Tyrimo metu nustatyta, kad „Lukoil Baltija“, sudariusi jungtinės veiklos sutartį su bendrove „Okseta“, 2008 m. sausio mėnesį perėmė dviejų degalinių Kaune, o 2009 m. birželio mėnesį – degalinės Klaipėdoje valdymą. Taip „Lukoil Baltija“ įgijo šių degalinių kontrolę ir, pažeisdama Konkurencijos įstatymą, įgyvendino koncentracijas prieš tai nepranešusi Konkurencijos tarybai ir negavusi jos leidimo.
VAAT sprendime konstatuota, kad apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti jos leidimą iki jos įgyvendinimo. Teismas pažymėjo, kad „Lukoil Baltija“ argumentai apie tai, kad įgijus teisę eksploatuoti degalines buvo perimtas ne rinkoje dalyvaujantis verslas, o tik pavienis nekilnojamas turtas, apie kurio kontrolės įgijimą neprivalu pranešti, yra nepagrįsti.
Tai, kartu su kitomis aplinkybėmis rodo, kad „Lukoil Baltija“ įgijo ir įgyvendino degalinių kontrolę, tačiau apie tai nepranešė ir negavo Konkurencijos tarybos leidimo.
Teismas pritarė Konkurencijos tarybos išvadai, kad minėtu sandoriu „Lukoil Baltija“ įgijo teisę eksploatuoti degalines, kurias galėjo greitai pradėti naudoti prekybai degalais. Tai, kartu su kitomis aplinkybėmis rodo, kad „Lukoil Baltija“ įgijo ir įgyvendino degalinių kontrolę, tačiau apie tai nepranešė ir negavo Konkurencijos tarybos leidimo.
Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjami koncentracijų priežiūros reikalavimų pažeidimai yra pavojingi pažeidimai, o Konkurencijos tarybos pareiga – vykdyti veiksmingą Konkurencijos įstatymo priežiūrą. Todėl, ūkio subjektui nepateikus pranešimo apie koncentraciją, Konkurencijos taryba neturėjo galimybės patikrinti, ar vykdant tokią koncentraciją nebus ribojama konkurencija.
Įvairių instancijų teismuose šiuo metu yra nagrinėjama 18 bylų, susijusių su Konkurencijos tarybos veikla. Šiemet paskutinės instancijos teismas jau patvirtino, kad 6 Konkurencijos tarybos sprendimai iš esmės buvo pagrįsti.
