Prieš Naujuosius metus iš Škotijos užsakytas rūbas iki R.Zemkausko keliavo keturis mėnesius. Tiesa, prekę pavasarį gavęs žurnalistas pastebėjo, kad neatitinka dydis, todėl pirkinį nutarė pakeisti.
Nors už pavasarį sulauktą prekę muito mokėti nereikėjo, gavęs pakeistą prekę R.Zemkauskas sulaukė ir nemalonios žinios – reikalavimo sumokėti muito mokestį.
Tokią situaciją nulėmė „Brexit“, nes muitą tenka sumokėti už nuo šių metų pradžios siųstas prekes. Žurnalistas teigė suprantantis, kad situacija, kurią nulėmė „Brexit“, yra sudėtinga, tačiau pasigedo lankstumo, nes jis prekę pirkęs dar pernai.
„Aš suprantu, kad situacija, kai keičiasi šitokios didelės sistemos, yra sudėtinga, ir kad atsižvelgti į visus niuansus yra sudėtinga, bet mano atveju niuansas yra toks, kad aš susimokėjau už prekę prieš Naujuosius metus, o muitas mane pasivijo dabar. Aš nemanau, kad tai yra teisinga“, – sakė R.Zemkauskas.
Jis teigė, kad tuo atveju, jei nebūtų grąžinęs prekės ir dydis būtų tikęs, mokesčio jam nebūtų reikėję mokėti.
„Jeigu aš nebūčiau grąžinęs prekės ir nebūčiau gavęs kitos, tai aš mokesčio nebūčiau mokėjęs. To paties pirkimo proceso metu staiga atsiranda muitas, kuriam aš nepasirašiau, kai pirkau tą daiktą pirmu pirkimu”, – sakė laidų vedėjas.
Jis akcentavo šioje situacijoje pasigedęs lankstumo.
„Įstatymai yra kokie yra ir privalu jų laikytis, tik, manau, kad yra nelanksčiai žiūrima, nes atvejai yra individualūs“, – pabrėžė R.Zemkauskas.
Muitinė: nemokamai pakeisti galima tik brokuotą prekę
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius 15min paaiškino, kad pagal Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES sutartį prekių, kurios buvo išsiųstos iš JK į ES iki 2020 metų gruodžio 31 dienos įskaitytinai, gabenimas buvo prilygintas gabenimui ES viduje, todėl muitų tokiu atveju mokėti nereikėjo.
Jis akcentuoja, kad net ir išsiuntus prekes iš JK į ES 2021 metais muitų paprastai mokėti nereikia, jeigu pateikiamas lengvatinės prekių kilmės įrodymas, nes pagal ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ES netaiko muitų JK kilmės prekėms. Tačiau jeigu prekė ne JK kilmės, tada ši lengvata netaikoma.
„Jeigu įsigyta prekė turėjo defektų, kurie išaiškėjo tik ją gavus, teisės aktai numato galimybes tokias prekes remontuoti už ES ribų, ar pakeisti į tas pačias prekes, nemokant muitų, kai tos prekės įvežamos, bet reikia atlikti tokiais atvejais taikytinus formalumus. Tačiau ši išlyga netaikoma tada, kai grąžinta prekė yra kokybiška“, – nurodė V.Volungevičius.
Pasak Muitinės departamento atstovo, jeigu prekė buvo įsigyta pagal nuotolinės prekybos sutartį, taip pat yra galimybė ją grąžinti ir atgauti sumokėtus importo mokesčius, bet tada, grąžinus prekę, turi būti pateiktas prašymas teritorinei muitinei pripažinti negaliojančia prekei įformintą importo deklaraciją.
Tuo metu lankstesnis žiūrėjimas į teisės aktus, anot jo, galimas tada, kai teisės aktai tai numato.
„Kitais atvejais tą jau derėtų vadinti aplaidumu ar korupcija“, – sakė V.Volungevičius.
Jis taip pat priminė, kad gyventojams prieš perkant, ar keičiant nusipirktas prekes, kai tai yra prekyba ne ES viduje, vertėtų išsiaiškinti, kokius mokesčius reikės mokėti.