„Pernai fiksavome net keletą netipinių tendencijų. Per rekordinius mūsų tinklui metus 500 proc. išaugo pokalbių programėlių duomenų naudojimas. Be to, matėme ir neįprastai padidėjusį duomenų naudojimą priemiesčiuose, kurortuose ir miegamuosiuose rajonuose. Siekdami išlaikyti aukštą paslaugų kokybę, plėtėme tinklą – pernai atnaujinome praktiškai pusę – 45 proc. bazinių stočių“, – pranešime žiniasklaidai paaiškina Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Lietuviai žiemoja pajūryje
Įprastai „Bitė“ daug dėmesio skiria ryšio gerinimui miestų centruose, nes čia yra daugiausiai klientų, tad ir didžiausios tinklo apkrovos: 80 proc. srauto sugeneruoja vos 20 proc. centrinėse miestų dalyse esančių stočių.
„Vis dėlto pernai, vartotojams iš biurų persikėlus dirbti į namus, tinklo apkrovos gerokai padidėjo užmiesčiuose ir miegamuosiuose rajonuose. Dėl to koregavome planus ir ypač didelį dėmesį skyrėme tinklo atnaujinimui atokiose vietovėse, kad ir užmiesčiuose įsikūrę vartotojai galėtų dirbti nuotoliniu būdu mėgaudamiesi aukšta ryšio kokybe“, – pasakoja G.Butėnas.
Vasarą ir žiemą lietuviai karantiną leido sodybose ir pajūryje. Molėtuose duomenų srautas vasarą augo 60 proc., Ignalinos rajone – 63 proc., o Neringoje – net 156 proc., lyginant su laikotarpiu prieš karantiną. Tuo metu nuo rugsėjo iki gruodžio Molėtuose jis išaugo 75 proc., Palangoje – 40 proc., o štai Neringoje žiemą lankėsi mažiau lietuvių – duomenų srautas čia sumažėjo trečdaliu.
Duomenų srauto augimas „Bitės“ tinkle stebėtas visus praėjusius metus, o tris kartus fiksuoti išskirtiniai duomenų naudojimo šuoliai: kovą, prasidėjus karantinui, spalį – per vaikų atostogas ir per didžiąsias metų šventes – gruodį.
Išaugęs pokalbių programėlių populiarumas
Pandemija gerokai pakoregavo ir lietuvių naršymo įpročius. Ypač augo naudojančiųjų nuotolinio bendravimo programėles, tokias, kaip „Teams“, „Viber“, „Zoom“ ar „Messenger“. Duomenų sunaudojimas šiose programėlėse „Bitės“ tinkle augo beveik penkis kartus.
„Karantino metu pamėgtos bendrauti ir dirbti skirtos programėlės išliko populiarios ir po karantino, kai nemažai žmonių grįžo į biurus. Pandemija išmokė dirbti nuotoliniu būdu, todėl tikėtina, kad, net sugrįžus į darbovietes, daugelį funkcijų ir toliau atliksime virtualiai – panašu, kad tai taps tvariu, ilgalaikiu pandemijos atneštu pokyčiu“, – sako G.Butėnas.
Kai kurios vaizdo įrašų platformos, kaip „Youtube“, siekdamos suvaldyti išaugusias tinklų apkrovas Europos tinkluose, įrašų transliavimo kokybę sumažino iš HD (High definition) į SD (Standart definition). Jei šie pakeitimai nebūtų įgyvendinti, būtume matę dar dramatiškesnį duomenų srauto augimą, o Europos tinklai – patyrę dar didesnę duomenų apkrovą.
„Bitė“ jau startavo su 5G
Komercinį 5G ryšio tinklą praėjusiais metais „Bitė“ jau paleido Latvijoje, kur dar 2019 m. buvo įdiegtas bandomasis 5G ryšio tinklas. 5G yra naujos kartos mobiliojo ryšio technologija, kuri leidžia pasiekti net iki 100 kartų didesnę mobiliojo interneto spartą nei 4G.
„Bitė“ Latvijoje įdiegė 11 bazinių 5G ryšio stočių, o šįmet 5G tinklą planuojama plėsti dar. Tuo metu Lietuvai naujos ryšio technologijos startą stabdo elektroninių ryšių išteklių trūkumas, kurį Latvija išsprendė dar užpernai.
„5G ryšio technologiją Latvijoje padėjo diegti mūsų inžinieriai iš Lietuvos. Vos tik 5G ryšio technologijai reikalingas dažnių aukcionas mūsų šalyje bus baigtas, galėsime šią technologiją vystyti“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Vis tik 5G pritaikomumas priklauso ir nuo to, kiek vartotojų iš tiesų turi naujos technologijos kartą palaikančius įrenginius. Latvijoje 5G ryšys šiuo metu jau palaikomas dalies „Huawei“, „One Plus“, „Samsung“, „Xiaomi Mi“ ir kitų išmaniųjų telefonų modelių.
Pernai „Bitė“ tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje investavo ir į tinklo stabilumą įdiegdama dvigubus sujungimus, kurie užtikrina, kad, net ir įvykus gedimui tinkle, vartotojai nepajunta trikdžių. Investicijos į tinklo stabilumą lėmė, kad per praėjusius metus reikšmingai sumažėjo ryšio sutrikimų skaičius.
Šiemet „Bitė“ į tinklo plėtrą Lietuvoje planuoja investuoti apie 15 mln. eurų.