Kolektyvinį ieškinį pateikusiems „Boeing“ akcininkams atstovaujanti advokatų kontora „Hagens Berman“ pranešė, jog šių kaltinamų esmė – tyčinis liūdnai pagarsėjusių „Boeing 737 Max“ oro lainerių esminių saugumo spragų slėpimas, dėl kurio po šių lėktuvų katastrofų akcininkai patyrė didelių nuostolių.
Po pastarosios katastrofų praėjusį mėnesį, kai sudužo „Ethiopian Airlines“ naudotas „Boeing 737 MAX“, „Boeing“ kapitalizacija sunyko daugiau nei 25 mlrd. JAV dolerių.
Pasak advokatų, „Boeing“ vadovybė kaltinama nuslėpusi faktą, kad svarbios skrydžių saugumui sistemos nebuvo įtraukiamos į bazinę orlaivių komplektaciją ir buvo siūlomos už papildomą kainą, o dauguma „Boeing 737 Max“ užsakovų nepanoro jos mokėti. Be to, gamintojas nepranešė, jog per šių lėktuvų sertifikavimą JAV civilinės aviacijos administracijos (FAA) ekspertai didžiąją dalį įgaliojimų faktiškai perleido „Boeing“ inžinieriams.
Anot „Hagens Berman“, tai yra akivaizdus interesų konfliktas, nes „Boeing“ siekė kuo greičiau naują lėktuvo modelį išleisti į rinką ir taip įgyti pranašumų prieš pagrindinį konkurentą „Airbus“.
„Mirtina rizika buvo slepiama sąmoningai, o pajamos ir pelnas tapo aukščiau saugumo ir patikimumo“, – pabrėžė „Hagens Berman“ atstovas Reedas Kathreinas (Ridas Katreinas).
Abejonių dėl „Boeing 737 MAX“ saugumo kilo po to, kai per mažiau nei per penkis mėnesius sudužo du šio modelio lėktuvai.
2018 metų spalio pabaigoje netrukus po pakilimo iš Džakartos oro uosto sudužo Indonezijos oro linijų bendrovės „Lion Air“ lėktuvas „Boeing-737 MAX 8“, žuvo visi 189 juo skridę žmonės. Šių metų kovo 10-ąją nukrito iš Adis Abebos į Nairobį skridęs Etiopijos aviakompanijos orlaivis „Boeing-737 Max 8“, katastrofa nusinešė 157 gyvybes.
Po pastarojo įvykio daugelis pasaulio šalių uždraudė šio modelio orlaivių skrydžius savo oro erdvėje, o oro bendrovės atsisakė juos naudoti ir atšaukė ankstesnius šių orlaivių gamybos užsakymus.