„Kinzos“ direktorė Danguolė Stancikaitė pripažįsta, kad tai yra turbūt brangiausias kaljanų baras Vilniuje. Tačiau klientams tai, atrodo, nė motais – nerezervavęs staliuko iš anksto, savaitgalį kaljano negausi.
„Kinzos“, įsikūrusios sostinės Naugarduko gatvėje, darbuotojai neberūko kaljanų namuose, sako, kad skonis tarp paprasto naminio kaljano ir to, kurį paruošia profesionalus kaljanistas, skiriasi kaip diena ir naktis.
„Galima ir namuose gerą kaljaną padaryti, bet mes metėme šį reikalą“, – 15min.lt pasakojo D.Stancikaitė.
„Kinzoje“ paruošti kaljanai ypatingi tuo, kad ant jų dega tikros anglys, kurios yra uždegamos krosnyje.
Galima ir namuose gerą kaljaną padaryti, bet mes metėme šį reikalą, – 15min.lt pasakojo D.Stancikaitė.
„Pirmajam klientui tenka palaukti, kol užkuriame krosnį, tačiau kiti kaljaną gauna jau labai greitai – per 5–10 minučių“, – pasakojo D.Stancikaitė.
Unikalūs receptai
Lietuviai žinių, kaip sukurti kaljanų restoraną, ieškojo Latvijoje. „Kinza“ pasikvietė įmonės „Very Special“, kuri Rygoje valdo barą „Illu Zion“, specialistus, kurie ir tabako padėjo atsivežti, ir kaljanistus apmokė. O jų „Kinza“ restoranas turi du.
„Kaljanistas išklauso žmogų. Jeigu klientas būna užsispyręs, tai jis padaro, kaip klientas nori, o kitiems pasiūlo savo receptą“, – pasakojo baro direktorė.
Du bare dirbantys kaljanistai siūlo ne tik įvairaus takabo, bet ir jo mišinius, pavyzdžiui, mėlynių, apelsinų vynuogių mišinį.
Išskirtiniai ir, kaip sakė D.Stancikaitė, itin populiarūs yra kaljanai, paruošti išskobtam ananase ar greipfrute.
Tradicinį kaljaną, priklausomai nuo žmonių skaičiaus, galima rūkyti apie 2 valandas. Tiesa, jeigu norite užsukti savaitgalį, teks stalelį rezervuotis iš anksto – baras būna sausakimšas.
„Liūdniau būna karštomis vasaros dienomis. Kas dar likę Vilniuje, laiką leidžia Pilies gatvėje. Bet tai neilgas laiko tarpas, galima išgyventi“, – pasakojo D.Stancikaitė.
Neerzinantys Rytai
Nors „Kinza“ dabar jau geriau žinomas kaip kaljanų baras, jis siūlo ir daug Vidurio Azijos ir Artimųjų Rytų patiekalų. Kai kuriuos kūrė patys restorane dirbantys virėjai.
Tačiau, nors „Kinza“ ir siūlo pasimėgauti rytietiška kultūra, primygtinai jos neperša. Restorane yra rytietiškų kilimų, tačiau jie įsilieja į modernų interjerą, skamba ne rytietiška, o mums įprasta muzika.
Nesiūlo „Kinza“ ir specialių rytietiškų alkoholinių gėrimų – bare pardavinėjamas įprastas alus, vynas, degtinė, tekila ir kiti gerai lietuviams jau pažįstami gėrimai.
„Kinza“ alkoholio licenciją turi iki vidurnakčio, todėl, nors, D.Stancikaitės teigimu, tai yra mėgstama vakarėlių vieta, naktinės linksmybės neužsitęsia.
Planuoja plėtrą
„Kinza“ baras Vilniuje veikia jau metus. Per juos, kaip pasakojo D.Stancikaitė, baras patobulėjo, pasimokė iš klaidų, todėl pats laikas atidaryti dar vieną barą.
Kitas baras veikiausiai bus atidarytas Užupyje.
„Naują barą atidarysime vėlyvą rudenį. Stengsimės paplušėti per vasarą ir spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje turėtume atidaryti jį Užupyje“, – pasakojo D.Stancikaitė.
Ji svarstė, kad prieš kelerius metus tokį kaljanų barą atidaryti būtų buvę kur kas sunkiau. Dabar, išpopuliarėjus kelionėms į Aziją, žmonės traukia ne tik į Senamiesčio širdį, bet ir ieško atokesnių restoranų, jei tik jie patiekia tai, ko nori vartotojas.
„Formuojasi kita kultūra. Buvome uždari, atkirsti nuo pasaulio, o dabar žmonės keliauja, mato, ragauja, lygina“, – pasakojo D.Stancikaitė.
Iki kol atidarys naują barą, D.Stancikaitė turi paruošusi savo klientams ir kitų naujienų. Jau dabar baras pasamdė žmogų, kuris vasarą pirks įvairias sezonines gėrybes turguose ir siūlys įvairių sezoninių patiekalų, pavyzdžiui, kokteilius iš mūsų miškų uogų.
