Entuziazmas prieš krizę
L.Želvys, jo sūnus Vaidas ir žmona Birutė šeimyninio verslo ėmėsi dar 1991-aisiais, įregistravę viešojo maitinimo įstaigą „Goda.“
„Goda“ 2005 metais iš tuo metu dar „Hansabanko“ paėmė 460 tūkst. eurų paskolą su 6,4 proc. palūkanomis, įsipareigodama paskolą su palūkanomis grąžinti iki 2014-ųjų. Vėliau, pritrūkus apyvartinių lėšų, įmonė iš banko paėmė dar vieną kreditą – per 0,5 mln. eurų.
Kadangi įmonė vystė ir autotransporto veiklą, iš „Hansabanko“ paėmė papildomą 355 tūkst. eurų kreditą. Iš viso – apie 1,5 mln. litų. Už paskolas šeima įkeitė savo asmeninį turtą.
„Prieš ekonomikos krizę atrodė, kad net ir tokią didelę paskolą, verslui einant kaip iš pypkės, nesunkiai atiduosime. Bet krizė viską pakeitė iš esmės. O bankas, suteikęs paskolą, iš visada pasiruošusio padėti bičiulio, tapo smaugiku, keičiančiu sutarties sąlygas“, – tikina V.Želvys.
Verslo pradžia buvo sėkminga
Pradžioje „Godai“ valdomam „Steak House“, ir svečių namams „Lašas“ sekėsi puikiai. Įmonė buvo pajėgi savo finansinius įsipareigojimus bankui vykdyti.
„Prieš ekonomikos krizę atrodė, kad net ir tokią didelę paskolą, verslui einant kaip iš pypkės, nesunkiai atiduosime. Bet krizė viską pakeitė iš esmės. O bankas, suteikęs paskolą, iš visada pasiruošusio padėti bičiulio, tapo smaugiku, keičiančiu sutarties sąlygas“, – tikina V.Želvys.
„2005-2006 metais, pasisamdėme verslo konsultantų įmonę, kurios išvados dėl mūsų verslo plano buvo mums labai palankios: J. Basanavičiaus gatvei „lūžtant“ nuo žmonių, pasiruošusių išleisti pinigus joje, verslas atsipirks net paėmus palyginti didelę paskolą. „Swedbank“ irgi buvo įsitikinę, kad paskolą išmokėsime, todėl ją jie mums suteikė“, – prisimena verslo pradžią V.Želvys.
Už pirminę paskolą ir savo lėšas šeima įsigijo žemės sklypą, įrengė restoraną „Steak House“ ir pastatė svečių namus.
Nuo Želvių kliūva ir Palangos savivaldybei bei miestą valdžiusiems konservatoriams. Anot L.Želvio, trejus metus valdininkai vilkino detalaus sklypo plano parengimą ir statybas. Be to, už statybinink7 paslaugas ekonomikos pakilimo metu palangiškiai mokėjo brangiai.
Prasidėjus krizei, „Swedbank“ nutraukė kreditavimą Želvių įmonei, perkančiai autotransportą. 2008-ųjų pabaigoje, pasirašant pagrindinės dalies kredito papildymo sutartį, bankas paskolos palūkanas padidino nuo 6,41 iki 11,28 procento. „Mums vien palūkanos tokiu būdu padidėjo dvigubai, beveik iki 600 tūkst. litų“, – skundžiasi L.Želvys.
Baltos vėliavos neiškėlė
Vis dėlto šeimai 2009-aisiais pavyko pasiekti, kad bankas su jais pradėtų derybas dėl paskolos restruktūrizavimo. Verslininkai prašė leisti paskolą su palūkanomis, iš viso apie 5 mln. Lt, išmokėti ne iki 2014-ųjų, o daug vėliau, be to, prašyta, kad pirmą mokėjimą bankas sumažintų nuo 200 iki 150 tūkstančių.
Susitarti nepavyko. Teko priimti banko sąlygas. Už pirmąsias su banku pasirašytas sutartis verslininkai mokėjo apie tūkstantį litų. Bet per krizę, pakeičiant paskolos sutartį taip, kaip pageidavo bankas, Želviai turėjo suploti apie 10 tūkst. litų.
Bankas liko griežtas
Palangiškiai dar kartą tais pačiais metais kreipėsi į banką dėl mokėjimų atidėjimo metams.
Bet iš „Swedbank“ susilaukė atsakymo: „Sutartį peržiūrėsime, jeigu prieš tai įnešite 100 tūkst. Lt“, – pasakojo V. Želvys.Verslininkams pavyko nusiderėti iki 25 tūkst. litų.
„Sulaukėme trumpo atokvėpio, – prisimena verslininkas. – Suvokę, kad jeigu tik linksėsime galvomis, liksime be kelnių, nusprendėme „Swedbank“ apskųsti teismui dėl vienašališko sutarties laužymo ir prašyti Klaipėdos apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad kol nėra pasirašytos naujos sutarties, atidėti bankui mokėjimus.“
Bet dar prieš teismą 2010-aisiais, Želviai išsiaiškino, kad „Swedbank“ Vilniaus skyrius, nepranešęs paskolos turėtojams, vienašališkai priėmė sprendimą nutraukti sutartį su L.Želviu.
Toks sprendimas reiškė, kad bankas Palangos verslininkams iškels bankroto bylą.
Toks sprendimas reiškė, kad bankas Palangos verslininkams iškels bankroto bylą. Tačiau palangiškiai Klaipėdos apygardos teisme laimėjo dvi jiems iškeltas bylas dėl bankroto. „Teismas grindė savo sprendimą, kad mūsų kapitalas ir valdomas turtas yra didesnis nei mūsų įsiskolinimai“, – pastebėjo L.Želvys.
Tas pats Klaipėdos apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atidėjo įmonės mokėjimus bankui, kol išsispręs ginčai dėl sutarties pakeitimo. Tačiau 2010-аisiais Vilniaus apylinkės teismas patenkino ieškovo prašymą nutraukti paskolos sutartį> Palangiškiai bankui iki tol buvo sumokėję per milijoną litų. Vilniaus apygardos teismas patvirtino apylinkės teismo nutartį.
2011-aisiais palangiškis parašė laišką „Swedbank“ vadovams Švedijoje. Jis vėl prašė atidėti bankui mokėjimus, kol bus pasirašyta su banku nauja sutartis, ir, svarbiausia, pratęsti paskolos atidavimo terminą iki 2027-ųjų.
Švedai mandagiai pasiūlė aptarti sutarties perrašymo sąlygas su savo padalinio Vilniuje vadovais. Bankininkai sutiko iki 2020-ųjų pratęsti paskolos išmokėjimą, bet verslininkų tai netenkino. Bankrotas tampa realybe.
Šimtai milijonų blogų paskolų
Verslininkas turi savo, „Swedbank“ – kitą įvykių logiką. „Remiantis 2012 metų finansinių rezultatų duomenimis, nuostolio požymių turinčių paskolų portfelis 2012 m. siekė 900 mln. litų (2011 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje nuostolio požymių turinčių paskolų suma sudarė 1,86 mlrd. litų)“, – sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Banko atstovas paaiškino, kad nei paskolos gavėjas L.Želvys, nei paskolos laiduotojai neatliko nei vieno paskolos mokėjimo ar palūkanų padengimo, nors paskolos gavėjas turėjo pajamų ir iš pagrindinės veiklos, ir iš turto pardavimo.
Tačiau S.Abraškevičius atsisakė paaiškinti, kodėl bankas L.Želviui savavališkai padidino palūkanų dydį iki 11,28 proc. ir kuo pagrįstas didelis sutarčių su paskolų gavėjais koregavimo administracinis mokestis: „Gerbdamas kliento privatumą ir laikydamasis verslo etikos, bankas paprastai nekomentuoja sutarčių su klientais detalių ar teisinių ginčų.“
