Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Broliai fizikai Vizbarai pasaulinėje lazerių rinkoje konkuruoja žiniomis

„Netikiu loterija, netikiu likimu – tikiu darbu. Kryptingas darbas yra pati geriausia loterija“, – teigia Augustinas Vizbaras, su broliu Kristijonu prieš šešerius metus baigęs Vilniaus universiteto telekomunikacijų fizikos ir elektronikos bakalauro studijas, o praėjusiais metais su trečiuoju broliu Dominyku įkūręs UAB „Brolis Semiconductors“.
Fizikai ir verslininkai - broliai Augustinas ir Kristijonas Vizbarai
Fizikai ir verslininkai – broliai Augustinas ir Kristijonas Vizbarai / 15min.lt archyvo nuotr.

Brolių komercializuojama technologija – puslaidininkinių prietaisų gamyba – pritraukė daug dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, klientų sąrašą leido sudaryti iš daugiau nei 160 kompanijų nuo Japonijos iki JAV, ir, anot Augustino, jis nesistebėtų, jei kitąmet įkurtame versle prireiktų įdarbinti dar dešimtį ir daugiau naujų darbuotojų.

Pokalbio su Augustinu ir Kristijonu Vizbarais susitinkame VU Fizikos fakultete. Jis jiems – lyg namai. Apie antruosius namus, iš kurių išaugo šiandien pasaulinio mokslo, verslo ir žiniasklaidos susidomėjimą sužadinusios asmenybės, apie požiūrį į aukštąjį mokslą ir apie verslą broliai kalba be patoso. Anot jų, fizikai – cinikai, tik gerąja prasme.

Pažintis su fizika – universitete

„Brandos egzaminus išlaikėme labai gerai. Galėjome rinktis bet kurią specialybę, tačiau tėvas pasiūlė stoti į fiziką, sakydamas, kad bent proto įkrės, o paskui jau bus galima žiūrėti. Dar stojo klasės draugas – taip trise ir įstojome“, – prisimena Augustinas.

Trys broliai Vizbarai sukasis tame pačiame versle.
Trys broliai Vizbarai sukasis tame pačiame versle.

Anot brolių, jau pirmame kurse paaiškėjo, kad fizika – teisingas pasirinkimas. „Universitete mokslu sudomino dėstytojai, fizika tapo nepaprastai įdomi. Nuo antro kurso pradėjome dirbti mokslinėje laboratorijoje ir tam skyrėme daug laiko. Iš pradžių krapštėmės, vėliau ėmėmės vis rimtesnių darbų“, – apie pažintį su fizikos mokslu kalba Kristijonas.

Vaikščiodami po fakulteto laboratorijas broliai neslepia, kad studijų metais jie dirbo su ta pačia įranga kaip ir jų tėvas prieš 25 metus: „Dabar fakultete – daug naujovių, modernių prietaisų, o tuo metu reikėjo ypač daug motyvacijos. Buvo slogi atmosfera, bet kadangi jau studijuoji fiziką, turi suprasti, kad reikia kuo anksčiau lįsti į laboratoriją. Juk fiziką studijuoji ne tam, kad gautum diplomą ir eitum dirbti vadybininku.“

Nuo mokslo prie verslo – per žinių troškimą

Pokalbio pradžioje duotą pažadą kalbėti tiesmukai broliai tesi: „Fizika – labai sunkus ir nuobodus mokslas. Jei motyvuotai nesieki žinių, nieko nebus. Gyvenime yra du laikotarpiai motyvams rastis: laiku arba ne laiku, kai jau baigi mokslus ir supranti, kad reikėjo mokytis. Viską reikia daryti laiku“, – nukerta Augustinas.

Atsakydamas į klausimą, kaip atrodo kelias, kuriuo jie atėjo iki savo sukurto verslo, Augustinas nevengia ironizuoti „sužvaigždėjusių“ fizikų, kurie galvoja, kad jei jau išmano fiziką, tai išmano viską:

Jam antrina ir Kristijonas, esą nereikia svajoti apie laboratorijose auksinius kiaušinius dedančias vištas: „Laboratorijose, kur mes dirbame jau maždaug aštuonerius metus, verslas negimsta, ten gimsta technologijų idėjos, o kaip joms atrasti rinką – jau kitas dalykas. Reikia turėti ir ką parduoti, ir žinoti, kaip tai parduoti. Vienas be kito sunkiai veikia.“

Atsakydamas į klausimą, kaip atrodo kelias, kuriuo jie atėjo iki savo sukurto verslo, Augustinas nevengia ironizuoti „sužvaigždėjusių“ fizikų, kurie galvoja, kad jei jau išmano fiziką, tai išmano viską: „Mano supratimu, taip nėra. Svarbu gilintis į vieną dalyką ir būti specialistu konkrečioje srityje – nesistengti užsėsti vienu užpakaliu dvylikos kėdžių. Kryptį to, ką mes darome dabar – puslaidininkinių prietaisų gamyba ir komercializavimas – parodė ir su pirmaisiais prietaisais supažindino Vilniaus universiteto prof. Jonas Matukas savo paskaitose. Baigus bakalauro studijas, tolesni mokslai buvo pasirinkti norint suprasti, kaip išmokti gaminti puslaidininkinius prietaisus, suvokti inžinerijos kultūrą.

Stojimas į Karališkojo technologijų instituto (Švedija) nanotechnologijų magistro studijas – kryptingas žingsnis, norint gilintis į puslaidininkių fizikos specialybę. Tai technologinis universitetas su ypač moderniomis laboratorijomis. Studijos jame motyvavo siekti daugiau, giliau. Taip atsidūrėme Miuncheno technikos universitete (Vokietija) tęsti studijų doktorantūroje. Ten buvo sudarytos visos sąlygos mums subręsti kaip šios srities specialistams.“

Būk specialistas – nenorėsi būti direktoriumi

Anot brolių, žinių troškimas, darbas ar verslas prasideda išskirtinai nuo požiūrio. „Diplomas negali būti tikslas – žinios yra tikslas. Neabejotinai geriau pelnytai gauti 7 negu nepelnytai – 10. Gyvenime apgaulės sugrįžta kūju. Dabar visi nori būti direktoriais. Būk geriausias specialistas savo srity ir nenorėsi būti jokiu direktoriumi“, – teigia Augustinas. 

Broliai vadovaujasi prof. A.P.Piskarsko mintimi, kad verčiau stiprinti stipriąją, o ne silpnąją pusę, nes stiprindamas silpnąją po dešimties metų darbo geriausiu atveju galėsi būti vidutiniokas, o stipriąją – konkrečioje srityje būsi geriausias.

Augustinas sako netikintis atsitiktinumais ir, užuot jų laukęs, darbu pats sukuria norimą rezultatą: „Svarbu pačiam sau nemeluoti, kas tau įdomu, o kas – ne. Reikia kritiškai žiūrėti, reikia pažinti savo galimybes ir pripažinti ribotumą.“

Konkurencija žiniomis

Šiandien pasaulinio pripažinimo sulaukę broliai sako, kad viskas pasiekiama ne pinigais ar ryšiais, o smegenimis: „Fizika yra visur aplink. Šiandien fizikas sėdi už visko – kompiuterio, telefono ir kitko. Kai tą suvoki, tada supranti, kokia didelė rinka, supranti, kad viskas yra pasiekiama. Kitaip tariant, tu konkuruoji tuo, ką žinai“, – dėsto Augustinas. Pasak jo, verta investuoti savo laiką, dėmesį, pasistengti suprasti ir pasiimti kiek galima daugiau žinių.

Kaip pavyzdį broliai pateikia savo doktorantūros studijas Vokietijoje. „Mūsų darbams vadovavo vienas kompetentingiausių profesorių puslaidininkinių lazerių technologijų srityje. Jis niekada nesakė, ką daryti – suteikė visišką laisvę, tačiau kiekvieną ketvirtadienį turėdavome ateiti pas jį su rezultatais. Tai didelis spaudimas – prieš kiekvieną ketvirtadienį visi prakaituodavome – bet jau antrais doktorantūros studijų metais sukūriau rekordinius lazerius. Kai užlipi ant tokios pakylos, pats save labai motyvuoji“, – sako Augustinas.

Dar viena pakyla broliai vadina įkurtą verslą. Pasak jų, šio verslo perspektyvos teigiamos: „Esame rinkoje, kuri šiuo metu dar nėra didelė, bet jos potencialas – milžiniškas.

Žinoma, stambiausiems rinkos žaidėjams jau turėjome papildomai įrodinėti savo vertę, ko tikriausiai nebūtų reikėję, jei būtume veikę Vokietijoje, tačiau, pavyzdžiui, kas tris savaites pristačius po naują produktą, visiems tai buvo pakankamas įrodymas, kad kalbas verčiame realybe. Sulaukėme nemažo rezonanso visame pasaulyje.“

Kalbėdami apie verslo perspektyvas broliai užsimena ir apie suvokimą, kad niekas negali užtikrinti, jog neatsiras alternatyvi technologija, galinti pakeisti šiuo metu brolių gaminamus puslaidininkinius prietaisus. „Mūsų stiprybė ta, kad nedirbame su galutiniu vartotoju, nes būtent jis turi labai daug teisių apsispręsti. Dirbant „verslas verslui“ išlieka konservatyvesnės rinkos bruožai ir revoliucijų čia galima mažiau tikėtis“, – svarsto.

Vis dėlto broliai sako, kad žinios kastuvu turi būti kasamos ne tik bakalauro ar magistrantūros studijų metais, bet kasdien – nes tik žinios yra tai, kas išlieka, žinios yra tikslas. Būtent žinių troškimo ir idėjos sumą broliai vadina sėkmingo verslo formule. „Lietuvoje trūksta idėjų. Ir jeigu kas nors skundžiasi turintis idėją, bet nerandantis pinigų, suabejočiau, ar jo idėja pakankamai gera“, – svarsto Augustinas ir dalijasi dar vienu sėkmingos veiklos principu – reikia pradėti ne nuo finansavimo paieškų, bet nuo konkrečių veiklų, nuo darbų.

Apie įmonę:

Technologija, komercializuojama brolių įkurtoje įmonėje Lietuvoje – ilgabangių puslaidininkinių lazerinių diodų technologija ir puslaidininkinių kristalų auginimas molekulinio pluoštelio epitaksijos būdu. Vilniaus pakraštyje įkurtose patalpose vykdomos gamybos ašis – kristalų epitaksijos reaktorius, kainuojantis daugiau nei 6 mln. litų.

Lazerinių diodų taikymo spektras – labai platus. Jie spinduliuoja tam tikrą spalvą, o kiekviena jų atlieka savo funkciją. Pavyzdžiui, galima gaminti jautrius dujų jutiklius, naudojamus vėžio diagnostikai per iškvėptą orą.

Lazerinių diodų taikymo spektras – labai platus. Jie spinduliuoja tam tikrą spalvą, o kiekviena jų atlieka savo funkciją. Pavyzdžiui, galima gaminti jautrius dujų jutiklius, naudojamus vėžio diagnostikai per iškvėptą orą. Aplinkosaugos srityje lazeriniai diodai gali būti taikomi dujų koncentracijai matuoti, gelbėjimo darbams jūrose, kalnuose ir kitose sunkiai prieinamose vietovėse, kai svarbus naktinis matymas ir t. t.

Naujoji technologija pamažu įeina ir į pramonės procesų, naftos, dujų gavybos kontrolę. Medicinos srityje didelė rinka susijusi su lazerine chirurgija, dermatologija, plaukų šalinimu. Lazeriniai diodai gali būti naudojami kitų didelių lazerių kaupinimui. Tarp daugybės privalumų – pirmiausia kompaktiškumas ir energetinis efektyvumas. Yra daugybė ir kitų pritaikymo galimybių.

Apie įmonės steigėjus ir vadovus:

Kristijonas, „Brolis Semiconductors“ mokslininkas ir technologijų direktorius, ir Augustinas, mokslininkas ir komercijos direktorius, Vilniaus universitete baigė  elektronikos inžinerijos bakalauro, Karališkajame technologijų institute Švedijoje – fizikos magistro studijas, Miuncheno technikos universitete studijavo doktorantūrą.

Įmonės generalinis direktorius Dominykas Klaipėdos universitete baigė transporto inžinerijos bakalauro, o Antverpeno universitete (Belgija) – transporto ir jūrų technologijų vadybos magistro studijas. Turi daugiau nei 10 metų vadovaujančio darbo gamybinėse įmonėse patirtį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?