamą informaciją apie gautą siuntą, pasirinkti deklaravimo būdą – tai darys per Lietuvos paštą ar savarankiškai per muitinės platformą ar kitą tarpininką“, – aiškino M.Pulokė.
Pateikiant informaciją deklaravimui, būtina nurodyti prekės vertę – ji negali būti nulinė. Ši, pasak M.Pulokės, nustatoma pagal kainą, kuri būtų mokėta, jeigu prekė būtų pirkta. „Paprastai, jeigu žurnalas yra parduodamas ar platinamas prenumeratoriams, vertė jau būna nustatyta ir dažnu atveju nurodoma ant paties žurnalo viršelio. Jeigu žurnalas kainos neturi, reikėtų įvertinti, kiek jis galėtų kainuoti.“
Neįspėjęs išsiuntė siuntą atgal
Su kiek sudėtingesne situacija susidūrė Vilniuje gyvenantis Andrius (tikras vardas redakcijai žinomas), vadovaujantis įmonei, besiverčiančiai kaljanų ir jų priedų prekyba. Pasak jo, nesklandumų kilo su iš Baltarusijos rugsėjo pabaigoje gauta siunta, kurią sudarė keturios dėžės. Siuntoje buvo įvairūs priedai kaljanams, taurelės, kolbos.
„Kai siuntos pasiekė Lietuvą, nusiuntėme informaciją deklarantui. Gavome atsakymą, kad siuntos nedeklaruojamos el. paštu. Jau buvo keista, kad nepriėmė informacijos, tada mes užpildėme formą per jų puslapį, jie patvirtino, kad informaciją gavo, viskas tvarkoje, laukite. Mes laukėme, atlikome dar porą skambučių paklausti, ar viskas gerai“, – 15min pasakojo Andrius.
Tačiau praėjo dar savaitė, tad įmonės vadovas vėl skambino į paštą. Pastarasis patikino, jog siuntos yra deklaruojamos, bet istorija kulminaciją pasiekė spalio 12 dieną, kai paštas atsiuntė laišką, kuriame teigė, kad 3 dėžės iš 4, pasibaigus jų saugojimo laikotarpiui, buvo išsiųstos siuntėjui.
Skaitytojas piktinosi, kad šios siuntos, kurią sudaro 4 dėžės, negalima skaidyti, o paštas esą savavališkai dalį jų grąžino atgal, prieš tai net neįspėjęs.
„Nuostolis dabar sudaro 240 eurų, dar liko viena siunta. Deklarantai mūsų prašo atsiųsti dokumentus, kurių mes neturime ir negalime turėti, nes tai yra vienas ir tas pats krovinys, susidedantis iš keturių siuntų. Jie jas savarankiškai iškomplektavo, pasinaudojo mūsų turtu ir nepranešė, neįspėjo. Labai neatsakingas elgesys“, – piktinosi skaitytojas.
Kiek kalbu su darbuotojais, jie sako, kad paštas pirmiausia turi įspėti raštu, gauti konkretų sutikimą, o tik tada jau imtis kažkokių konkrečių veiksmų su turtu. Tuo labiau Baltarusijoje, kur vyksta kažkoks bardakas ir neaišku, ar siuntos išvis iš ten grįš
Pasak jo, šiuo atveju PVM įmonei tektų mokėti už visą siuntą, kai iš tiesų būtų gauta tik viena dėžė. „Tokiu atveju mus apgautų valstybė, nes privalėtume sumokėti visą PVM“, – skundėsi įmonės vadovas.
Andrius pasakojo, kad daiktus iš Baltarusijos siunčiasi jau ne pirmą kartą, tačiau su tokiai nesklandumais susidūrė pirmą kartą.
„Kiek kalbu su darbuotojais, jie sako, kad paštas pirmiausia turi įspėti raštu, gauti konkretų sutikimą, o tik tada jau imtis kažkokių konkrečių veiksmų su turtu. Tuo labiau Baltarusijoje, kur vyksta kažkoks bardakas ir neaišku, ar siuntos išvis iš ten grįš“, – nusivylimo neslėpė vyras.
Lietuvos pašto atstovė patikino, kad šiuo atveju įsivėlė klaida, o gavus užklausą iš kliento, buvo imtasi reikalingų veiksmų jai išspręsti. „Artimiausiu metu siunta bus pristatyta gavėjui“, – žadėjo M.Pulokė.
Ji taip pat akcentavo, kad paprastai siuntos iš trečiųjų šalių grąžinamos siuntėjams tik tuo atveju, jeigu gavėjas per numatytą siuntos saugojimo laiką – 14 dienų – neatlieka reikiamų veiksmų deklaravimo procesui pradėti arba su gavėju nepavyksta susisiekti, nes nenurodytas mobilusis telefono numeris arba jis nurodytas neteisingai, nurodytas nepilnas ar neteisingas adresas.
„Tuomet siunta automatiškai perduodama grąžinimui. Deja, Lietuvos paštas neturi galimybės asmeniškai informuoti kiekvieno gavėjo prieš siuntą perduodant grąžinimui. Visa informacija apie siuntos kelionę gavėjams pasiekiama Lietuvos pašto siuntų sekimo platformoje“, – aiškino pašto atstovė.
Ginčus dėl siuntų nagrinėjanti Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) komentare 15min nurodė, kad šiuo atveju, jei siuntėjas pateikė 4 siuntas, paštas turi teisę jas pristatyti kaip atskiras pašto siuntas, nepriklausomai nuo to, kad jos adresuotos tam pačiam gavėjui.
Komentuodama siuntos saugojimo terminus RRT atkreipė dėmesį, kad siuntos saugomos tol, kol bus pateikta deklaravimui reikiama informacija, tačiau ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų nuo siuntos atvykimo į Lietuvos paštą. Savarankiško deklaravimo atveju siuntos išimties tvarka dėl užsitęsusių muitinio forminimo ir tikrinimo procedūrų gali būti saugomos iki 28 dienų. Taip pat nurodoma, kad tik apmokėjus Lietuvos pašto mokesčius siunta bus perduota pristatymui. Apskaičiuotus mokesčius reikia sumokėti per 7 dienas, kitu atveju siunta bus grąžinta siuntėjui.
„Atsižvelgus į tai, rekomenduotume vartotojui pateikti Lietuvos paštui pretenziją dėl paaiškinimų, įskaitant inicijuotą siuntų grąžinimo procedūrą, suteikimo“, – apibendrino tarnyba.
