Kokios šių manevrų priežastys – kol kas galima tik spėlioti, o BKT vadovybė ir su akcijų perkėlimu tiesiogiai susiję žmonės to nekomentuoja. Mokesčių ekspertės Daivos Čibirienės vertinimu, sprendimo motyvai gali būti keli. BKT valdymo perkėlimas į Šveicariją esą gali signalizuoti I.Udovickio siekį tapti šios šalies mokestiniu rezidentu arba tylų BKT akcijų pardavimą kitam savininkui. Dar vienas variantas – kapitalo perkėlimas į saugesnę Šveicarijos jurisdikciją, toliau nuo Rusijos pašonėje esančių Baltijos šalių.
Tuo pat metu, kai keičiama BKT kontrolė, pasirodo pirmi signalai, rodantys, kad paskutiniai baltarusiškų trąšų tranzito mėnesiai BKT pagrindiniam akcininkui Igoriui Udovickiui ir jo aplinkai galėjo būti itin pelningi.
Per Latviją – į Alpes
Registrų centro duomenimis, I.Udovickis BKT kontrolę į užsienį perkėlinėti ėmėsi dar 2020 m. rudenį, tuoj po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų, po kurių sekė kelios tarptautinių sankcijų bangos Aliaksandro Lukašenkos režimui. 2020 m. lapkritį didžiąją dalį I.Udovickio tiesiogiai valdyto 70 proc. akcijų paketo perėmė kaimyninėje Latvijoje registruota įmonė „Fortis Asset Management“. Jos vienintelis akcininkas – pats I.Udovickis.
Taip „Fortis Asset Management“ įgijo 65 proc. BKT akcijų, I.Udovickis sau pasiliko 5 proc. Pastaruoju akcijų paketu I.Udovickis tiesiogiai disponuoja ir dabar, bet kontrolinis BKT akcijų paketas Latvijoje neužsibuvo.
Prieš kiek daugiau nei mėnesį, sausio 20 d., 65 proc. BKT akcijų savininke tapo Šveicarijoje registruota bendrovė „Hasenberg AG“. Bendrovė įkurta 2020 m. pradžioje. Jos akcininkų struktūra šiuo metu yra nežinoma, tačiau bendrovės valdyboje yra Arūnas Ališauskas – vandenį gaminančios įmonės „Melt Water“ direktorius ir smulkusis akcininkas. Pagrindinis šios bendrovės akcininkas – Igoris Udovickis.
A.Ališauskas atsisakė telefonu komentuoti BKT kontrolės perkėlimo į Šveicariją priežastis ir paprašė klausimus pateikti raštu. Taip ir padarėme. Tačiau į raštu pateiktus klausimus A.Ališauskas kol kas neatsakė. Į skambučius verslininkas nebeatsiliepė.
Pastaraisiais metais BKT akcininkų struktūroje keičiasi tik I.Udovickio valdoma dalis, per mažiau nei pusantrų metų iškelta jau į dvi skirtingas jurisdikcijas. Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir toliau disponuoja 30 proc. akcijų paketu.
Tarp variantų – siekis tapti Šveicarijos rezidentu
BKT kontroliuojanti įmonė „Hasenberg AG“ veikia Šveicarijos Cugo kantone, garsėjančiame mažu gyventojų kiekiu ir dideliu užsienio kapitalo srautu. Regiono sostinės populiacija – apie 30 tūkst. žmonių. Joje registruotų verslų kiekis – kur kas didesnis.
Cugas ir kiti Šveicarijos kantonai garsėja kaip itin turtingų ES ir trečiųjų šalių piliečių pamėgta vieta investicijoms dėl palankios mokestinės sistemos. Šveicarija taip pat garsėja rezidentų pritraukimu – ES ir trečiųjų šalių piliečiai, investavę solidžias sumas Šveicarijoje, gali tikėtis itin patrauklios mokestinės aplinkos. Turbūt garsiausias Šveicarijos rezidentas iš Lietuvos – energetikos sektoriaus milijonierius Rimandas Stonys, pastaruoju metu turintis rimtų problemų su teisėsauga.
Mokesčių ekspertės Daivos Čibirienės vertinimu, planai tapti Šveicarijos rezidentu – vienas iš kelių variantų, kaip būtų galima paaiškinti BKT kontrolės perkėlimą į Cugą.
„Gali būti, kad jis ieško patogesnės vietos dėl mokesčių mokėjimo. Čia natūralu“, – teigė D.Čibirienė. Tačiau, anot pašnekovės, BKT kontrolės perkėlimas į Šveicariją dar nebūtinai reiškia, kad I.Udovickis nusprendė tapti Šveicarijos mokesčių mokėtoju.
Pasak jos, kiti variantai – didesnio privatumo siekis arba galimas BKT kontrolės perleidimas, akcijas parduodant ne tiesiogiai I.Udovickiui, o per Šveicariją.
„Sunku pasakyti. Dar kiti kilnoja tas akcijas per juridinius asmenis, kai nori jas parduoti, realizuoti“, – tęsė D.Čibirienė.
Jei BKT akcijas kam nors perleistų ne I.Udovickis, o Šveicarijoje registruota įmonė, iš sandorio gautas pelnas būtų apmokestinamas Šveicarijoje, ne Lietuvoje – bent jau iki to momento, kai įmonės galutinis gavėjas pelną išsimokėtų sau.
Mokesčių ekspertė neatmeta ir dar vieno varianto – kapitalo perkėlimo iš Baltijos šalių į tolimesnę jurisdikciją dėl padėties Ukrainoje.
„Gal tiesiog mėtoma į tas šalis, kur saugiau bus su pinigais“, – svarstė D.Čibirienė.
Tokią versiją mokesčių ekspertė iškėlė dar iki karo veiksmų pradžios. Su D.Čibiriene kalbėjomės pora dienų iki Rusijos invazijos į Ukrainą.
Rekordinių pelnų ženklai
Pernai gruodį, tebeverdant aistroms dėl kalio trąšų tranzito, „Siena“ ir „Belarusian Investigative Center“ publikavo tyrimą apie BKT ir su terminalu susijusias įmones, generuojančias įspūdingus pelnus.
Itin dideliu pelningumu pasižymi bendrovės „Ferticonta“ ir „Fertimara“, kurių akcininkas yra BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas. Pirmąją V.Dambrauskas valdo vienas, antrąją – kartu su Baltarusijos valstybine įmone „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK), turinčia išskirtines teises eksportuoti „Belaruskalij“ produkciją ir neseniai įtraukta į JAV sankcijų sąrašus.
Šios dvi įmonės, kaip tuomet paaiškino V.Dambrauskas, užsiima ekspedijavimu, frachtu ir agentavimu. Abi bendrovės metai po metų demonstravo įspūdingą pelningumą, ir panašu, kad pernai buvo pagerinti rekordai.
Kol kas Registrų centrui finansines ataskaitas už praėjusius metus pateikė tik „Fertimara“. Skaičiai – daugiau nei įspūdingi.
Pernai „Fertimaros“ apyvarta viršijo 7,6 mln. eurų. Palyginimui – per 2019 ir 2020 metus kartu sudėjus, bendrovės pajamos siekė 8,59 mln. eurų. „Fertimaros“ grynasis praėjusių metų pelnas – 5,74 mln. eurų. Tai didžiausias rodiklis per visą bendrovės istoriją. Pernai uždirbtas grynasis pelnas – beveik toks pat, kaip per ankstesnius dvejus metus kartu sudėjus (5,83 mln. eurų).
Iš Registrų centrui pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad jau priimtas sprendimas išmokėti dividendus „Fertimaros“ akcininkams. Pabaigus finansinius metus, nutarta išmokėti 3,66 mln. eurų dividendų. Dar 2 mln. eurų buvo išmokėti pasibaigus pirmajam pusmečiui. Taigi iš esmės visas pernykštis pelnas padalintas „Fertimaros“ akcininkams.
Pagal dabartinę akcininkų struktūrą, V.Dambrauskas ir jo įmonė „Fertimara“ turi teisę į pusę „Ferticontos“ pelno, 10 proc. akcijų priklauso jau buvusiam įmonės vadovui Leonidui Bergeriui, o likusius 40 proc. valdo BKK. JAV šią bendrovę į sankcijų sąrašus įtraukė praėjusių metų pabaigoje – keliais mėnesiais vėliau nei trąšų gamintoją „Belaruskalij“.
JAV sankcijos BKK įsigalios balandžio mėnesį.
„Neteisingas“ žurnalistas
Su Igoriu Udovickiu „Sienai“ susisiekti nepavyko. BKT generalinis direktorius, Klaipėdos tarybos narys Vidmantas Dambrauskas į skambutį atsiliepė, bet komentarus teikti atsisakė.
„Oi, Šarūnai. Aš su jumis nešnekėsiu visiškai. Todėl, kad jūs vartot faktus, rašot visokius vėjus apie mane. Nu tai kaip aš su jumis šnekėsiu?“ – sakė verslininkas ir politikas.
Išgirdęs klausimą apie BKT kontrolės perkėlimą į Šveicariją, verslininkas nutraukė pokalbį.
„Ne. Jūs klauskit ką norit – aš jums sakau, kad aš su jumis nešnekėsiu. Todėl, kad jūs nesat teisingas žurnalistas“, – prieš padėdamas ragelį pasakė V.Dambrauskas.
V.Dambrauskas oficialiai vadinamas turtingiausiu Lietuvoje išrinktu politiku. Su „valstiečių“ sąrašu išrinkto Klaipėdos tarybos nario turtas, pagal jo paties VMI pateiktą deklaraciją, vertas beveik 20 mln. eurų. Kur kas didesne suma V.Dambrausko piniginę įvertino žurnalas „TOP“. Naujausiame šio žurnalo skelbiamame Lietuvos turtingiausių žmonių reitinge V.Dambrauskas rikiuojasi 71 vietoje. Jo turtas įvertintas 80 mln. eurų.