„Brexit“ pasekmės Lietuvoje: stringa siuntos, pasekmes pajus visi su Jungtine Karalyste susiję verslai

Nors Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos (ES) išstojo pernai sausį, pagal „Brexit“ susitarimą Britanija iki 2020-ųjų gruodžio pabaigos toliau vadovavosi dauguma bendrijos taisyklių, o per tą laiką derėjosi dėl būsimų prekybinių santykių.

Londonas ir Briuselis susitarimą galiausiai pasiekė Kūčių dieną. Jis užtikrino, kad nebus tarifų ir kvotų, bet Jungtinė Karalystė vis tiek pasitraukė iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Brexit“

„Brexit“ sprendimu Britanija nutraukė beveik 50 metų trukusį integracijos į Europos projektą ir dešimtmečius be trikdžių vykusią tarpusavio prekybą.

Naujoje realybėje jau gyvename antrą savaitę.

„Didžiausia melagystė“

Įsigaliojus „Brexit“, ten dirbantys Lietuvos vežėjai didesnių problemų kol kas nepatyrė, tačiau dėl neapibrėžtumo lietuvių vilkikų vairuotojams pirmosiomis sausio savaitėmis rekomenduojama vengti didesnių operacijų Jungtinėje Karalystėje.

Vis dėlto iš Lietuvos į Britaniją siunčiamos siuntos stringa, perspėja „Lietuvos paštas“.

Gruodžio pirmoje pusėje vidutinis siuntų pristatymo terminas buvo nuo 14 iki 17 dienų. Jis ir taip ilgesnis nei įprastai dėl COVID-19 pandemijos.

„Kol kas praėjo dar per mažai laiko nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, todėl negalime konkrečiai įvardinti vidutinių pristatymo terminų naujaisiais metais, tačiau akivaizdu, kad jie bus ilgesni nei įprastai“, – 15min sakė valstybės valdomos įmonės Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Tie, kurie sakė, kad Britanija ir ES susitars ir čia niekas nesikeis, galiu atsakyti, kad tai buvo didžiausia melagystė.

Ji taip pat priminė, kad sausį į Jungtinę Karalystę išsiųstoms siuntoms bus taikoma papildoma išmuitinimo ir apmokestinimo tvarka.

Situacija įsigaliojus „Brexit“ kai kuriuos siuntų pristatytojus netgi verčia galvoti apie tokios veiklos stabdymą.

Siuntas į Jungtinę Karalystę vežiojančios įmonės „Transona“ direktorius Artūras Proskuriakovas sako, kad net ir įsigaliojus „Brexit“ neturi pilnos informacijos kaip teikti paslaugą.

„Tik vakar gavome iš teritorinės muitinės oficialų raštą, kur kažkiek apibrėžtas siuntos vežimas, o iki to nieko konkretaus nerasdavome. Dirbome ir iki šiol dirbame praktiškai iš nuogirdų“, – 15min teigė verslininkas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Eilės Vilniaus autobusų stoties siuntų skyriuje

„Tie, kurie sakė, kad Britanija ir ES susitars ir čia niekas nesikeis, galiu atsakyti, kad tai buvo didžiausia melagystė. Anglijai tapus trečiąja šalimi, atsiranda ir trečiųjų šalių reikalavimai – muitinės deklaracijos, priklausomai nuo siuntos vertės ir muito mokestis. Tai jau vyksta“, – pridūrė jis.

A.Proskuriakovas tvirtino, kad pasikeitusios taisyklės iš esmės naikina įmonės turėtą konkurencinį pranašumą siuntas pristatyti itin greitai.

„Lyderiaujame, nes esame express pristatymas, tačiau jeigu atsiras didelis biurokratinis aparatas ir nebebūsime stiprūs savoj srity, neatmetu, kad atsisakysime krypties į Jungtinę Karalystę“, – kalbėjo „Transona“ vadovas.

„Scanpix“ nuotr./Didžiosios Britanijos pasienio darbuotojas

Teks pritaikyti prekes

Ekspertai teigia, kad dauguma su Jungtine Karalyste susijusių lietuviškų verslų po „Brexit“ susidurs su pakeitimais ir papildomais nepatogumais.

Britams pasitraukus iš ES bendrosios rinkos, jie nusistatys savus standartus įvairioms prekių grupėms. Paprastai tariant, tai reiškia, kad Jungtinės Karalystės tvarkų gali nebeatitikti iki šiol jai, kaip ir visai ES rinkai, gamintos prekės.

Galimi nesklandumai prekiaujant su Jungtine Karalyste bet kokiu atveju bus minimalūs, lyginant su tuo, kokie galėjo būti nesant susitarimui.

Nauji importuojamų prekių standartai Jungtinėje Karalystėje įsigalios skirtingai, tačiau iš esmės tai įvyks per 2021-uosius, sako valstybinės verslumą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

Tai kels eksportuotojams papildomų iššūkių – reikės „išsiimti“ atitikties sertifikatus, papildomai tikrinti produkciją, galbūt netgi keisti prekių sudėtines dalis ar apskritai gamybos linijas. Dėl to brangs prekių savikaina, o taigi ir kaina galutiniams vartotojams.

„Ilgainiui tie reikalavimai Britanijoje parduodamoms prekėms gali keistis dar labiau ir reikalavimų atotrūkis tarp ES ir Britanijos ilgesniu laikotarpiu, pavyzdžiui, po dešimties metų, gali smarkiai padidėti“, –15min teigė V.Ivanovas.

Paslaugų eksportuotojai taip pat susidurs su papildoma našta – darbuotojus į Britaniją komandiruojančioms įmonėms teks daugiau popierizmo, be to, teks specifiškai pagal Jungtinės Karalystės reikalavimus saugoti klientų duomenis.

Versli Lietuva nuotr./Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas

V.Ivanovas taip pat tvirtino, kad nors ES prekėms muitai Jungtinėje Karalystėje netaikomi, Londonas turi visas galimybes savarankiškai taikyti muitų politiką kitoms trečiosioms šalims ir jų gamintojai šitaip įgaus pranašumą Britanijos rinkoje.

Vis dėlto nepaisant šių iššūkių Jungtinė Karalystė išliks labai patraukli rinka ES verslininkams vien dėl to, kad yra milžiniško dydžio, sakė ekspertas.

Tarp Londono ir Briuselio gruodžio pabaigoje pasiektas susitarimas taip pat padės tai užtikrinti, kad ir koks įvairiai vertinamas jis bebūtų, teigė „Verslios Lietuvos“ atstovas.

„Galimi nesklandumai prekiaujant su Jungtine Karalyste bet kokiu atveju bus minimalūs, lyginant su tuo, kokie galėjo būti nesant susitarimo“, – konstatavo V.Ivanovas.