Taip padėtas taškas pusantrų metų trukusiame įmonės ir Vyriausybės ginče dėl BKT pripažinimo neatitinkančia šalies saugumo interesų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 3 dieną atmetė BKT skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pernai gruodį priimtą nutartį.
„Teisėjų kolegija, pripažinusi apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą“, – rašoma LVAT nutartyje.
Pasak jos, VAAT vertinimu, ginčijamas Vyriausybės nutarimo punktas yra teisingas ir pagrįstas, jis priimtas įvertinus faktinių aplinkybių visumą bei informaciją apie BKT neatitikimą nacionalinio saugumo interesams.
BKT skunde LVAT teigė, kad Vyriausybė priėmė sprendimą negavusi iš strateginius sandorius tikrinančios vyriausybinės komisijos jokių Valstybės saugumo departamento dokumentų – tai yra nesusipažinusi su „akivaizdžiai reikšmingiausiais duomenimis“, ir neatlikusi savarankiško vertinimo.
„Ne tik nutarime, tačiau ir komisijos dokumentuose nėra pateikta jokio loginio paaiškinimo, kuo nurodyti faktai galėtų būti pavojingi Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kai kurie komisijos nurodyti faktai yra neteisingi“, – teismui teigė Birių krovinių terminalas.
Pasak LVAT, jis įvertino komisijos nustatytas aplinkybes, išvados teisėtumą ir pagrįstumą, ir teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktams.
LVAT jau antrą kartą nagrinėjo bylą – pernai sausį teismas patenkino BKT skundą ir jo priėmimo klausimą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pastarasis 2019 metų lapkritį atsisakė priimti bendrovės skundą.
Tačiau tuomet bylos medžiaga buvo nevieša ir nutartis nebuvo skelbiama. Šį kartą nutartis paviešinta, tačiau joje nenurodomas nei įmonės-pareiškėjos pavadinimas, nei investicijų objektas, neviešinama ir daugiau bylos duomenų. Tačiau nurodomos komisijos ir Vyriausybės sprendimų datos.
Vyriausybė 2019 metų rugsėjį svarstė sandorį, kuriuo BKT prašė leisti įsigyti I. Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijas, tačiau jos sprendimas yra konfidencialus.
Pasak BNS šaltinių, Ministrų kabinetas nusprendė neblokuoti sandorio, o pavedė vyriausybinei strateginius sandorius tikrinančiai komisijai nustatyti papildomus saugiklius, įvertinus VSD įvardytas rizikas.
I. Udovickis tų pačių metų spalį BNS nurodė, kad BKT gavo vyriausybinės komisijos rekomendacijas, iš kurių, jo žodžiais, suprato, kad komisija „aiškiai nori, kad terminalui nebūtų leista plėstis“.
„Komisijos rekomendacijos tiesiog neįvykdomos, akivaizdžiai diskriminuojančios, yra tokios nekonkrečios ir bendro pobūdžio, kad ateityje gali būti traktuojamos bet kaip. Vadinasi, Birių krovinių terminalas negali vykdyti investicijų, nes supranta, kad jos ateityje gali būti pripažintos neteisėtomis“, – BNS atsiųstame komentare tuomet sakė I. Udovickis.
BKT 2019-ųų spalį viešai skelbė, jog vyriausybinė komisija rugsėjo 12 dieną nutarė, kad įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė rugsėjo 30 dieną pavedė komisijai nustatyti sąlygas įmonės investicijoms – BKT teigimu, jos turėtų siekti apie 70 mln. eurų.
Tačiau spalio 8 dieną komisija nurodė tokias sąlygas, kurios, BKT įsitikinimu, prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisei bei tarptautiniams šalies įsipareigojimams ir yra neįvykdomos.
Pasak BKT, tokie komisijos veiksmai destabilizuoja jos veiklą. Anot terminalo vadovų, leidimas jam buvo reikalingas plėtrai, nes 2024-2025 metais planuojama smarkiai didinti baltarusiškų kalio trąšų eksportą per Klaipėdos uostą – nuo maždaug 10,5 mln. iki 15-16 mln. tonų kasmet. o tam reikia naujų sandėlių, transportavimo įrenginių, vagonų iškrovimo vietų.
Be kita ko, pasak BKT, diskriminuodama jos akcininką – Baltarusijos investuotoją, komisija pažeidė Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, savo išvadą ji pagrindė neteisingais faktais apie BKT akcininkų veiklą.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja yra paraginusi Lietuvą įvesti sankcijas Klaipėdos uostą naudojančiai trąšų gamintojai „Belaruskalij“, jei ji toliau persekios režimo kritikus.
I. Udovickis yra sakęs, kad sankcijos šiai Baltarusijos valstybės valdomai įmonei būtų žalingos Lietuvos ekonomikai, o jų naudą pajustų Vokietija ir Rusija.
„Belaruskalij“ šiuo metu nėra ES sankcijų sąraše.
BKT ir Nemuno terminalas Klaipėdos uosto teritorijoje veikia viena greta kitos, abejose daugiausia akcijų turi I. Udovickis. Registrų centro duomenimis, jis valdo 70 proc. BKT akcijų, „Belaruskalij“ turi 30 procentų.
100 proc. Nemuno terminalo akcijų per „Ferteksos transportą“ I. Udovickis valdo kartu su Olga Udovickaja.
