Lietuvos gyventojams, net ir nekeliaujantiems ir negyvenantiems JK, visa tai taip pat atneš pokyčių. Nuo sausio 1 d. JK pasitraukia iš Muitų sąjungos ir šiuo atžvilgiu bus pradėta traktuoti kaip trečioji šalis. JK pasitraukimas reiškia, kad verslui padidės biurokratinių procedūrų kiekis, o galutinę to kainą, kaip ir dažnu atveju, sumokės vartotojai.
Muitų išvengta, bet nemalonių naujovių – bus
Lietuviai, perkantys prekes elektroninėse Didžiojoje Britanijoje įregistruotose parduotuvėse, susidurs su ne itin maloniomis naujovėmis, tačiau blogiausio išvengti visgi pavyko – sutarties šalys viena kitai netaikys muito mokesčio, jei kilmės valstybė bus JK arba ES.
Kita vertus, nemažai vartotojų internetu įsigyjamų brangesnių prekių gali būti iš kitų kilmės šalių, pavyzdžiui, elektronikos prekės neretai surenkamos Azijoje – tokiu atveju muito mokestis gali būti pritaikytas.
Tarptautinės siuntų pristatymo įmonės „DHL Lietuva“ muitinės tarpininkų padalinio vadovė Lina Petronienė 15min aiškino, kad tokiu atveju, pavyzdžiui, Kinijoje pagamintas ar surinktas telefonas, kurį pirkėjas atsisiųstų iš JK elektroninės parduotuvės, Lietuvoje būtų apmokestinamas muito mokesčiu, jei jo vertė viršytų 150 eurų.
Pagal šiandienines siuntų iš trečiųjų šalių taisykles, už prekes, kurių vertė nuo 22 iki 150 eurų, reikia mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Siuntinio vertei viršijus 150 eurų, teks mokėti ir muito mokestį, jeigu jis pagal prekės kilmę ir jos kodą muitų sistemoje yra taikomas.
JK iki šiol tiek lietuviams, tiek kitoms ES šalims buvo tapusi labai patrauklia internetinės prekybos rinka. Eurostato duomenimis, 2019 m. namų ūkio prietaisų ir elektronikos prekių indekso kainų rodikliai salyne buvo mažiausiai keliais punktais žemesni nei daugelio kitų Vakarų Europos šalių, o elektronikos prekių – žemiau nei Lietuvos rodiklis.
Per keletą metų, reaguojant į augančius apsipirkimo užsienyje srautus, Lietuvos rinkoje atsirado ir keletas pirkimo iš elektroninių platformų tarpininkų, kurie suteikia galimybę vartotojams laikinai sandėliuoti perkamas prekes svečioje šalyje. Tai leidžia sumažinti pirminio pristatymo išlaidas, o vėliau už mokestį įmonės atgabena jas į Lietuvą.
„DHL Lietuva“ muitinės tarpininkų padalinio vadovė L.Petronienė atkreipė vartotojų dėmesį į tai, kad nuo šiol į galutinę prekės kainą gali būti įskaičiuotos ir muitinės procedūros.
„Niekas už dyką išmuitinimo paslaugų neteiks, o gyventojai deklaracijų greičiausiai nelabai sugebės užpildyti patys. Prognozuojame, kad pirmaisiais mėnesiais bus perkama iš įpročio, bet kai pirkėjai suvoks, kai kai kurioms prekėms galioja PVM ar muito mokestis, pagausės prekių atsisakymo ir grąžinimo siuntėjui atvejų. Su laiku galbūt galiausiai išsigrynins specifinių prekių, kurias galima įsigyti tik JK, pirkėjai“, – teigė ji.
Niekas už dyką išmuitinimo paslaugų neteiks, o gyventojai deklaracijų greičiausiai nelabai sugebės užpildyti patys, – prognozuoja L.Petronienė.
Visgi L.Petronienė priduria, kad fizinių klientų elgesio kaitos mastą tiksliai prognozuoti sunku, kadangi egzistuojant sistemai be tarifų, siuntų bendrovės su tokiais klientais paprasčiausiai susidurdavo gerokai rečiau.
Naujieji pokyčiai taip pat sulėtins prekių pristatymo greitį.
„Mūsų bendrovės patirtis rodo, kad prekių muitų procedūros prie pristatymo prideda mažiausiai vieną dieną. Daug laiko sugaištama aiškinant fiziniams asmenims, kad už jų prekę reikia mokėti mokesčius. Vidutiniškai tokios siuntos pas mus užsilaiko nuo 5 iki 6 dienų, kol pirkėjas sumoka tarpininkui. Nė viena įmonė nėra linkusi už asmenį mokėti muito mokesčių į priekį, nes niekada nežinai, kaip klientas elgsis, ar jis tų prekių neatsisakys. Muitinei mokesčiai mokami tik kliento pinigais“, – pabrėžė ji.
Pirmosiomis naujos tvarkos įsigaliojimo savaitėmis pristatymo greitis priklausys ir nuo Lietuvos muitinės informacinių sistemų, kurioms, neabejojama, nuo Naujųjų gerokai padidės gaunamų deklaracijų apkrovos.
Verslui – daugiausiai popierizmo
Daugiau biurokratinių procedūrų turės įvykdyti bei papildomų išlaidų patirti su JK prekiaujantys ES, o taip pat ir Lietuvos, verslai.
Ši rinka išlieka stambiu kąsniu Lietuvos eksporto struktūroje. 2019 m. eksportas į JK sudarė 1,136 mlrd. eurų, ši šalis yra aštunta pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2019 m. 20 proc. eksporto į Jungtinę Karalystę produkcijos teko baldų pramonei, 10 proc. – plastikų ir jų dirbinių gamintojams, 7 proc. – medienos ir jos dirbinių pramonei, 7 proc. – trąšoms. Apie 80 proc. visų eksportuojamų prekių yra lietuviškos kilmės.
Sutartimi žadama įgyvendinti kiek paprastesnes muitinės procedūras, tačiau norint įvežti ar išvežti dalį produktų, teks pateikti prekių kokybės, saugos, ženklinimo ir kitus reikalavimus patvirtinančius dokumentus, veterinarines ir fitosanitarines pažymas.
Taip pat po sausio 1 d. JK paslaugų teikėjai praras anksčiau garantuotą teisę jas teikti ES šalyse. Norėdami tai daryti, jie turės steigti įmones ES. Vienas ryškiausių pasiruošimo tam pavyzdžių Lietuvoje buvo Britanijoje registruoto „Revolut“ banko persikėlimas į mūsų šalį ir Airiją, tuo tarpu kitas stambus fintech neobankas N26 savo veiklą Britanijoje sustabdė apskritai. Anksčiau JK registruotos įmonės remdavosi principu, jog vienai bendrijos šaliai patvirtinus įmonės veiklą, ji gauna leidimą veikti ir kitose ES šalyse.
Vežėjai dėkoja už susitarimą
Paskutinę minutę pasirašyta prekybos sutartimi tarp JK ir ES ypač džiaugiasi Lietuvos vežėjai, nes šalies krovinių pervežimo sektoriuje JK iki šiol buvo svarbi kryptis.
Vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Zenonas Buivydas teigia, kad iš 700 narių vienijančios asociacijos mažiausiai 200 įmonių teikia paslaugas JK.
Tiesa, dėl salyne egzistuojančių griežtesnių apribojimų, tokių kaip brangesnis automobilių parko draudimas, dalis Lietuvos įmonių vykdyti veiklos čia nesiveržė ir iki šiol.
Vienas pagrindinių pokyčių pagal naująjį susitarimą yra keičiami kabotažo reikalavimai JK ir ES vežėjams. Tai – procesas, kai vienos ES narės transporto įmonė vykdo pervežimo paslaugas kitoje šalyje. Iki šiol būdavo galima per savaitę atlikti tris pervežimus svetimos šalies teritorijoje, po to ją paliekant, dabar šis skaičius sumažintas iki dviejų.
„Tai truputį pablogina sąlygas, nes, savaime suprantama, trys galimybės yra geriau nei dvi, bet apskritai reikia džiaugtis, kad derybininkai sugebėjo susitarti, o derybos pasibaigė minkštuoju „Brexit'u“. Kol sutartis galutinai ratifikuos Europos Parlamentas ir Europos vadovų taryba, praeis laiko, tačiau mums svarbiausia, kad verslas nesustoja. Svarbu, kad ES traktuojama ne kaip atskirų šalių sąjunga, bet kaip viena teritorija, kaip ir mes pripažįstame JK“, – komentavo Z.Buivydas.
Vairuotojams taip pat įsigalios nauji specifiniai reikalavimai, dalis kurių nepriklausė nuo gruodį pasirašytos sutarties rezultatų. Naujieji pokyčiai pailgins laukimo laiką įvažiuojant į Didžiąją Britaniją, tuo bent jau pradžioje padidindami vilkikų spūstis.
„Linavos“ atstovų teigimu, naujoji sutartis taip pat leidžia įtarti, kad į pasienį gali grįžti pasų kontrolė, kai iki šiol vairuotojai į šalį galėjo patekti su tapatybės kortelėmis.
Z.Buivydas nesiryžo prognozuoti, kiek pailgės laikotarpis, kai vilkikai turi laukti pasienyje, nes lanksčių sprendimų sugeba pasiūlyti pati rinka.
„Gali būti, kad keltų kompanijos, norėdamos papildomai užsidirbti, suteiks daugiau galimybių persikelti. Tą jau matėme – kai prie pasienio buvo susikaupę tūkstančiai vilkikų, visos linijos pasiūlė papildomų keltų, ir per kelias dienas spūsčių nebeliko. Manau, kad rinka tai sutvarkys“, – prognozavo „Linavos“ vadovas.
Neparduotos vasaros
Dar viena grupė, neramiai laukusi gruodžio 31 dienos – sezoniniam darbui vasarą atvykstantys ir ilgalaikiai imigrantai iš ES šalių.
Nors ir patyrę nemažai nerimo po referendumo 2016 m., salyne šiandien gyvenantys imigrantai iš ES šalių gali jaustis kur kas labiau užtikrinti nei tie, kurie nuo kitų metų JK pasirinks savo naująja emigracijos kryptimi. Iš ES šalių atvykstantiems darbuotojams reikės įveikti kur kas daugiau biurokratinių kliūčių.
Nauja įdarbinimo tvarka JK buvo pristatyta gruodį, tačiau visiškai įsigalios nuo sausio 1 d. Tai – balais paremta darbuotojų imigracijos sistema, pagal kurią migrantai bus vertinami pagal jų įgūdžius. Potencialūs darbuotojai turės atitikti įstatyme numatytus įgūdžių lygius, gauti darbo pasiūlymą iš šalyje veikiančio ir leidimą turinčio darbdavio. Naujasis imigrantas turės patvirtinti, kad jam mokės bent jau nustatytą minimalų atlygį arba fiksuotą atlygį už konkretų siūlomą darbą, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. Darbuotojai privalės mokėti anglų kalbą vidutiniu B1 lygiu.
Pagal šią sistemą atrinktiems kvalifikuotiems darbuotojams bus suteikiama viza. Nors judėjimas į JK taps labiau apribotas, be vizos salyne bus galima lankytis 6 mėnesius ir atlikti įvairias veiklas nuo turizmo iki artimųjų lankymo. Pabrėžiama, kad tokios pat sąlygos galios ir tam tikriems verslo vizitams, pavyzdžiui, renginiams ir konferencijoms.
Nors judėjimas į JK taps labiau apribotas, be vizos salyne bus galima lankytis 6 mėnesius ir atlikti įvairias veiklas nuo turizmo iki artimųjų lankymo.
Naujosios taisyklės labai apriboja galimybes nekvalifikuotiems darbuotojams, nors dalis ekspertų baiminasi, kad JK tokiais sprendimais gali sulėtinti verslo atsigavimą ar netgi jo funkcionavimą. Ypač darbuotojų iš trečiųjų šalių poreikis pasijuto žemės ūkio versle pandemijos pradžioje kovo mėnesį, kai apribojus skrydžius teko suteikti specialius leidimus atsiskraidinti darbininkų iš Rytų Europos šalių.
Didžiosios Britanijos nacionalinės ūkininkų asociacijos duomenimis, šiais metais dėl koronaviruso pandemijos ir aktyvios reklamos šalies žemės ūkyje laikinai įsidarbino apie 8 tūkst. britų. Tai sudarė apie 11 proc. visų sektoriaus darbuotojų, kai 2019 m. vietiniai britai sudarė vos 1 proc. Didžiąją dalį darbo jėgos sudaro Britanijos pilietybės neturintys salyno gyventojai, tačiau jų indėlio žemės ūkio sektoriuje neužteks.
Tą supranta ir JK vyriausybė, 2019 m. pristačiusi programą, kuria siūlė vizas žemės ūkyje dirbantiems ne ES šalių piliečiams. Tokių vizų 2019 m. buvo paruošta 2,5 tūkst., o 2021 m., reaguojant į „Brexit“ įtaką, šis skaičius padidintas net iki 30 tūkst. Jomis galėtų pasinaudoti ir lietuviai, tiesa, planus gali apsunkti neprognozuojamai besivystanti COVID-19 pandemija, kurios nauju karštuoju tašku tapo ta pati Britanija.
Įdarbinimo agentūros „Baltic Union“ vadovė Ieva Valutytė 15min sakė, kad naujoji vizų tvarka nėra visiška naujiena, kadangi dar iki 2011 m. Lietuvos piliečiams buvo privaloma registracija Darbuotojų registracijos programoje. Tuomet ši procedūra buvo apmokestinta. Dabar skelbiama, jog darbo viza bus nemokama, o aplikavimo galimybės – skaitmenizuotos.
„Per ilgametę mūsų įmonės darbo praktiką susidūrėme su didžiausia paklausa iš JK partnerių nekvalifikuotai darbo jėgai sezoniniams darbams. Pastarajai darbams žemės ūkyje, fabrikuose, sandėliuose dažniausiai buvo keliami minimalūs reikalavimai, o darbuotojų poreikis skaičiais didžiulis.
Dirbame tarptautiniu lygmeniu ir naujieji apribojimai liečia ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, Slovakiją, Bulgariją, Rumuniją ir kitas šalis, kurių piliečiai ir sudaro didžiąją nekvalifikuotos ir sezoninės darbo jėgos dalį JK. Sunku patikėti, kad britai savo vietiniais žmogiškaisiais ištekliais patenkins visą sezoninės darbo jėgos poreikį, todėl prognozuojame, jog darbų pasiūla iš esmės nesikeis, tuo tarpu šalies patrauklumas potencialiems darbuotojams mažės“, – sakė I.Valutytė.
Tačiau taip pat įmanoma, kad naujas, gerokai uždaresnis JK periodas sotesnio atlygio ieškantiems tautiečiams netaps labai didele problema. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos, vienijančios trylika narių, prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė 15min teigė, kad jos narių „Brexit“ beveik nepalies.
„Tas klausimas mums nebuvo prioritetinis. Mūsų asociaciją sudaro didžiausios šalies įdarbinimo įmonės, tarp kurių vežančių darbuotojus į Didžiąją Britaniją beveik nėra. Dauguma mūsų klientų dirba Lietuvoje, kiti važiuoja į Skandinaviją, Vokietiją, Beniliukso valstybes“, – sakė ji.
Tai, kad darbams užsienyje jau kurį laiką yra kitų populiarių krypčių, pastebi ir I.Valutytė.
„Nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis būna ir Olandijoje, Vokietijoje, ne pandemijos metu taip pat daug sezoninių darbų siūloma pietų Europos šalyse – Kipre, Graikijoje, Ispanijoje. Reikia pastebėti, jog migruojanti nekvalifikuota darbo jėga niekada nesikoncentruoja vienoje šalyje, o daugiau mažiau pasiskirsto. Tačiau tuo pačiu ieškantiems nekvalifikuoto sezoninio darbo daug patrauklesni tie variantai, kur ne tik didesni atlyginimai ir kitos pridėtinės vertės, bet ir mažiau biurokratijos, greitesnė galima darbo pradžia, todėl šiuo klausimu JK galimai praras konkurencinį pranašumą“, – prognozavo įdarbinimo specialistė.
Paskutiniai akordai
Visas naujas taisykles iki vasario 28 d. turi priimti Europos Parlamentas, prieš tai susitarimą laikinai galiojančiu patvirtinus Europos vadovų tarybai. Po to, kai Europos parlamentas už sutartį nubalsuos, Taryba priims galutinį sprendimą.
Atskirai šalių parlamentuose už susitarimą nebalsuojama, Lietuvos Vyriausybė jį formaliai patvirtino gruodžio 28 d.
