„Man reikėjo gauti vizą. Tai kainavo 8 tūkst. rublių. Aš noriu važinėti į Lenkiją apsipirkti, dėl to buvo būtina pasidaryti šį dokumentą. Dabar, kiekvieną kartą kirsdamas sieną, turiu pažymėti tai pase. O kai baigsis pasas, reikės pasidaryti naują. Tai – irgi nuostoliai. Aš važinėju į Lenkiją triskart per savaitę, perku mėsą, nes ten ji geresnė ir pigesnė“, – cituojamas Jevgenijus iš Kaliningrado.
Kitas pirkėjas pasakojo: „Viskas, ką esu apsirengęs – marškiniai, kelnės, batai – yra pirkta Lenkijoje. Aš į Lenkiją atvažiuoju penkiskart per mėnesį – perku produktus ir buitinę chemiją.“
Lenkija liepos pradžioje sugriežtino „mažojo judėjimo“ per sienas su Ukraina ir vakariniu Rusijos anklavu, kad užtikrintų didesnį saugumą per Varšuvoje vykusį NATO viršūnių susitikimą ir Pasaulines jaunimo dienas – didelį katalikų maldininkų sambūrį, kuriam vadovavo popiežius Pranciškus.
Nors pranešta, kad paprastesnė žmonių migracijos pasienyje tvarka turėtų būti sugrąžinta rugpjūtį, kol kas tebegalioja reikalavimas į Lenkiją atvykstantiems Kaliningrado gyventojams įsigyti vizą. Dėl to pastebimai sumažėjo pirkėjų iš Kaliningrado Lenkijos pasienyje.
„Mes turėjome pastovių klientų, o dabar jie nebeatvažiuoja. Atvyksta tik tie, kurie turi vizas“, – sakė vienas Lenkijos prekybininkas.
Lenkija atsisakė atnaujinti bevizį režimą pasienyje, motyvuodama saugumu – kol situacija Rusijoje nepasikeis, supaprastinti žmonių judėjimo pasienyje tvarkos Lenkija nesiruošia.
Statistikos duomenys rodo, kad praeitais metais svečiai iš Rusijos pasienio rajonuose išleido beveik 300 mln. zlotų (70 mln. eurų).
