Lietuvos alaus mėgėjai, vis labiau vertinantys netradicinį pintos tūrį, vis dėlto neskuba tokių butelių grąžinti ir vietoj taros pridavimo greičiausiai juos pasilieka namuose arba net nesusimąstę išmeta.
Bravoro „Volfas Engelman“ vadovai užsimena nenorintys grįžti prie tarpukariu gyvavusios tvarkos, kuomet naują alaus butelį būdavo galima nusipirkti tik atnešus tuščią, tačiau neslepia pakliuvę į savotiškus spąstus. „Į stiklo tarą reikėtų žiūrėti kaip į bibliotekoje pasiskolintą knygą, kurios negali pasilikti namuose ar perskaičius tiesiog išmesti. Anksčiau ar vėliau ją privalu grąžinti, antraip kiti neturės galimybių ją pasiskolinti“, - sako bravoro „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas. Alaus daryklos vadovas primena, kad ne veltui anksčiau stikliniai buteliai buvo žymimi bravoro nuosavybės ženklu.
Bravoro „Volfas Engelman“ gen. direktorius M. Horbačauskas pripažįsta, kad prie taros stygiaus prisidėjo ir ženkliai padidėjęs jų gaminamo alaus populiarumas užsienyje – bravoro eksporto mastai, lyginant su praėjusiais metais, išaugo keliskart. Nepaisant to, didžioji dalis tuščių pintos butelių užsiguli lietuvių alaus mėgėjų namuose arba iškeliauja į šiukšlių konteinerį.
Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai yra itin skatinami rūšiuoti atliekas, tačiau tuščio alaus butelio išmetimas į specialų konteinerį ne visuomet tinkamiausias sprendimas. Jau nekalbant apie tai, kad už depozito ženklu pažymėtus butelius taros supirktuvėse grąžinamas iš anksto sumokėtas ketvirtis lito, išskirtiniai pintos alaus buteliai tiesiog reikalingi gamintojams. Daugkartinis stiklinių alaus butelių panaudojimas yra ne tik ekonomiškai naudingas, bet ir svarbus ekologijai, tad bravoras „Volfas Engelman“ prašo nelaikyti butelių namuose, o kuo skubiau grąžinti juos į artimiausią stiklo taros supirktuvę.